linava

Beveik 800 transporto ir logistikos įmonių vienijanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, šiemet mininti 30 metų sukaktį, prognozuoja, kad artimiausiu metu, dar šiais metais, Lietuvoje gali kartotis Jungtinės Karalystės scenarijus ir trūkti kai kurių būtiniausių prekių stringant logistikos grandinėms.

Į Latviją verslą jau iškėlė apie 10-15 Lietuvos transporto įmonių,  tačiau netrukus lietuviškų vežėjų koncentracija Latvijoje gali padidėti, prognozuoja dienraštis „Lietuvos rytas“, nes, pasak „Linavos“ asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, vis daugiau bendrovių Latvijoje analizuoja, kaip čia įsikurti ir tęsti veiklą.  „Verslas bėga, o mūsų šalies valdžia vis dar nesupranta, kad jį paleido iš Lietuvos“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi viešai į vežėjus ir vairuotojus, prašydama aplenkti rekonstruojamą Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame šiuo metu yra susidariusi kelių šimtų vairuotojų su vilkikais eilė, kurie ten įstrigę kelias paras. Vairuotojai ir vežėjai kviečiami rinktis kitus pasienio kontrolės punktus, kurie mažiau apkrauti, pavyzdžiui, Lavoriškes, Raigardo, Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi viešai į vežėjus ir vairuotojus, prašydama aplenkti rekonstruojamą Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame šiuo metu yra susidariusi kelių šimtų vairuotojų su vilkikais eilė, kurie ten įstrigę kelias paras, rašoma pranešime spaudai. Vairuotojai ir vežėjai kviečiami rinktis kitus pasienio kontrolės punktus, kurie mažiau apkrauti, pavyzdžiui, Lavoriškes, Raigardo, Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Vežėjų įmonėms trūkstant vilkikų vairuotojų, stringant logistikos grandinėms ir klientams vis dažniau nutraukiant sutartis, verslininkai svarsto perkelti įmones ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją.  Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad vis daugiau įmonių dėl nepalankios aplinkos Lietuvoje kuriasi Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, o naujausia kryptis – Latvija.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos. Bus aiškinamasi, ar ši asociacija nevykdė lobistinės veiklos neįsiregistravusi į lobistų sąrašą ir ar taip nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, pranešė VTEK. Tyrimas padėtas „Laisvės TV“ tyrime „Fūrų lobistai“ paskelbtos bei papildomai gautosinformacijos pagrindu.

Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms nuo gegužės 20 dienos iki rugpjūčio 31 dienos suteikta 11,75 tūkst. leidimų dirbti tarptautinių vilkikų vairuotojais.  Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė sako, jog gegužę pasibaigus kvotai, darbdaviai, norintys įdarbinti vairuotojus užsieniečius, dėl to privalo kreiptis į tarnybą.   Tarnyba vien liepą ir rugpjūtį suteikė daugiau nei 9 tūkst.

Lietuvos vežėjams patiriant vis didesnius ekonominius iššūkius, ekspertai prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje dėl to labiausiai nukentės valstybė, kai jau bus nebeįmanoma susigrąžinti arba sustabdyti strateginių praradimų. Įmonėms vis dažniau įsitvirtinant užsienio rinkose, valstybės biudžetas kasmet patirs vis didesnius praradimus, gali sutrikti kai kurių paslaugų ir prekių pristatymai, daugėti be darbo liekančių žmonių, kuriems valstybė turės mokėti išmokas.

Daugėja Lietuvos transporto įmonių, atidarančių padalinius užsienyje – vien Lenkijoje tokių jau veikiančių arba besikuriančių įmonių yra beveik 500. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4-4,5 tūkst. vilkikų, antradienį pranešė  Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto įmonės dažniausiai atidaro padalinius ir antrines įmones užsienyje, nenutraukdamos veiklos Lietuvoje.

