ligoninės

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Valstybinė ligonių kasa aiškinasi, kaip per porą mėnesių daugiau nei 10 tūkst. panevėžiečių iš Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio padalinio persirašė pas psichiatrą miesto poliklinikoje, ketvirtadienį rašo vietos dienraštis „Sekundė“. Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų. Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Dar šiemet turėję būti panaikinti taksofonai vis dar stovi – šalyje jų daugiau nei du šimtai. Daugiausia jų – ligoninėse ir įkalinimo įstaigose. Kaip pasakoja ligoninių atstovai, pastarosiose taksofonų niekas nenaudoja – jie tik renka dulkes. Taksofonus iki šiol aptarnavusi ir išlaikyti įstatymais įpareigota Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šiemet dar turi užtikrinti ne mažiau nei 99 taksofonų veikimą šalyje. „Visi aparatai liks tose vietose, iš kurių daugiausiai skambinama.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.  Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Santaros klinikų vadovu Feliksu Jankevičiumi ir Kauno klinikų vadovu Renaldu Jurkevičiumi.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios šalies ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.

Šiaulių prokurorai perduoda teismui didelio mąsto korupcijos bylą, kurioje viena farmacijos bendrovė ir jos darbuotojai yra kaltinami sistemingai papirkinėję gydytojus, kad šie savo pacientams įpirštų būtent šios bendrovės papildus. 80 gydytojų įvairiuose Lietuvos regionuose jau prisipažino gaudavę kyšius iš farmacininkų. Už vieną paveiktą pacientą medikai gaudavo nuo 15 iki maždaug 100 eurų.  200 tomų bylą Šiaulių prokurorai perduos teismui.

Programišiai pasiekė maždaug 150 tūkst. stebėjimo kamerų kelių šalių ligoninėse, policijos nuovadose ir kompanijose duomenis, pranešė agentūra „Bloomberg News“. Buvo įsilaužta į vaizdo stebėjimo kameras, kurias tiekė kompanija „Verkada“. Šias kameras vartotojai gali valdyti internetu.

Lietuvos gydymo įstaigose kritiškai trūksta kraujo, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. Jo teigimu, šiuo metu kraujo poreikis ligoninėse yra gerokai išaugęs. „Visuomenei būtina suprasti, jog atidėlioti kraujo donorystės negalima, nes Lietuvos gydymo įstaigose esantiems pacientams kraujas reikalingas šiandien – rytojus gali būti per vėlu“, – pabrėžiama pranešime.

Nuo pareigų nušalinti teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariami Kėdainių ir Plungės ligoninių vadovai Stasys Skauminas bei Antanas Martusevičius. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė ketvirtadienį informavo BNS, kad dėl jų nušalinimo prokurorai kreipėsi į teismą, kuris S. Skauminą nušalino trims mėnesiams, o A. Martusevičių – pusei metų. Tokiam laikotarpiui nušalintas nuo pareigų ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas.  Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof.

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1057 COVID-19 pacientai, 97 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 851 ligoniams, 62 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines paguldyti 77 COVID-19 pacientai. Dėl koronaviruso šiuo metu nedirba 21 gydytojas ir 94 slaugytojai, izoliacijoje jų yra atitinkamai 13 ir 25. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 191 tūkst. 264 žmonės.

Socialiniuose tinkluose kilo tikras skandalas po to, kai maisto apžvalgomis užsiimantis tinklaraštininkas „Riebus katinas“ pasidalijo nuotrauka, kurioje esą užfiksuoti pietūs, kuriuos gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje sergantį vaiką prižiūrinti mama. Kauno klinikų atstovų teigimu, nuotraukoje užfiksuotas ne visas maistas, o, be to, jis skirtas ne mamai, o vaikui, kuris maitinamas pagal specialią dietą.

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje pamažu slopsta ir įtampa ligoninėse. Vis daugiau įstaigų praneša mažinančios kovidinius skyrius ir atveriančios daugiau kitų paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija parengė išsamų planą, kaip turėtų būti atnaujinamos planinės paslaugos.

