ligoninės

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.

Operacinėse nėra sterilių pirštinių, chirurginių instrumentų, siūlų, duriančių adatų. Ir tai ne karo lauko ligoninės Ukrainoje aprašymas. Tokia realybė susiklostė dalyje Lietuvos ligoninių. Anot medikų sąjūdžio, visa tai – dėl per menko ligoninių finansavimo. O ministerija pirštu beda į ligoninių vadovus, esą tai jie nemoka tvarkytis su pinigais. Vilkaviškio ligoninės operacinėje pluša gydytojai, nes pacientui buvo atliekama išvaržos operaciją.

Siekiant užtikrinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją Lietuvoje bus įdiegti penki regioniniai ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Vaistų kompensavimo tvarkos keitimai ir paslaugų mažųjų savivaldybių įstaigose mažinimas kelia nemažai pasipiktinimo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad taip siekiama pagerinti gydymo kokybę. Jo teigimu, ligoninių reforma palies tik 4 proc. mažųjų savivaldybių gyventojų.  Apie tai jį TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Girdime naują vaistų kompensavimo tvarkos siūlymą.

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Nuo Kremliaus paskelbto karo Ukrainoje pradžios šalyje įvyko daugiau nei 70 atskirų išpuolių prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius ir gydytojus, o jų skaičius kasdien didėja, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip praneša BBC, PSO teigia, kad taikymasis į sveikatos priežiūros įstaigas tapo šiuolaikinio karo strategijos ir taktikos dalimi.

Seimo opozicijai vėl blokavus įstatymo, kuriuo būtų ribojamos ligoninių vadovų ir jų padalinių kadencijos, priėmimą, pasipylė aštrios valdančiųjų replikos. Šie įspėjo įstatymo nepalaikančius parlamentarus, kad ateityje nutikus kokiai tragedijai jie turėtų jaustis tam neužkirtę kelio. Po ketvirtadienį vėl nepavykusio balsavimo TS-LKD narys Justas Džiugelis apgailestavo, kad opozicija užsispyrusiai vilkina įstatymo priėmimą.

Epidemiologai konstatuoja, kad nors, palyginus su naujų atvejų augimo tempais, COVID-19 stacionarų užimtumas nėra toks didelis, jis yra ūgtelėjęs. Tiesa, dalis šių pacientų į kovidinius skyrius pakliūna gydymo įstaigon kreipęsi dėl kitų sveikatos paslaugų, bet tiesiog būdami užsikrėtę koronavirusu. Vis tik medikai perspėja, kad apsigauti nereikėtų, mat kitą kartą pacientams, iš pradžių tik turintiems teigiamą PGR testą, ligą toliau tenka rimtai gydyti.

Nors Seime liko tik paskutinis žingsnis, kad būtų nustatytas sveikatos įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, dalis sektoriaus atstovų ir parlamentarų priešinasi tokiems pokyčiams ir įspėja dėl didelių nemalonumų ateityje. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą. Bet realybė daug proziškesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia tapti septynių šalies ligoninių dalininke. Pagal atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybei visuotiniuose dalininkų susirinkimuose būtų suteikiama po 50 proc. balsų. SAM siekia tapti Regioninės Telšių, Tauragės, Marijampolės, Regioninės Mažeikių, Utenos, Alytaus S. Kudirkos, Ukmergės ligoninių dalininke.

Vyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.  Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus. „Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.

Ligoninėms darosi sunku susidoroti su virusu užsikrėtusiais pacientais ir gydyti kitomis ligomis sergančius žmones. Pastarąsias kelias savaites kiekvieną darbo dienos rytą, medicinos centro „Universitair Ziekenhuis Brussel“ („UZ Briussel“) chirurgijos planavimo komanda susiduria su dilema – kuriems pacientams bus atlikta operacija, o kuriems ne. Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose.

Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte pasigenda konkretumo, sako socialdemokratų seniūnas Gintautas Paluckas. „Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija“, – pirmadienį po frakcijos susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Ligonių kasų pastaruoju metu teiraujamasi, ar gali būti taip, kad šiemet jau baigėsi sveikatos priežiūros paslaugų limitas ir dėl to apsilankyti pas gydytojus nepavyks. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai patikina – jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek poliklinikose, tiek ligoninėse neturi sustoti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė nerimaujanti, kad iki 2022 metų kovo Europos regione COVID-19 aukų skaičius išaugs nuo dabartinio 1,5 mln. iki 2,2 mln., jei žemyne epidemiologinė padėtis nepasikeis. PSO perspėjo apie „didelį ar itin didelį spaudimą intensyviosios terapijos skyriams 49 iš 53 šalių“ ir pridūrė: „Prognozuojama, kad iki kitų metų pavasario bendras fiksuotų mirčių atvejų skaičius perkops 2,2 milijono.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Ruošiama sveikatos priežiūros tinklo pertvarka toliau kelia įtampas tiek gyventojams, tiek pačioms įstaigoms. Rajonų ligoninės nuogąstauja, kad geresnio prieinamumo dėl to nebus ir skundžiasi medikų stygiumi. Sveikatos apsaugos ministerija gi konstatuoja, kad vienaip ar kitaip greitai dėl demografinių pokyčių gydyti nebebus ko, tad pokyčiai būtini.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Koronaviruso situacija kaip reikiant kaista – kai kuriuose miestuose prie ligoninių priėmimo – skubios pagalbos rikiuojasi greitųjų automobiliai. Ir eilėje greitosios su kovidiniais pacientais laukia po kelias valandas, mat ligoninių skyriai perpildyti. O kitomis ligomis sergantys pacientai priversti laukti pagalbos, fiksuojami ir rekordiniai iškvietimų skaičiai.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Aršūs nesiskiepijantys piliečiai šokdina, koneveikia gydytojus – nurodinėja, kaip jie turi gydyti koronaviruso ligonius. O dažnas nepasiskiepijęs pacientas nenori pripažinti ir ligos – net ir po ilgo gydymo reanimacijoje ir plaučių ventiliacijos pareiškia, neva tai tik sezoninis gripas. Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Kai kuriose Vilniaus regiono ligoninėse vietų koronaviruso pacientams visai neliko, užsipildė ir reanimacijos. Vilniaus medikai jau priversti skambinti pacientams ir pranešti apie šimtus atšaukiamų planinių operacijų. Santaros klinikų vadovas situaciją jau vadina kritine, prezidentas – labai bloga, o tai apibūdina ir skaičiai – Europos Sąjungoje pagal naujų atvejų skaičių Lietuva išlieka pirma.

Sakoma, kad pokyčiams reikia pribręsti. Pasikeitimai dažniausiai gąsdina, sukelia nerimo, tad paprastai yra daromi palaipsniui, palengva, iš anksto įspėjant. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje sveikatos priežiūros sistema buvo priversta pokyčių imtis greituoju būdu.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

COVID-19 iš esmės paveikė ir daugybės valstybių medicinos sektorių. Galbūt nėra geresnės vietos pamatyti Italijos sveikatos priežiūros ateitį nei mažas medicinos centras Forlimpopoli mieste. Šalies vyriausybė didina investicijas į bendruomenės priežiūrą ir nukreipia dėmesį nuo didelių ligoninių.  Iki koronaviruso pandemijos italai didžiavosi turėdami vieną geriausių nacionalinių sveikatos sistemų pasaulyje.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Vyriausybė mėgsta kartoti, kad Lietuvos gydymo įstaigų tinklas gali neatlaikyti naujos pandemijos bangos. Ministrės Pirmininkės teigimu, pagrindiniu sveikatos sistemos tvarumo rodikliu laikytinas ligoninių lovų užimtumas, kuris neturi būti viršijamas. Tačiau dar vasaros pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė planus reikšmingai mažinti ligoninių lovų skaičių, rašoma pranešime spaudai. „Lovų skaičiaus mažinimas ir ligoninių uždarymas reiškia mirčių skaičiaus augimą.

