minėjimas

Šiandien, Kovo 11-ąją, Seimo rūmuose iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe“, – pažymėjo Seimo vadovas.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metų programos planą. 2019 metais numatyta paminėti šios istorinės asmenybės atminimo metus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime. Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti. Ketvirtadienį Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks iškilmingas minėjimas, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos valstybės vėliavos. Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą.

Seime siūloma paminėti Lietuvos laisvės lygos (LLL) 40-metį. Grupė parlamentarų siūlo tam priimti specialią rezoliuciją, kuria pabrėžiamas šios organizacijos indėlis siekiant nepriklausomybės.

Sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, to meto įvykių dalyviai ir liudininkai išsakė viltis dėl didesnio valdžios ir visuomenės dialogo, piliečių aktyvumo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad už valstybę atsakomybė tenka piliečiams. „Tokių skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

Novosibirske sekmadienį paminėtas prieš trejus metus Maskvoje nužudytas politikas Borisas Nemcovas. Demonstrantai pražygiavo centrinės gatvės – Raudonojo (Krasnyj prospekt) prospekto alėja, toliau – Krylovo ir Sovetskajos gatvėmis iki Narymo skvero. Čia prie paminklo politinių represijų aukoms vyko mitingas. Su miesto valdžia suderinto renginio dalyviai padėjo gėlių prie paminklo su pastatytu nužudyto politiko portretu. B. Nemcovas dar buvo pagerbtas tylos minute.

Vasario 16-oji ryt, tačiau Lietuva gimtadienį jau švenčia. Vilniuje ant didžiausio pastato Lietuvoje - televizijos bokšto - nuo šiandien plevėsuoja milžiniška, kolektyvinio sodo ploto trispalvė. Seime į iškilmingą posėdį rinkosi buvę ir esami tautos išrinktieji, garbūs svečiai. Prieš būsimą savaitgalį Vasario 16-osios paminėjimu užsikrėtė net darželinukai. Ši didžiulė trispalvė artėjant vidurdieniui kyla į aukščiausią pastatą Lietuvoje – televizijos bokštą Vilniuje.

Prieš 43 metus devintokas Vytautas Bogušis parduotuvėje nupirko audeklų Lietuvos vėliavai pasiūti. Savadarbę trispalvę 1975-ųjų vasario 16-osios išvakarėse jo mokyklos draugai iškėlė sovietų okupuotos Lietuvos sostinės Rasų kapinėse. „Na, vėliava tai sunku buvo pavadinti, – juokiasi jis. – Bet spalvos tikrai atitiko“. Trispalvę anąkart pasiuvo jo draugo Rimo mama lenkė. Vėliava ant centrinės kapinių koplyčios plevėsavo ilgiau nei savaitę.

Šiaurės Korėjos sostinėje pliaupiant liūčiai skėčius nuleidę gyventojai ketvirtadienį lenkėsi prieš valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) ir jo sūnaus mauzoliejų, šaliai minint Korėjos karo pabaigą, ten vadinamą Pergalės diena. JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba spėliojo, kad Pchenjanas šią dieną gali paminėti paleisdamas naują raketą. Pirmą kartą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) Šiaurės Korėja sėkmingai paleido liepos 4-ąją ir sukėlė nerimo visame pasaulyje.

 Penktadienį Klaipėdos universiteto aikštėje organizuojamas Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų dienos minėjimas. Čia vyks iškilminga Lietuvos sausumos pajėgų vienetų su vienetų vėliavomis rikiuotė, apdovanojimų ceremonija, tylos minute bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigadai „Žemaitija“ bus įteikta kovinė vėliava. Sausumos pajėgų diena minima liepos 15 dieną.

 Prieš 76-erius metus nepaisydama jokių tarptautinių sutarčių Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą – prasidėjo didžiulė Lietuvos tragedija - žmonės grūsti į gyvulinius vagonus ir masiškai tremti į Sibirą. Tremtiniai iki šiol negali pamiršti, kokias fizines kančias, badą, baimę dėl savo ir artimųjų gyvybės teko patirti. Tiesa, sovietinę mėsmalę tremtyje išgyvenę žmonės liūdi, kad dabartinė valdžia juos prisimena tik per minėjimus.

