minėjimas

Kai kurie balandžio 10 dieną sudužusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo keleiviai nukritus orlaiviui dar 10-20 minučių buvo gyvi, skelbia Lenkijos laikraštis „Nasz Dziennik.“ Žurnalistų dėmesį patraukė tas faktas, kad nors katastrofa įvyko 8.41 val. Lenkijos laiku, bent vienas iš lėktuvo keleivių, gydytojų teigimu, mirė apie 8.50-9.00 val Lenkijos laiku. Anksčiau skelbtoje ataskaitoje buvo pažymima, kad nukritęs lėktuvas sudužo į kelias dalis ir visi keleiviai žuvo iš karto.

Sostinėje iškilmingai paminėtos JAV Valstybės departamento pareiškimo apie Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimą 70-osios metinės. Į metinių minėjimą Vašingtono aikštėje Vilniuje susirinko buvę ir dabartiniai šalies vadovai, diplomatai, Seimo nariai, skautai, šauliai. Ceremonija prasidėjo iškilmingu Lietuvos ir JAV himnų giedojimu.

„Lietuvai pagražinti“ draugija Karaliaus Mindaugo paminklo skvere suorganizavo Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimą. Renginį vedė šios draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, pasisakė poetas, advokatas Jonas Ivoška, aktorius Tomas Vaisieta, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila, rašytojas, publicistas Vilius Bražėnas, visuomeninių projektų organizatorius Žilvinas Radavičius, istorikas Albinas Vaičiūnas, patriotines dainas drauge su renginio dalyviais ir svečiais d...

Šeštadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė su darbo vizito lankėsi Latvijoje, kur dalyvavo Durbės mūšio 750–ųjų metinių minėjime. Sveikindama renginio dalyvius, Parlamento vadovė priminė, kad tyrinėtojai Durbės mūšį vadina istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos karalaičio kariuomenę.

Liepos 9 dieną jau dešimtąjį kartą Asociacija „Amerikos prekybos rūmai“ (American Chamber of Commerce)  Lietuvoje rengia JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą.Daugiau nei tūkstantis kviestinių svečių tradiciškai rinksis į JAV Nepriklausomybės dienos šventę Verkių rūmų parke. „Propaguodami vakarietiškus verslo principus, skatindami dialogą tarp verslo ir politinės bendruomenės, stengiamės prisidėti prie ekonominio ir socialinio šalies klimato gerinimo.

Visą vasarą Trakuose ir jų apylinkėse vyks Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirti kultūros renginiai, organizuojamos kelionės pažintiniais istoriniais maršrutais dviračiais, valtimis ir baidarėmis, grafų Tiškevičių šeimos takais. Minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, savaitgalį Žalgirio mūšio vado Vytauto Didžiojo gimtinėje Senuosiuose Trakuose vyks įspūdingi jubiliejiniai renginiai.

Antradienį Seimas, susirinkęs į iškilmingą posėdį, paminėjo okupacijos 70-metį bei Gedulo ir vilties dieną. Istorinės Kovo 11-osios salės tribūnoje kalbėję pranešėjai akcentavo tragedijos mastą ir reikalavo atkurti istorinį teisingumą. "Norime visai nedaug, tik kad visi kartu atkurtume istorinį teisingumą ir įamžintume XX amžiaus vidurio istorinę atmintį taip, kad ji niekados nepasikartotų", - sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis.

Minint Lietuvos okupacijos 70-metį, sekmadienį Lietuvos Sąjūdžio būstinėje Gedimino prospekte bus atidaroma paroda „Tai neturi pasikartoti“, o Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios „Už Tautą ir Tėvynę“. Popiet sostinėje rengiama eisena nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, kur vyks Sąjūdžio mitingas, skirtas sovietinės okupacijos ir Lietuvos piliečių genocido pradžios 70-mečiui paminėti.

Birželio 5-ąją, tarptautinė bendruomenė pažymės Pasaulinę aplinkos dieną. Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu. Kasmet tai puiki proga, kaip sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į svarbiausias aplinkosaugos problemas tiek visoje planetoje, tiek konkrečioje jos vietoje.

Užsienio reikalų viceministrė Vilniuje gegužės 5 dieną su Rusijos Kaliningrado srities švietimo ministre Natalija Šerri aptarė Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimus kultūros ir švietimo srityse bei būsimus bendrus renginius, skirtus Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Susitikime taip pat apžvelgtos bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvos.

Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė duoti leidimą gegužės 9-ąją mieste surengti eitynes. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti galimų provokacijų ir protesto akcijų. Beveik prieš dvi savaites Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas tikino, kad teisinio pagrindo neduoti leidimo nėra. Tačiau užsiminė, jog galutinį sprendimą gali tekti keisti, jeigu paaiškėtų, kad tą dieną mieste planuojamos protesto akcijos  ar rengiamos provokacijos.

Penktadienį pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė paminėjo jubiliejinę datą - 20-metį. Ta proga buvusiuose Vyriausybės rūmuose, dabartinėje Užsienio reikalų ministerijoje, iškilmingai atidengta atminimo lenta, kuri skelbia, kad "1990-1991 metais šiose rūmuose dirbo pirmoji atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Penktadienį į renginį susirinkę pirmojo Ministrų kabineto nariai, kuriam vadovavo profesorė Kazimiera Prunskienė, pasidalino prisiminimais, išklausė daug l...

Paprastai pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, gegužės 9-ąją, Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo veteranai mini prie Skulptūrų parke esančio kardo formos paminklo, tačiau šiais metais gali būti kitaip: ketinama organizuoti paradą uostamiesčio gatvėmis. Dėl leidimo organizuoti eitynes jau kreiptasi į savivaldybės administraciją, kuri atsakymo kol kas nedavė.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo viceministras Piotras Žuchovskis (Piotr Žuchowski) Nacionalinio muziejaus Jano Mateikos (Jan Matejko) salėje prie J. Mateikos paveikslo "Žalgiris" Varšuvoje pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo bendradarbiauti minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines.

Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose, pabrėžia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Lietuvos žmones Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmečio proga "Šiandien švenčiame ypatingą dieną - dvidešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.

Atsiriboję nuo oficialių Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio renginių sostinėje, ant Tauro kalno, ketvirtadienio vidurdienį į šventinį minėjimą turėtų rinktis Jungtinio demokratinio judėjimo(JDJ) idėjoms pritariantys piliečiai. Čia rengiamasi ne tik paminėti šią kiekvienam lietuviui brangią sukaktį, pagerbti Laisvės kovų aukas, bet ir išsakyti, pasak organizatorių, susikaupusį nepasitenkinimą dėl pamintų teisingumo, laisvės, demokratijos ir žmonių gerovės idealų.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys žymus aktorius Regimantas Adomaitis, nors ir gavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo kvietimą į šventinius Kovo 11-osios minėjimus valdžios rūmuose, atsisako ten dalyvauti. Kovo 11-ąją jis rengiasi minėti kartu su visais Lietuvos piliečiais Vilniuje, ant Tauro kalno, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) rengiamame šventiniame susirinkime. "Dvidešimt metų su laisva Lietuva ėjau, atėjęs - Jos neberadau", - teigia JDJ vadovybės narys R. Adomaitis.

Prieš 20 metų tuometinis PAR juodaodžių lyderis Nelsonas Mandela buvo paleistas iš kalėjimo. Šia proga PAR bus minimos 20-osios Nelsono Mandelos paleidimo iš kalėjimo metinės. Keiptaune vyks eisena nuo kalėjimo, kur politikas praleido paskutinius 27 metus trukusio kalinimo mėnesius. N. Mandelai šiuo metu yra 91-eri, viešumoje jis pasirodo itin retai.

Ketvirtadienį uostamiesčio karių kapinėse, prie memorialo, iškilmingoje ceremonijoje paminėtos 65-osios nacistinės Vokietijos kariuomenės pasitraukimo iš Klaipėdos miesto metinės. Žuvusius Klaipėdos vaduotojus pagerbė miesto valdžios atstovai, Antrojo pasaulinio karo veteranai ir buvę vokiečių belaisviai, Rusijos Federacijos konsulas, svečiai iš Kaliningrado. Pasak ve.

Šiais metais minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį simbolizuos šūkis "Tikime laisve" ir stilizuotas lietuviško audimo raštas - pagrindinis šios sukakties logotipo grafinis simbolis. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio ženklo konkursą surengė Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos grafinio dizaino asociacija. Logotipą sausio 20-osios posėdyje patvirtino Vyriausybė.

Be oficialių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių - Seimo, Vyriausybės iškilmingų posėdžių ir kitų - Kovo 11-ąją Vilniaus Katedros aikštėje bus surengtas koncertas, sostinėje ir kitose Lietuvos vietose bus rengiamos tautodailės mugės. Vyriausybės trečiadienį patvirtintame šventinių renginių plane numatyta sukurti vaizdo klipą, pašto ženklą, monetų rinkinį, specialų medalį, logotipą "Tikime laisve", kuris bus naudojamas valstybės institucijų dokumentų blankuose.

