ligoninės

Po kairiojo kelio kryžminių raiščių operacijos reabilitaciją atliekantis vienas iš Lietuvos rinktinės ir Sienos „Montepaschi“ lyderių seka Lietuvoje savo vardo labdaros fondą įsteigusio Lino Kleizos pėdomis. 34 metų 192 cm ūgio krepšininkas antradienį Vilniuje paskelbė apie Rimanto Kaukėno paramos grupės įkūrimą. „Viskas susidėliojo labai greitai. Noras padaryti kažką gera, labdaringa buvo seniai. Kilo tik klausimas kaip, – antradienį per specialią spaudos konferenciją kalbėjo R. Kaukėnas.

„Snoro“ banko žlugimas atskleidė, kas iš tiesų dedasi gydymo įstaigose. Pasirodo, verkšlenančios dėl finansavimo stygiaus ligoninės, poliklinikos turi susikaupusios milijonus litų, kuriuos skiria ne gydymui, o laiko kaip indėlius. Juos susirenka iš žmonių, negalinčių eilėje laukti mėnesių mėnesius. Jokio nusikaltimo čia nėra, nes tai leidžia įstatymai.

„Amnesty International“ savo pranešime teigia, kad pacientai Sirijos valstybės valdomose ligoninėse yra kankinami, nes valdžia siekia taip užgniaužti pasipriešinimą, praneša BBC. Žmogaus teises ginančios organizacijos pranešime teigiama, kad mažiausiai keturių valstybės ligoninių pacientai buvo kankinami arba su jais buvo blogai elgiamasi ir tai darė net ir medikai. Daug sužeistų civilių mano, kad saugiau nesikreipti į ligonines.

Kauno miesto apylinkės teismas antradienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios stabdo savivaldybės paskelbto ir spalio 5 d. įvykusio konkurso laimėtojo paskyrimą užimti Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba priėmė nutartį visiškai tenkinti ieškovų Ritos Banevičienės ir Kęstučio Mazurkevičiaus ieškinį.

Šiemet Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 11 ligoninių bei jų padalinių. Pažeidimai  buvo nustatyti 6 objektuose. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Gecevičiūtės, ligoninėse nemažai patalpų reikalauja remonto, t.y. patalpų paviršiai nėra lygūs, lengvai valomi, o esant reikalui negali būti dezinfekuojami.

Ligoninėms Libijos sostinėje Tripolyje gyvybiškai reikalingas medicininis aprūpinimas, skelbiama tinklalapyje „Al-Ahram“. Ligoninėms reikia antibiotikų, anestetikų atsargų bei tvarsčių. Mieste taip pat juntamas degalų, maisto ir geriamo vandens stygius.

Psichikos ligomis sergančių pacientų šeimos nariams nurodyta liautis lankyti savo sergančius artimuosius ligoninėje ir vietoje to bendrauti su jais kompiuteriu naudojantis „Skype“ programa, skelbia „Mail Online“. Berkshire'o sveikatos priežiūros trestas nori atsisakyti ligonių lankymo praktikos ir tokiu būdu taupyti sergančiųjų artimųjų lėšas. Pertvarka susijusi su ligoninės ketinimais perkelti pacientus iš Ascoto, Maidenheado ir Slougho į Readingą.

Praėjusį penktadienį paaiškėję faktai apie Londono ligoninių išleistus mažiausiai 15 milijonų svarų vertėjų paslaugoms vėl įkvėpė kalbas apie būtinybę privalomai mokyti į Britaniją atvykusius imigrantus anglų kalbos.

Rekordiškai kylant maisto kainoms ligoninėms vis sunkiau sekasi išmaitinti ligonius. Nebesurandama, ką už 4–5 Lt galima pagaminti.Iš naujų tiekėjų ligoninės, pavyzdžiui, kopūstą jau turi pirkti ne už ankstesnius 45 ct, o jau už 2,5 lito. „Iš kirvio“ sriubos ligoninėms dar netenka virti, tačiau jų virtuvėse – nelinksma. Nuo dešimt iki kelių šimtų procentų pakilusios maisto produktų kainos ligonines įspeitė į kampą, kaip už įprastus kelis litus įstengti pamaitinti ligonius.

Dėl maisto produktų brangimo daugelis gyventojų jau seniai peržiūrėjo savo racioną, bet ne sveikatos naudai, tačiau atsidūrę ligoninėse tebegauna tokius pat arba labai panašius maisto davinius kaip anksčiau. Ligoninių virtuvės iki šiol nepajuto tokio maisto produktų kainų kilimo, kaip pirkėjai parduotuvėse. Gydymo įstaigoms tiekėjai maistą tiekia pagal praėjusiais metais sudarytas sutartis, jose numatytos tuo metu sutartos mažesnės kainos.