Vasario 16 diena Vilniuje buvo minėta kiek neįprastai. Visą šią dieną Lietuvoje buvo organizuojami renginiai Nepriklausomybės akto pasirašymo proga. 1918 metais 20 signatarų pasirašė dokumentą, kuris skelbė, kad yra atkuriama Lietuvos valstybė. Taip pat dokumentu buvo atsižadama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis šalimis. Lietuva šiemet šventė 99 - ąsias šio dokumento pasirašymo metines.

Jau ryt vasario 16--toji, o kad suaugę nepamiršų jos deramai atšvęsti sostinės katedros aikštėje priminė patys mažiausieji. Darželinukai sutartinai tikina, kad tai – Lietuvos valstybės gimtadienis ir ne tik šią dieną, bet ir visus metus savo šalį reikia gerbti ir mylėti. Tuo tarpu gyventojai per Vasario 16-ąją žada aplankyti sostinės muziejus, parodas, o kai kas netgi važiuoti į sodą ir ten gerai išsikūrenti pirtį. Na, o štai didžiulis vaikų būrys susirinko ir prie Valdovų rūmų.

Šiandien Lietuva jau 26-ąjį kartą prisimena tuos, kuriems yra dėkinga už iškovotą laisvę. Žymūs Lietuvos žmonės pasidalino mintimis, ką Sausio 13-oji reiškia jiems. „Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“ Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę.

26-eri metai, kai be ginklo sugebėjom priešintis Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti Televizijos bokštą, televiziją, Parlamentą. Tą naktį prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per 600 taikių žmonių. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai kažkodėl atsisakė, gal todėl, kad aikštėje būriavosi tūkstančiai. Šiandien, sausio 13-osios išvakarėse - laisvės gynėjų prisiminimai. Sušalę, alkani, nuolatiniame pavojuje - tačiau pasiryžę už tėvynę padėti galvas.

Sekmadienį Lietuvoje minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Katalikų bažnyčiose bus meldžiamasi už visus keliaujančiuosius, su visuomene bendraus policijos pareigūnai, bus dalijami atšvaitai, pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Projektą, kuris vykdomas nuo 2010 metų, inicijavo Susisiekimo ministerija, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentas.

 Šeštadienį Latvijoje, Liepojoje, minima Baltų vienybės diena. Atidarydama 16-ą kartą kartu su Latvijos parlamentu rengiamą šventę Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad ši šventė kasmet „tampa vis įspūdingesnė ir simboliškai atnaujina bei sutvirtina nuo seniausių laikų mus siejančius giminystės ryšius ir nevienadienę partnerystę“. „Džiaugiuosi, kad šiandien galime pasakyti, jog, nepaisant mūsų tautoms tekusių iššūkių, sunkumų ir skaudžių kirčių, mes, baltai, per tūkstančius metų gyv...

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino Lietuvos skautijos 100 metų minėjimo 2018 metais planą, jame numatyti įvairūs skautų istorijai bei jų veiklai populiarinti skirti renginiai. Lietuvos skautai savo veiklos šimtmetį žymės pakviesdami visuomenę į konferenciją „Skautų judėjimo svarba ir įtaka valstybės vystymuisi“, į įvairius kultūrinius ir edukacinius renginius, taip pat bus išleista trečioji skautų istorijai apžvelgti skirtos knygos dalis.

Jungtinės Valstijos sekmadienį 15-ąsias rugsėjo 11-osios atakų metines paminėjo tylos minute Pasaulio prekybos centro vietoje Niujorke, kur žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Kandidatai į JAV prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) padarė pertrauką savo piktoje rinkimų kampanijoje ir atvyko į ceremoniją prie memorialo rugsėjo 11-osios aukoms, kurioje dalyvavo policininkai ir aukų artimieji. Tylos minutė buvo paskelbta 8 val. 46 min. vietos (15 val. 46 min.