Šiomis dienomis Lietuvos azerbaidžaniečiai mini 20-ąsias kruvinosios nakties Baku metines, kai sovietinis režimas įvykdė žiaurų nusikaltimą prieš Azerbaidžano tautą - 1990-ųjų sausio 20-ąją tūkstantinės karinės sovietų pajėgos įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku, kad brutaliai pasmaugtų judėjimą už nepriklausomybę.

Laisvės gynėjų diena Panevėžio miesto savivaldybėje prasidėjo visuotine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Akcijos metu 8 valandą Savivaldybėje, kaip ir daugelyje kitų šalies įstaigų, buvo dešimčiai minučių uždegamos atminties žvakutės. Jos priminė dramatiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, kai Lietuvos visuomenė apgynė savo nepriklausomybę. 12 val. Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai dalyvavo iškilmingoje vėliavos kėlimo ceremonijoje Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Šimtai žvakelių trečiadienį suliepsnojo Kauno miesto sode, Laisvės alėjoje, primindami tą didžiulę pasipriešinimo okupantams liepsną, kurią 1972 metų gegužę toje vietoje įplieskė gyvu fakelu virtęs Laisvės šauklys Romas Kalanta. Prie jam skirto paminklo trečiadienį buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas, taip pagerbiant visų kovotojų už laisvę, Sausio 13-osios aukų atminimą.

Sausio 13- osios išvakarėse patriotai vėl pakilo į žygį – su deglais rankose nužygiavo nuo Antakalnio poliklinikos iki kapinių, kur ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų padėjo didžiulį vainiką ir uždegė žvakeles. „Ši eisena – tai mūsų padėka kritusiems už Lietuvos laisvę. Norėjome parodyti, kad ši data mums vis dar yra svarbi,“ - sakė vienas iš eisenos organizatorių Paulius Peciulevičius.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Šiandien, jos išvakarėse, įvykius menančiose vietose buvo uždegti Atminimo laužai, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime buvo rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyko iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbia už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Pavakare Sausio 13-osios įvykius menančiose vietose uždegti Atminimo laužai. Jie liepsnojo prie Televizijos bokšto, prie Nacionalinio radijo ir televizijos, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragina visus Lietuvos žmones ir visas institucijas Sausio 13-osios rytą languose įžiebti žvakutes ir taip pagerbti visų, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimą. "Minime devyniolikos metų senumo įvykius, kurie mūsų istoriją ir atmintį paženklino skausmo ir netekties, bet taip pat - ir didelės vilties, tikrosios vienybės ir žmogiškos šilumos ženklais, - sakė I. Degutienė.

Lietuva 19-ąjį kartą pagerbs už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą, prisimins tuos, kurie ant tėvynės laisvės aukuro paaukojo brangiausia, ką jie turėjo - savo gyvybes. Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Jos išvakarėse, antradienį, istorinėje Kovo 11-osios salėje Seime rengiama Parlamento gynėjų konferencija, Seimo parodų galerijoje koncertuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, vyks iškilminga Parlamento gynėjų - savanorių rikiuotė. Visi norintys nuo 17 val.

Lietuvos sentikių bažnyčia nuo penktadienio visus metus minės savo įsikūrimą šalyje prieš tris šimtus metų. Rytų krikščionių atšakos sentikybės pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo tada, kai 1710 metais dabartiniame Rokiškio rajone pastatyta pirmieji maldos namai. Sentikybė pasaulyje atsirado po to, kai XVII amžiuje dalis stačiatikių religinės bendruomenės nepritarė patriarcho Nikono vykdytai reformai.

Baigiantis Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo metams, Europos Parlamente (EP) su renesanso laikų muzika ir šokiais buvo pristatyta didinga ir sena Lietuvos istorija. Daugelis Europoje vis dar menkai pažįsta Lietuvą, dažniausiai prisimenama tik sovietų okupuotos Lietuvos praeitis. Tuo tarpu didingieji Lietuvos istorijos puslapiai yra beveik visiškai nežinomi. EP narės Laimos Andrikienės iniciatyva organizuotas renginys „Didžioji Lietuva“ šį kartą Europai pademonstravo kitokią Lietuvą.