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį pasidalijo aktualiausiomis naujienomis apie vakcinacijos nuo koronaviruso situaciją Lietuvoje. Anot jos, šiuo metu jau pradėjo veikti sistema, kurioje galima sekti informaciją apie vakcinavimo procesą Lietuvoje. Vyriausybės vadovė ironizuodama atkreipė dėmesį į tai, kad šioje sistemoje skaičiai neatspindės tų atvejų, kuomet asmenys skiepą gauna neteisėtu būdu.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalui bus leidžiama trumpinti izoliacijos laiką, tačiau reikės užtikrinti papildomą testavimą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Praplečiamos ribos kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir saugiai trumpinti šį laikotarpį“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.  Pasak jo, tokios iniciatyvos imtasi, matant sunkėjančią situaciją gydymo įstaigose.

SBA koncernas antrąją Kalėdų dieną pranešė su COVID-19 pacientų antplūdžiu kovojančioms ligoninėms dovanojęs bemaž 0,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos.  Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

Gruodžio 21-ąją, pirmadienį, trijose šalies ligoninėse užfiksuoti trys organų donorai. Neišmatuojamos vertės išankstinės kalėdinės dovanos – taip galima įvardinti transplantacijų operacijas, kurios atliktos inkstų ir ragenų laukusiems recipientams.  Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai pirmadienį koordinavo net tris potencialių donorų atvejus.

Sergančiųjų naujuoju koronavirusu nemažėja, ligoninės toliu pildosi, o įtampa tarp medikų tik auga – tokiomis nuotaikomis didžiąsias metų šventes pasitinka Covid-19 pacientus gydančios įstaigos. Jose dirbantieji sako nebežinantys, kaip dar įtikinti žmones, kad situacija yra labai sudėtinga, o reanimacijoje vietų nebėra.

Koronavirusu sergančių žmonių artimieji masiškai ieško, kur išsinuomoti deguonies aparatus. Vieni deguonies prašo koronavirusu sergantiems ir dūstantiems tėvams, kiti iš baimės nori šiuos aparatus turėti namuose. Medikai perspėja pacientus neužsiimti savigyda, mat deguonies perteklius taip pat gali pridaryti žalos organizmui.  Koronaviruso akivaizdoje žmonės griebiasi šiaudo ir ieško, kaip savo artimiesiems, sergantiems sunkia Covid-19 forma, išnuomoti deguonies aparatą.

Sparčiai daugėja COVID-19 sergančių medikų. Patikrinus Vilniaus universitetinės ligoninės personalą paaiškėjo, kad kas dešimtas darbuotojas serga, visi atvejai – besimptomiai. Lietuvos ligoninėms jau ėmė trūkti ir COVID-19 pacientams reikalingo deguonies. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl koronaviruso profilaktiškai ištyrė savo darbuotojus. Ištyrus 1300 iš 1800-us darbuotojų, paaiškėjo, kad kas dešimtas COVID-19 testas – teigiamas.

Sunkius Covid-19 pacientus matantis gydytojas Elegijus Žilėnas neatlaikė pamatęs, kaip tautiečiai laikosi karantino ribojimų. Sąmoningus, bet dūstančius ligonius regintis medikas teigia, kad beviltiškumas dėl neatsakingo žmonių elgesio jau tampa kasdieniu palydovu. Komentuodamas dabartinę situaciją ir savo būseną gydytojas neieškojo žodžio kišenėje. „Šiais laikais be termometro namie, kaip be rankų. Kažkur pradingo ir teko važiuot į Rimi, esančią vaistinę.