Į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka benamiai su nušalusiomis galūnėmis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Neblaivūs, dvokiantys ir apsidaužę benamiai – didelis rūpesti s socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams ir medikams. Ligoninės asocialių asmenų priežiūrai ir gydymui išleidžia nemažai lėšų, kurių teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms nekompensuoja.

Galima suprasti B. Melinską ir pritarti jo mintims, kad Lietuvos sveikatos apsaugą žlugdančioms reformoms reikia tarti griežtą „Gana“! (spalio 26 d. „Atspindžiai“). Deja, tikėtis, kad kas nors iš politikų išgirs tokį reikalavimą ir tuo labiau pradės jį vykdyti, yra beprasmiška. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, kurią absoliuti tautos dauguma myli beprotiška meile be atsako, sakė, kad reformas sveikatos apsaugoje būtina tęsti.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vėl sklando mintys apie priemokų už gydymo paslaugas įteisinimą. Laisvosios rinkos šaukliai norėtų įsiūlyti įteisinti tokį modelį, pagal kurį nemokamai būtų suteikiama tik būtinoji pagalba ir gydymas skurstantiesiems. „Ministerija pirmiausia turėtų pasirūpinti, kaip pažaboti jau egzistuojančias nelegalias priemokas, o ne svarstyti apie jų įteisinimą“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Siūloma įvesti ligoninių vyriausiųjų gydytojų rotaciją, nustatant jų kadencijos trukmę, ir pradėti reguliuoti jų atlyginimus, juos siejant su vidutine įstaigos darbuotojų alga. Gydytojų rotacijos įvedimą per susitikimą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais ir sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu ketvirtadienį siūlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sveikatos priežiūros reforma, per ketverius metus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo išsiurbusi beveik 204 mln. litų, nepasiekė tikslų. Tai nustatė Valstybės kontrolės auditoriai. Per ketverius metus dėl reformos pacientams geriau nepasidarė, nes paslaugos, užuot artėjusios, nutolo nuo žmonių. Mažosios ligoninės dėl sistemos klaidų ir neūkiškumo nustumtos į skolų klampynę. Nebeliko pinigų net personalo atlyginimams, medikai jau žada streikuoti.

Kauno apygardos administracinis teismas antradienį priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų sustabdytas dviejų Kauno miesto savivaldybei priklausančių ligoninių sujungimo į vieną naują įstaigą procesas.

Be chirurgijos skyrių likusios rajoninės ligoninės baiminasi neteksiančios pacientų. Sumažėjus finansavimui, teko apkarpyti ir kitas sritis, todėl, anot medikų, paslaugų kokybė grįžo į buvusią prieš 20-30 metų. Greitosios pagalbos darbuotojai vos spėja vežioti pacientus į didžiąsias ligonines, o sunkios būklės žmogų kartais teprižiūri tik bendruomenės slaugytoja. Trisdešimt metų veikęs ir tūkstančius ligonių gydęs Naujosios Akmenės chirurgijos skyrius – ištuštėjęs.

Kauno miesto tarybos ketvirtadienio posėdyje, kuriame apsispręsta sujungti dvi Kauno miesto savivaldybei priklausančias gydymo įstaigas į vieną ligoninę, dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis buvo užverstas politikų klausimų lavina. Deja, ne į visus juos jis turėjo atsakymų. Iš pradžių prisipažinęs, kad nėra medikas, o greičiau reorganizacijų specialistas, viceministras aiškino, kad gydymo įstaigų optimizavimas kaip tik ir prasidės sujungus ligonines.

Dviejų Kauno ligoninių - 2-osios klinikinės ir Raudonojo Kryžiaus - sujungimo istorijoje padėtas taškas. Balsuojant atviru balsavimu, apylygiai pasiskirsčius Kauno tarybos politikų balsams (19 - už, 2 - susilaikė, 17 -prieš), teigiamą sprendimą nulėmė miesto mero Andriaus Kupčinsko balsas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti, kad viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė būtų reorganizuotos, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį - viešąją įstaigą Kauno savivaldybės ligoninę. Naujoji ligoninė būtų respublikinio lygmens įstaiga. Sprendimo projektu siekiama įgyvendinti Vyriausybės programą, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu.

Per 20 nepriklausomybės metų politikų kalbos apie reikalingumą įvesti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą iki šiol vis likdavo kalbomis. Niekas nesiryžo oficialiai apmokestinti ir gydymo paslaugų. Ar sunkmetis - geriausias laikas naujiems oficialiems mokesčiams? Tik pradėjęs darbą sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pareiškė, kad būtina arba įvesti papildomąjį sveikatos draudimą, arba apmokestinti medicinos paslaugas.