Mūsų šalies transporto sektoriaus įmonės, nesulaukdamos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sprendimo skirti papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti užsienio šalių piliečius tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais, ieško išeičių, kaip gelbėti žlungančius verslus ir pritraukti trūkstamų darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai neskyrus papildomų 15 tūkst. kvotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, jog dėl to vežėjai nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų. Asociacijos teigimu, bendrovėms trūksta vairuotojų, todėl jos negali vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams. Šiemet vežėjams buvo suteikta 11,6 tūkst. įdarbinimo kvotų, tačiau jos išnaudotos dar gegužę.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išgirdo krovinių pervežimo verslui atstovaujančių lobistų prašymus. Ji savo parašu sušvelnino reikalavimus įmonėms, kurios nori lengviau įsivežti daug imigrantų. Ministerija pripažįsta, kad taip atvėrė landą galimam piktnaudžiavimui, bet sprendimų keisti kol kas nežada. Apie tai pasakojama naujausiame Laisvės TV žurnalistų tyrime „Fūrų lobistai“. Ši istorija sukasi apie Patvirtintų įmonių sąrašą. Tai registras, kurį tvarko Migracijos departamentas.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sveikina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas atsiprašo visų vilkikų vairuotojų, kuriuos įžeidė jo pasakyti žodžiai duodant interviu apie transporto sektoriaus aktualijas vienam šalies naujienų portalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Interviu su asociacijos vadovu buvo publikuotas tv3.lt. „Neturėjau jokio tikslo ar noro ką nors įžeisti, o juo labiau sumenkinti.

Vežėjai labai rimtai vertina susidariusią situaciją po sekmadienį Baltarusijoje nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo ir Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos (URM) rekomendacijų vengti kelionių per Baltarusiją, rašoma pranešime žiniasklaidai. Būtent todėl Lietuvos transporto įmonės pačios jau ieško galimų alternatyvų, kaip planuojant naujus vežimus būtų galima pasiekti kelionės tikslus pakeičiant kelionės maršrutus, kurie eina per šią šalį.

Nemažai verslininkų nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Tačiau mokėti jiems didesnes algas ar rūpintis visomis socialinėmis garantijomis neskuba. Vežėjai nenori daugiau savo pelno ar pajamų pasidalyti su jiems sunkiai dirbančiais vairuotojais, kurie esą niekaip prie verslo plėtros neprisideda. Bent jau taip įsitikinęs asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Dienpinigių mokėjimas aktualus visiems, kas vyksta į komandiruotes. Ypač sunkvežimių vairuotojams. Vežėjai tikina, kad nuo kitų metų pasikeitus ES taisyklėmis, patirs daugiau išlaidų. Jie siūlo neriboti neapmokestinamų dienpinigių sumų, dėl to algos esą didėtų. Vairuotojų atstovai tam priešinasi. Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai jau kelerius metus yra populiariausia specialybė Lietuvoje.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų, taip pat į TS-LKD etikos komisijas, prašydama įvertinti viešus Seimo nario Mykolo Majausko pasisakymus, kuriuose jis esą nepagrįstai ir neetiškai Lietuvos vežėjus vadino nusikaltėliais ir kaltino veikiant neteisėtai.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, darbo neteko per 1,5 tūkst. darbuotojų, o labiausiai nukentėjo mažos ir smulkios šio sektoriaus įmonės, teigia Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  Asociacijos užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst.

Lietuvos vežėjų bendrovės ragina Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti pernai priimtus naujus kelių mokesčio pakeitimus. Vežėjų teigimu, pakeitus kelių mokesčio rinkliavos sistemą, padarinius pajustų ir vartotojai, mokėdami daugiau už prekes ir paslaugas. Vežėjų teigimu, praėjusiais metais valdžia pakeitimus priėmė paskubomis – skaičiuojama, kad naujasis rinkliavos skaičiavimas vežėjų mokamą kelių mokestį nuo 2023 m. išaugins kai kuriais atvejais net 20 kartų.

Jau kelias dienas neveikiant Lietuvos muitinės sistemoms, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukia apie 2,3 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300. „Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val.