Per parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 16 žmonių. Iš jų 13 buvo visai neskiepyti arba pasiskiepyję tik iš dalies. Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos tapo bene didžiausias Europos Sąjungoje. O štai Lietuvos mokslininkai ištyrė, kaip lietuvius paveikė vakcinacija ir suskaičiavo, kokius šansus užsikrėsti, pakliūti į ligoninę ar numirti turi vakcinuoti ir nevakcinuoti lietuviai.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Nesivakcinuojantys, kurie užsikrečia COVID-19 ir gydosi Lacijaus ligoninių intensyvios terapijos skyriuose, turės susimokėti už gydymą, pareiškė regiono sveikatos patarėjas Alessio D’Amato. Anot jo, žmonės susivokia tik tada, kai patenka į ligoninę. Eksperto teigimu, „tie žmonės, kurie atsisako vakcinuotis, sukeldami riziką kitiems, turi prisiimti visišką atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus“. Mediko teigimu, viena para intensyvios terapijos palatoje valstybei kainuoja 1,5 tūkst.

Kol daugelis ramiai mėgavosi sekmadieniu, 40 tautiečių koronaviruso infekcija paguldė į ligonines, o net 8 žmones virusas pražudė. Dabar 9 iš 10 ligoninėse esančių COVID-19 pacientų – nesiskiepiję. Specialistai atviri – ligoninės pildosi ir padėtis blogėja net sparčiau nei prieš metus. Kauno ligoninė COVID-19 pacientams jau perleidžia širdininkų lovas, netrukus ateis eilė susispausti ir kitų skyrių pacientams.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors daugelis įsivaizduoja, kad visos sveikatos paslaugos turi būti arti žmogaus, tokia sveikatos sistema yra ir brangi, ir neefektyvi. Vyriausybės vadovė tikino, kad šio ministrų kabineto tikslas – kuo labiau įgalinti šeimos gydytojus. Premjerė antradienį lankėsi Akmenės rajone, kur domėjosi sveikatos apsaugos paslaugomis ir verslo sąlygomis. I. Šimonytė vizito metu susitikimo su rajono vadovais.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad norima įvesti tvarką, kad norintys gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas būtų priversti pasiskiepyti ar bent jau atlikti koronaviruso testą. Visgi ministras pabrėžia, kad būtinosios ir skubios pagalbos paslaugos ir ateityje turėtų būti prieinamos visiems. Pasak A. Dulkio, dėl patekimo pas gydytojus mus parengta atskira sveikatos apsaugos ministro tvarka.

Įsisiautėjus pandemijai, valstybė pernai ligos išmokoms išleido pusantro karto daugiau nei ankstesniais metais, tačiau lengvai dalytų pinigų srautą jau ketinama mažinti. Ligos išmokos siūloma nemokėti tais atvejais, jei COVID-19 susirgę asmenys nebus pasiskiepiję be pateisinamų priežasčių. Sprendimus dėl to Vyriausybė žada priimti jau šią savaitę.

Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas.

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, daugiau veiklų gali tapti prieinama tik su galimybių pasu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Situacija yra, kaip ir buvo prognozuota, prastėjanti, tai yra, atvejų skaičius auga sparčiai ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas“, – žurnalistams antradienį sakė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis valdančiuosius kaltina melu. Didžiausios opozicinės partijos lyderis tikina, kad valdantieji planuoja užverti rajonų ligonines ir stebisi, kodėl dėl šių valdžios veiksmų tyli kita opozicinė partija – socialdemokratai. Pateikiame pilną R. Karbauskio įrašą: „Žmonės šiai valdžiai nerūpi. Jiems nesvarbi ir jų sveikata.