Sekmadienį minint paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metines bei 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje metines, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas, karo istorikas Valdas Rakutis sako, jog šios datos yra labai svarbios, įvertinant pučo nulemtus tolesnius įvykius Sovietų Sąjungoje bei Lietuvoje. "Įvykęs pučas ir visa tai, kad įvyko tuo metu tiek Lietuvoje, tiek tuometinėje Sovietų Sąjungoje, mums yra labai svarbu.

Sekmadienį Seime vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimas. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Nepriklausomybės gynėjų sąjunga rengia konferenciją apie 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir jo padarinius.

Penktadienį Alytuje minimos kario savanorio ir parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-osios žūties metinės. Vidurdienį Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje bus aukojamos Šv.Mišios, po to pagerbimo ceremonija vyks prie kario kapo. 1991-ųjų sausį A.Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose.

Vilniuje antradienį bus paminėta Tarptautinė Romų Holokausto atminimo diena. Šiam tragiškam Antrojo pasaulinio karo įvykiui atminti bus padėtos gėlės Panerių memoriale, o Genocido aukų muziejuje vyks filmo „Papusza“ apie romę-poetę peržiūra. Nacistinės Vokietijos vykdytam genocidui pažymėti rugpjūčio 2-oji pasirinkta todėl, kad tądien 1944 metais beveik 3 tūkst. vadinamosios „čigonų stovyklos“ kalinių buvo suvaryti į dujų kameras ir nužudyti.

Lietuvoje šeštadienį ir sekmadienį bus minimas Medininkų tragedijos, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, 25-osios metinės. Šeštadienį Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyks atminimo vakaras „Budėkime dėl santarvės ir taikos“, sekmadienio rytą už žuvusiuosius bus aukojamos mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Taip pat žudynių aukos bus tradiciškai pagerbtos Medininkų memoriale Vilniaus rajone, prie Medininkų pasienio posto.

Penktadienį Vilniuje bus paminėtos Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 76-osios metinės. Renginys, pavadintas „Vašingtono aikštė: kartu tikime laisve“, prasidės popietę, čia gros muzika, šurmuliuos prekeiviai užkandžiais, informuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Skambant trimito garsams bus pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atidengta lentelė – identiška gatvių pavadinimus Vašingtone žyminčioms lentelėms.

Lietuvai švenčiant Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį ragino šalies gyventojus saugoti laisvę ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europoje. „Galvodami apie Lietuvos ateitį kaip atvira ir draugiška šalis, stebime ir reaguojame į viską, kas vyksta pasaulyje ir ypač Europoje, kurios dalimi visada buvome ir būsime“, – kreipdamasi į vilniečius ir sostinės svečius sakė prezidentė.

Japonija penktadienį trumpam nuščiuvo, prisimindama lygiai prieš penkerius metus įvykusią katastrofą, kai itin stipraus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamį, kuriam smogus šiaurės rytų pakrantei žuvo arba dingo apie 18,5 tūkst. žmonių, taip pat prasidėjo didžiausia per ketvirtį šimtmečio branduolinė krizė.

Penktadienį Vilniuje 26-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės paminėtos daugiatūkstantinėmis eitynėmis, NATO naikintuvo skrydžiu, trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimu. Vidurdienį po iškilmingo Seimo posėdžio Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Su Kovo 11-ąja Lietuvos žmones skrydžiu virš sostinės pasveikino NATO oro policijos misiją vykdantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai.

Danija sekmadienį mini pirmąsias atakų Kopenhagoje, kai užpuolikas nužudė kino kūrėją ir apsaugininką žydą, metines, per kurias imtasi griežtų saugumo priemonių. Premjeras Larsas Lokke Rasmussenas padėjo gėlių prie kultūros centro ir sinagogos, į kuriuos 2015 metų vasario 14 dieną taikėsi Omaras El Husseinas, 22 metų palestiniečių kilmės danas. „Danai pademonstravo, kad mes atkakliai norime gyventi savo taikų gyvenimą, – žurnalistams sakė L.L.Rasmussenas.