Per šią naktį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigo dar daugiau vilkikų, ypač kaimyninės šalies pusėje. Naujausiais duomenimis, Baltarusijos pusėje stovi apie 2000 vilkikų, o Lietuvos pusėje eilė šiek tiek sumažėjo – šiuo metu čia įstrigę apie 300 vilkikų vidiniuose muitinės postuose, kurie negali judėti nei pirmyn, nei atgal.

Dėl Muitinės departamento sugedusių serverių ir neveikiančių informacinių sistemų krovinių vežėjai yra įstrigę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – šiuo metu ten stovi beveik 2 tūkst.

Transporto sektoriaus įmonės artėja prie kritinės ribos dėl darbuotojų trūkumo, o po kelių mėnesių neliks kam sėsti prie vilkikų vairo, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektoriuje visada trūkdavo vairuotojų, bet ypač sudėtinga situacija susidarė nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo nauji ribojimai ir į Lietuvą dirbti per metus gali atvykti tik 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių tarpmiestinio keleivinio transporto įmonių šiuo metu yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją jos skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi. Jos yra priverstos mažinti reisus, į juos išleisti mažiau ir rečiau autobusų, nes vos surenka pinigų net būtiniausioms einamosioms išlaidoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis trečiadienį baigėsi tikru detektyvu. Nuotolinio posėdžio metu kažkas iš pokalbio išmetė kelis dalyvius, o kalbantiesiems nuolat išjunginėjo mikrofonus. Seimo valdyba jau ėmėsi veiksmų, šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kas šitaip savivaliavo posėdyje. Trečiadienį vykęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, regis, pasėjo daugiau klausimų, nei atsakymų.

Nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Vežėjai baiminasi, kad šiemet nustatytų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui gali neužtekti, todėl netrukus gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Kaip pranešė portalas delfi.lt, iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jų profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė, kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį su vežėjų atstovais aptars, kaip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.   „Vežėjai kviečiami pasitarti dėl pandemijos valdymo ir naujosios viruso atmainos, kuri nustatyta Didžiojoje Britanijoje, valdymo“, – BNS sakė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų taryba turi įvairių siūlymų, kaip atitolinti mutavusio viruso keliavimą į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Krovinių vežimo per Baltarusiją sąlygos prastėja, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Anot Romo Austinsko, vien Minsko muitinėje kai kurie vilkikai praleidžia po tris paras.  R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra.

Baltarusijai pasienyje su Lietuva sugriežtinus šalies vilkikų patikrą, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad dėl to vežėjai nespėja laiku atvežti krovinių, be to, jų pervežimas pabrango – vežėjai patys turi susimokėti už papildomą patikrą, kainuoja ir prastovos.

Vežėjams nuogąstavus, kad Baltarusija ketvirtadienį gali jų nebeįsileisti, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad situacija ketvirtadienį nepasikeitė, vilkikai į Baltarusiją važiuoja be trikdžių. „Ką tik kalbėjau su giminingos asociacijos Baltarusijoje prezidentu, jis pasakė, kad niekas nepasikeitė, nėra oficialaus dokumento apie tai, kad būtų ribojimai ar kad būtų išskirtinis dėmesys Baltijos šalims“, – BNS sakė Romas Austinskas.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia turinti informacijos iš kolegų, jog Baltarusija gali nebeįsileisti šalies vežėjų. Susisiekimo ministerija teigia oficialios informacijos apie tai neturinti, o Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas taip pat sako girdėjęs tokių pareiškimų, tačiau oficialiai apie tai nekalbama.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas trečiadienį atleido iš pareigų generalinį sekretorių Mečislavą Atroškevičių. „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas BNS teigė, jog asociacija tikisi pokyčių ir nori stiprinti komandą.

Iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoti laukia apie 1,1 tūkst. krovininių automobilių. Apie susiklosčiusią situaciją lrt radijui sakė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.   Anot jo, vilkikų vairuotojai laukia nuolat judančioje eilėje, jiems nesudaromos sąlygos pailsėti.    „Pastaruoju metu situacija labai sudėtinga, nes tris su puse paros prarasti pasienyje yra per didelė prabanga.

Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus Covid-19 protrūkį, sunerimo visi vežėjai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad šis incidentas visam verslo sektoriui bus pamoka. Jo teigimu, vežėjai jau galvoja, ką daryti, kad analogiškos problemos nesikartotų. Vienas sprendimo būdų – darbuotojų testavimas. Antradienį Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ registruotas koronaviruso protrūkis – infekcinė liga iš viso nustatyta 18 asmenų, kurie atvyko iš Uzbekistano.

Siekiant skaidrinti dienpinigių sistemą, nuo liepos Lietuvoje siūloma uždrausti juos išmokėti grynaisiais. Tai būtų dar vienas ginklas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas, mano idėjos autorius liberalas Simonas Gentvilas.   Tuo tarpu vairuotojus vienijančių profsąjungų atstovai įspėja apie galimus kišenių patuštinimo atvejus.

Lietuvai nuo šių metų apmokestinus į užsienį verslą iškeliančias įmones, naujas mokestinis netaps rimta kliūtimi tokių planų turintiems verslininkams, teigia finansų analitikas. Apie verslo iškėlimą į užsienį kalbančių vežėjų atstovai tvirtina, kad šis procesas jau prasidėjo, o vien dėl vilkikų registravimo Lenkijoje šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.

Patikrinus 22 krovinių vežėjų įmones ir nustačius darbo įstatymų pažeidimų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siūlo griežčiau reglamentuoti vairuotojų darbą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjai trečiadienį Vilniuje rengia protesto akciją. Taip siekiama atkreipti dėmesį į valdžios sprendimą labiau apmokestinti komandiruojamų vairuotojų dienpinigius. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai savo ruožtu rengia „Linavai“ oponuojantį protestą – jie siekia parodyti darbdaviams, jog Vyriausybės sprendimas buvo būtinas.

Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo turi būti pakeistas, o Europos Sąjungos (ES) suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus atsakingai įvertinti – antraip Lietuva susidurs su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai. Apie tai įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Kitais metais rengiamasi rekonstruoti vieną užimčiausių pasienyje su Baltarusija esantį Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės punktą, jo pralaidumas gali kristi 50 procentų. Tai BNS patvirtino Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela. Jis teigė, kad šiuo metu paskelbtas rangovo konkursas, rekonstrukciją tikimasi pradėti kitais metais ir baigti per trejus–ketverius metus.

Tolimųjų reisų vairuotojų ir jų darbdavių atstovams nesutariant dėl didesnio atlyginimų koeficiento, kuris užtikrintų didesnes jų socialines garantijas, šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas specialiai komisijai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, komisijų, konsultuojančiu stringant darbuotojų ir darbdavių deryboms, steigimą numato kai kurių Seimo narių siūlomas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas.

Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, darbuotojų profesinės sąjungos antradienį nusprendė trauktis iš derybų dėl kolektyvinės sutarties. „Mes oficialiai šiandien pasitraukėme iš kolektyvinių derybų su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, nes jie nesutiko su mūsų teikiamais pasiūlymais. (...) Šiandien buvo pateiktas jų pasiūlymas, koeficientas – 1,4 (minimalaus mėnesio atlyginimo – BNS) ir 60 proc.

„Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovu trečiadienį kongrese išrinktas įmonės „Autopaslauga“ savininkas ir vadovas Romas Austinskas. R. Austinską antrame balsavimo ture palaikė 115 kongreso narių, o už Erlandą Mikėną balsavo 109. Pirmame balsavimo ture pirmąjį palaikė 118 narių, antrąjį – 90. Pirmame balsavimo ture taip pat dalyvavo Olegas Tarasovas, surinkęs 34 balsus. Tuo metu Algimantas Kondrusevičius ir Vytautas Milėnas kandidatūras atsiėmė.