Dalis ligoninių kaip reikiant braška dėl sergančiųjų Covid-19 srauto ir gydytojai labiausiai laukia ne Kalėdų, o susirgimų mažėjimo. Tačiau įrenginėti laikinąsias ligonines dar ne laikas, teigia Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis. Anot jo, visa laimė, kad regionai antrosios bangos piką išgyvena nevienodai, nors tai kelia ir papildomų iššūkių.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Kai kuriose šalies ligoninėse jau trūksta lovų koronaviruso pacientams, o ir medikai, užsikrėtę koronavirusu, krenta kaip lapai. Dėl užsikrėtusių ar saviizoliacijoje esančių medikų trūkumo kai kuriose šalies ligoninėse tenka stabdyti chirurgijos, akušerijos ir daugybę kitų medicininių paslaugų. Visgi medikai su baime laukia šventinio laikotarpio ir sako, kad pacientų piko dar nepasiekėme.  Išskirtiniai vaizdai iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Duobkasiai ir laidojimo namai tokių darbingų metų dar neregėjo. Pastaruoju metu kaip ant mielių augant mirčių skaičiui, šarvojimo paslaugų artimiesiems netekties valandą jau tenka stoti palaukti į eilę. Negana to, eilės nutįso ir urnų su pelenais, mat artimieji arba patys serga koronavirusu ir turi karantinuotis, arba gyvena užsienyje ir neturi galimybių sugrįžti. Su kaukėmis ir kastuvais rankose Ramygalos kapinėse tylomis spėriai sukasi duobkasiai.

Nerimo žinia iš Šiaulių ligoninės – vis daugiau nėščiųjų nustatomas COVID-19, ne vieną jų jau teko ir traukti iš mirties nagų. Anot specialistų, juo labiau neaišku, kaip tai ateityje gali paveikti naujagimių ir vaikų sveikatą. Įstaigos vadovas kartu kreipėsi ir į jaunus žmones, kurie klaidingai galvoja, kad virusas jiems yra nebaisus.

Ligoninėse gydomi 1704 COVID-19 pacientai, 121 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 916 pacientų, 75 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 9 027 iš 16 tūkst.

Ligoninėse gydomi 1654 COVID-19 pacientai, 119 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Deguonis reikalingas 942 pacientams, 78 taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Remiantis visų 61-os Lietuvos ligoninių duomenimis, šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų 8 927 iš 16 tūkst.

Nuo kovo 1-osios Sveikatos apaugos ministerija (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras nupirko 310 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų šalies gydymo įstaigoms. SAM pranešė pati už beveik 1,6 mln. eurų 60 aparatų įsigijusi iš bendrovės „Sorimpeksas“ ir 50 – iš įmonės „AmberCell Solutions“. Ekstremalių sveikatai situacijų centras sutartis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų teikimo pasirašė su „Vyaire Medical Products Ltd.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą patvirtinti 996 nauji koronaviruso atvejai. Tai – mažiausias rodiklis nuo lapkričio 4 dienos. Mirčių skaičius kol kas toliau auga – per dieną mirė 14 žmonių. Visi mirusieji turėjo gretutinių susirgimų, dauguma jų buvo vyresnio amžiaus. Ligoninėse nuo koronaviruso gydoma daugiau kaip 1300 žmonių.

Italijos ligoninėse per antrąją naujojo koronaviruso pandemijos bangą trūksta medicinos darbuotojų ir beveik nebelikę ligoninių lovų, trečiadienį perspėjo šalies Gydytojų terapeutų asociacijos vadovai. „Ligoninės priartėjo prie perdegimo. Tai lemia keletas priežasčių: medicinos personalo trūkumas, nepakankamas ligoninių lovų fondas. Be to, dėl sparčiai plintant virusinei infekcijai naujai atvykstančių ligonių skaičius yra anomaliai didelis“, – rašoma atvirame asociacijos laiške.

Gydymo įstaigose sparčiai daugėjant COVID-19 pacientų svarstoma galimybė pritaikyti parodų centrą laikinai ligoninei, sako „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. „Dėl paties aktualumo, lovų skaičiaus trūkumo – ta problema egzistuoja, esame įtraukti į visus paruošiamuosius aptarimo klausimus, esame pateikę ir sprendimą, kaip tai galėtų praktiškai būti įgyvendinta. Su savivaldybe šiuo klausimu dirbame“, – BNS sakė jis.