Nemažas neblaivių žmonių, patenkančių į ligonines ne dėl sveikatos problemų, skaičius trukdo medikams dirbti, yra našta gydymo įstaigų biudžetui. Medikai ir politikai vis dažniau prabyla, kad reikia vėl steigti blaivyklas, kurios pasirūpintų girtais žmonėmis. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu dar praėjusių metų gruodžio 4 d. sudaryta darbo grupė neblaivių asmenų išblaivinimo problemoms spręsti konkrečių siūlymų, kaip tai geriau padaryti, kol kas nėra pateikusi.

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui nurodytas savivaldybei priklausančių ligoninių jungimas, dėl kurio sprendimą reikėtų priimti iki balandžio 1 dienos, realiai turėtų virsti sujungimu. Tokiam jungimo būdui šį kartą pritarė miesto tarybos kolegija, ne taip seniai balsavusi už vienos iš ligoninių prijungimą prie kitos, primena ELTA. Tačiau po kolegijos posėdžio miesto taryba, mero prašymu, sausį netgi nesvarstė šio klausimo ir jokio sprendimo nepriėmė.

Vos prasidėjus miesto tarybos posėdžiui Kauno meras Andrius Kupčinskas, dėl savo atostogų posėdyje dalyvaujantis kaip paprastas narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pasiūlė bendru sutarimu atidėti dienotvarkėje numatytą klausimą dėl dviejų miesto ligoninių sujungimo. Tą patį, dėl kurio du protesto mitingus surengė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės kolektyvas.

Kauno miesto meras, anksčiau pritaręs dviejų miesto ligoninių sujungimui, jau abejoja tokios reformos nauda miestui. Nors meras Andrius Kupčinskas atostogauja, trečiadienį jis sugebėjo miesto valdžiai atstovauti net dviejuose viešuose renginiuose.

Ligonines, kuriose įrengti pacientų stebėjimo kambarėliai, pastarosiomis dienomis užplūdo šilumos ir maisto ieškantys benamiai. Šalčio į uždaras patalpas genami benamiai reikalauja, kad į sergančiųjų apžiūrai ir išgėrusių asmenų stebėjimui skirtas patalpas jiems būtų leista patekti net ir nesunegalavus.

Jei dirbantys pensinio amžiaus medikai išeitų užtarnauto poilsio - daugelis sveikatos priežiūros įstaigų patirtų krachą. Ar neatsitiks taip, sumažinus jiems pensijas?.. "Kol kas nesulaukėme nė vieno prašymo atleisti iš darbo", - sakė Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja.

Jeigu Seimas neapskųs sveikatos reformos Konstituciniam teismui, jau birželį keturios Šiaulių apskrities ligoninės bus sujungtos į vieną. Šiaulių apskrities viršininko administracija, vykdydama Vyriausybės nutarimą, prie Šiaulių apskrities ligoninės prijungia Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę, Šaukėnų psichiatrijos ligoninę ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. Visa ši ligoninių sujungimo procedūra turi būti atlikta prieš likviduojant apskritį, tai yra iki liepos 1 dienos.

Pensinio amžiaus sulaukę gydytojai, skirtingai nei kitų profesijų senjorai, neketina mesti darbo, nors daugeliui jų pensijos mažėja net 60–70 procentų. Nė vienos Panevėžio gydymo įstaigos vadovai nesulaukė iš pensinio amžiaus gydytojų prašymų atleisti juos iš darbo. Tiesa, ir patys pensijas gaunantys vadovai neketina užleisti savo kėdžių kitiems.

Šiemet į ligonines atsigulusieji pamatys rūškanesnius medikų veidus ir galbūt turės primokėti už gydymą kaip kaimynai latviai. Palyginti su praėjusiais metais, beveik 400 milijonų litų sumažėjęs sveikatos apsaugos finansavimas, išaugusios elektros ir kuro kainos ligoninių vadovus verčia nerimauti, kaip reikės verstis.

Atsiskaityti Valstybės kontrolei šiemet gali tekti visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė siūlo į šių metų valstybės audito programą įtraukti ir klausimą, ar teisingai naudojamos biudžeto lėšos perkant medicinos įrangą.   Taip siekiama išsiaiškinti neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo mastus ir kuo greičiau užkirsti kelią tolesniam jų švaistymui sveikatos priežiūros sektoriuje.

Policija ir medikai seniai maldauja, kad vėl būtų įsteigtos išblaivinimo įstaigos. Išgėrę piliečiai kelia daug rūpesčių tiek vieniems, tiek kitiems. Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato sulaikytųjų kambaryje mirė patrulių pristatytas išgėręs vyras. Jį pareigūnai atgabeno iš Stoties rajono ketvirtadienį 5.50 val. Policiją iškvietė stotyje budėjęs apsaugininkas. Labai girtas vyras, rankoje laikydamas butelį blaškėsi po gatvę, plūdo praeivius. Ramiai miegojo.

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ketina siūlyti atlyginimus sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatyti įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į įstaigos pajamas, darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius. Taip komiteto vadovas reagavo į žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie įspūdingas ligoninių vadovų algas.