 Šįvakar Tbilisio (Gruzija) televizijos bokštas nušviestas Lietuvos vėliavos spalvomis – taip gruzinai pagerbia Sausio 13-ąją – Lietuvo kovotojų už laisvę dieną, rašo interpressnews.ge. Pranešdama šią žinią Gruzijos žiniasklaida taip pat trumpai atpasakoja ir Sausio 13-osios įvykius. Primenama, kad kovodami už laisvę prieš sovietų armiją 1991 metais šią dieną žuvo 14, o buvo sužeista daugiau nei 1000 civilių. Šalie spolitikai Lietuvos kovą už laisvę paminėjo ir parlamente.

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

 Šįvakar prie Vilniaus televizijos bokšto pirmiausiai užsiliepsnojo atminimo laužai „Būkime kartu“. Tuos, kurie prieš 25-erius metus prie jų stovėjo pasiryžę atiduoti gyvybes už laisvę, pakeitė tie, kurie neleis pamiršti už laisvę sumokėtos kainos. Susirinkusieji įvykius prisimena tyliai ir pagarbiai. Prie jų prisijungė ir pagabą kovotojams atvykę išreikšti politikai.

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis - dar viena proga visam pasauliui pristatyti Lietuvą, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Klivlende dalyvaujantis Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenės XXI Tarybos sesijoje. „Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tai dar viena proga visam pasauliui pristatyti Lietuvą - modernią, inovatyvią ir kuriančią valstybę. Globalią Lietuvą, kurios dalis esate. Negalime skirstytis į ateivius ir išeivius.

 Šeštadienį Rokiškyje Lietuvos ir Latvijos politikai, pareigūnai, bendruomenių nariai gyventojai minės Baltų vienybės dieną. Šventėje ketina dalyvauti Lietuvos Seimo vadovė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė. Rokiškyje įvyks dvišalis jų susitikimas, per kurį planuojama aptarti šalims aktualius klausimus, tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Salvadore vietiniai mini beveik prieš šimtmetį čia įvykusį vulkano išsiveržimą. O minėjimas vyksta taip: į gatves išeina būrys žmonių, pasidalija į dvi stovyklas ir vieni kitus apmėto ugnies kamuoliais. Nors įspūdingas reginys atrodo puikiai, minima diena – liūdna. 1933 metais įvykusi katastrofa prvertė žmones palikti namus. „Tai istorija, kurios negalime pamiršti, nes tada išsiveržė vulkanas. Taip į mūsų miestą atėjo šventasis Jeronimas“, - tvirtina vietiniai.

Vilniuje sekmadienį tradiciškai paminėtos devintosios saugumo pareigūno Vytauto Pociūno mįslingos žūties Baltarusijoje metinės. Į minėjimą prie Prezidentūros susirinko apie 80  žmonių, BNS sakė jame dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys. „Susirinkę žmonės norėjo be kalbų priminti valdžios institucijoms, kad reikėtų moralesnės politikos. Priminti, kad V.Pociūno žūtis vis dar nėra ištirta, kaip nėra ištirta ir ta šmeižto kampanija, kuri buvo vykdoma po jo mirties“, - BNS sakė D.Kuolys.

Sekmadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, rugpjūčio 23-oji Lietuvos atmintyje „yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą“. „Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus Molotovo-Ribentropo paktu tapome niekšingų mainų objektu, buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas liko nenugalėtas.

  Nepriklausomam Singapūrui sekmadienį sukako 50 metų ir tai buvo paminėta fejerverkais, didžiuliu kariniu paradu ir velionio įkūrėjo Lee Kuan Yew (Li Kuan Ju), kuris padėjo jį iš skurdaus kolonijinio užkampio paversti klestinčia regiono galybe, pagerbimu.   Autoritariškas lyderis Lee Kuan Yew, kuris mirė kovo mėnesį, būdamas 91 metų amžiaus, prasidedant metiniam Nacionalinės dienos paradui buvo pagerbtas vaizdo medžiaga apie jo gyvenimą ir laikus.