Vis daugiau COVID-19 pacientų „barstant“ po įvairias šalies ligonines, jau tenka stabdyti planines paslaugas. Gydytojų vadovų sąjungos atstovo Vaidoto Grigo teigimu, nuo scenarijaus, kad darbas gali būti suparalyžiuotas, neapsaugota bet kuri gydymo įstaiga.  Šeštadienį įsigaliojęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas dėl leidimo užsipildžius 70 proc.

Kylant susirgimų COVID-19 kreivei kemšasi ir šalies ligoninės. Vienos jų jau perkelia koronavirusu sergančius pacientus, kitos dar tik ruošia planus. Aiškėja, kur užsipildžius 5 didžiosioms šalies ligoninėms būtų gabenami šie ligoniai. Pavasarį džiaugęsi sėkmingai įveikę pirmąją bangą šiandien medikai nebespėja guldyti COVID-19 pacientų ir ne juokais įspėja, kad ribos jau pasiektos.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Kaistant situacijai dėl Covid-19 pacientų ir jiems nebetelpant Santaros klinikose Vilniuje nuo pentadienio covidine ligonine tampa dar viena įstaiga – 130 lovų atidaroma Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tiesa, jei situacija sparčiai blogėtų, planinės paslaugos gali būti mažinamos labiau. Naujausia situacija apie tai dalindamasis Vilniaus miesto klinikinės direktorius Narimantas Markevičius neslėpė, kad laukia iššūkiai, tačiau teigė, kad planinės paslaugos įstaigoje nestabdomos.

Santaros klinikoms skelbiant apie kritinę ribą ir mažėjantį lovų skaičių COVID-19 pacientams guldyti ministras Aurelijus Veryga beda pirštu į savivaldybę ir ragina kuo greičiau imtis veiksmų. Situacija kaista – vien tik per savaitgalį šalyje buvo paguldyta 60 naujų pacientų. Ne viena COVID-19 ligoninė jau skaičiuoja paskutines lovas. Pasak VUL Santaros klinikų direktorės valdymui Aušros Bilotienės Motiejūnienės, pastarąsias dienas kasdien į ligoninę paguldome 10–12 pacientų.

Daugėjant sergančiųjų COVID-19, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, įstaigose bus plečiamas lovų skaičius, todėl gali mažėti kitų sričių paslaugų, tačiau ligoninės finansiškai dėl to nenukentės, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Marijampolėje – panika dėl globos namuose Covid-19 užsikrėtusių senolių. Vos per savaitę ten susirgo per 30 garbaus amžiaus globotinių, vienas jų jau mirė. Tačiau ligoninė per šį laikotarpį priėmė vos keletą senolių. Tuo metu pacientų skaičius ligoninėse kai kurioms gydymo įstaigoms jau kelia nerimą. Koronavirusu sergančių pacientų lovų užimtumas vidutiniškai jau viršija 60 procentų.

Šeimos gydytojo balsas į dangų neina. Taip galima apibūdinti šiandienines sveikatos sistemos realijas. Gydytojų pečius užgulusi ne tik korona. Galvos skausmo priežastis – pacientų konvejeris, nesibaigiantys popierizmai ir pasenusi finansavimo sistema. Skurdus rūpestis Keli kepalėliai geresnės duonos. Štai tiek gydymo įstaigai apmokama už vienam pacientui teikiamas paslaugas (2–3 eurai, o jei pacientas vaikas ar vyresnis asmuo – iki maždaug 6 eurų). Valdininkai paskaičiavo: to užteks.

Po Akreditavimo tarnybos atliktų tikrinimų ligoninėse paaiškėjo, kad ne visos tikrintos ligoninės užtikrina reikiamų tyrimų ištikus infarktui rezultatų gavimą per 1 valandą nuo paciento atvykimo į ligoninę ar kardiologinių simptomų atsiradimo buvimo ligoninėje metu.