 Nagasakyje sekmadienį buvo paminėtos Jungtinių Valstijų per Antrąjį pasaulinį karą įvykdyto antrojo atominio bombardavimo, pavertusio šį Japonijos miestą liepsnojančius pragaru, 70-osios metinės. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo. Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min.

Vilniuje bus minima 360 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę sukaktis. Renginio metu mūšio dalyvius šautuvų salvėmis pagerbs Lietuvos kariai, taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras. Minėjimas vyks istorinėje mūšio vietoje prie dabartinio Žaliojo tilto, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šiandien karaliaus Mindaugo karūnavimo diena Vilniuje paminėta surengus vadinamą „Buruliatorių“. Lukiškių aikštėje susirinkikę vilniečiai į dangų paleido tūkstančius muilo burbulų, taip paminėdami valstybinę šventę. Kaip patys organizatoriai teigia: Karalius Mindaugas to nežinojo, bet geriausias būdas atšvęsti karūnavimą - tai paleisti tūkstančius muilo burbulų į dangų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Panerių memoriale pagerbdama Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą, pabrėžė būtinybę taiką išsaugoti šiandien. „Pusei amžiaus padalijęs Europą Antrasis pasaulinis karas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių. Tai didysis dvidešimtojo amžiaus skausmas, pagimdęs holokaustą ir Sibiro lagerius.

 Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines Lietuva minės gegužės 8 dieną. Oficialiuose renginiuose ketina dalyvauti prezidentė ir premjeras. Pagal Kultūros ministerijos paskelbtą minėjimo programą, tą dieną Šv.Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, karo aukų pagerbimo ceremonija vyks Panerių memoriale, kur bus paminėtas nacizmo ir žydų genocido aukų, Lietuvos vietinės rinktinės, Lenkijos Armijos Krajovos karių, žuvusių civilių piliečių atminimas.

 Vietname ketvirtadienį kariniu paradu bus paminėtas 40-metis, kai komunistinė Šiaurė nugalėjo Jungtinių Valstijų palaikomus Pietus, Vietnamas buvo suvienytas. Ir dabar Komunistų partija valdo šalį, kurdama kažką panašaus į kapitalizmą, bet veši korupcija, nelygybė. Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis normalizuoti prieš du dešimtmečius, kai kurie amerikiečiai, Vietnamo karo veteranai grįžo – kad padėtų stiprinti Vietnamo ekonomiką.

 Nereikia sureikšminti to, kad Lietuva – vienintelė iš Baltijos valstybių, kuri nedalyvaus gegužės 9-osios minėjimo parade Maskvoje, tikina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jo teigimu, tai terodo, kad kai kuriais klausimais Europos Sąjungos (ES) narių valstybių pozicijos išsiskiria. „Kartais nuomonė sutampa, kartais – ne. Nereikia iš to daryti ypatingų istorijų. Juk kartais, kai diskutuojame dėl kai kurių bendrai priimamų dokumentų, būname vienumoje.

 Italijoje šeštadienį minimas partizanų sukilimo prieš nacius ir jų sąjungininkus fašistus baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) Išsivadavimo dieną pažymėjo padėdamas vainiką prie Nežinomojo kario kapo Romoje. Šią dieną prieš 70 metų 1945-aisiais Italijos pasipriešinimo judėjimas paskelbė pradedąs sukilimą; tuo metu antihitlerinės koalicijos sąjungininkai jau stūmė vokiečius iš Apeninų pusiasalio.

 Odeta Vasiliauskaitė, LRT Radijas, LRT.lt Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ketina dalyvauti Antrojo pasaulinio karo 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje. Organizacijos atstovas teigia, kad Ban Ki-moonas į Rusijos sostinę atvyks Gegužės 8-ąją ir keletą dienų dalyvaus renginiuose. Daugiau detalių apie vizitą nepranešama.