ligoninės

Per karantiną dalyje rajonų ligoninių ištuštėjo vaikų ligų skyriai ir kai kur jų iki šiol neskubama atidaryti. Štai Kupiškio ligoninė šiam skyriui iki metų galo net neprasitęsė licencijos. Vadovai ramina, kad skyriaus patalpos šiuo metu labiau reikalingos karščiuojantiems ir Covid-19 infekcija sergantiems pacientams nei mažiesiems ligoniukams. Bet nuostolingai dirbančių skyrių rajone yra ir daugiau.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 145 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Apie tai šeštadienį BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 44 asmenys. Lietuvoje iš viso patvirtintas 5081 COVID-19 ligos atvejis, tebeserga 2474 asmenys, 2494 – pasveiko.

Lietuva ruošiasi blogiausiam COVID-19 scenarijui – Vyriausybė skyrė daugiau nei milijoną eurų laikinosioms ligoninėms įrengti. Tiesa, ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad šių planų nereikėtų sieti vien su pandemija. Ministras informavo, kad šiuo atveju kalbama apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento planus įsigyti tokias mobilias ligonines.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 103 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.  Apie tai trečiadienį BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma penkiems žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 24 asmenys. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmenys, 2246 – pasveiko.

Koronavirusas jau įsisuko į gydymo įstaigas: Radviliškio ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nustatyti trys COVID-19 atvejai, vienas pacientas išgabentas į Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Užkratas plinta ir Raseiniuose – čia koronavirusas iš policijos komisariato jau išplito ir į miesto ligoninę. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kivirčijasi su prezidentūra dėl koronaviruso vakcinos pirkimo. Radviliškio ligoninės darbuotojai nespėja atsikvėpti.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai ne iš fantastikos srities, bet inovatyvus temperatūros matuoklis.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Paradoksas: situacija dėl koronaviruso prastėja, tačiau poliklinikoms Vyriausybė leis priimti daugiau pacientų nei dabar. Neapsikentusi žmonių aimanų valdžia sugalvojo, kad pirmenybę medikai turės teikti gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, kaip yra dabar. Taip siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, tačiau patys medikai atkerta, kad saugesnė – dabartinė tvarka.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma numatyti, kad esant e-sistemos veiklos sutrikimui, dėl kurio nebūtų galimybių išrašyti elektroninio recepto, arba būtų šalinamos e-sistemos sutrikimo pasekmės, 75 metų ir vyresniems pacientams, vaistinėje pateikusiems nustatytos formos popierinį receptą, paciento priemoka būtų padengiama ir žmogui priemokos pačiam nereikėtų mokėti.

Atkurti planines paslaugas tokiu mastu, kaip reikalauja Vyriausybė, labai sudėtinga, todėl daliai gydymo įstaigų gresia bankrotas, teigia Pasvalio ligoninės vadovas. Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.

Vienos dvyliktosios lėšų, buvusių per karantiną, mokėjimas gydymo įstaigoms išliks mažiausiai iki Naujųjų metų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Iki Naujųjų metų tikrai neplanuojame atsisakyti, nes vis tiek saugumo tam tikri reikalavimai išlieka. Viena, yra saugumo reikalavimai dėl srautų reguliavimo, dėl infekcijų kontrolės, kitas dalykas, ko dar nepamirškime, yra žmonių, kurie ir šiaip bijo kreiptis į įstaigas dėl užsikrėtimo baimės“, – BNS sakė A. Veryga.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi. „Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus.

Net pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo, jos nėra gavę iki šiol, o trečdalis iš jų net nebuvo užregistruoti konsultacijai – šias ir kitas šių dienų bėdas sveikatos sektoriuje atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) iniciatyva atlikta apklausa. „Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų 70 proc. poliklinikų, taip pat beveik 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 83 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu. Planinės paslaugos jose buvo sustabdytos, siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo rizikoms.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Dėl koronaviruso ligoninėse gydoma 40 asmenų, trys iš jų – reanimacijose, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiuo metų hospitalizuoti yra 40 pacientų iš jų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – trys, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma vienam asmeniui, su deguonies kaukėmis gydomi 11 pacientų“, – spaudos konferencijoje pranešė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė Lietuvoje koronavirusas iš viso nustatytas 1720 asmenų, 349 iš jų – medikai.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savo veiklą ėmėsi atnaujinti beveik 72 proc. šalies ligoninių, t. y. 7 iš 10 stacionarines paslaugas teikiančių jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams.   Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teikiamais birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje ligoninių paslaugų atnaujinimo planus NVSC jau buvo pateikusios, pradėjusios veiklą bei priima pacientus 123 ligoninės.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė laikinai keičianti karantino metu galiojusią atsiskaitymo tvarką gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas. Nuo šiol įstaigos, kurios iki birželio 8 d. pradėjo arba pradės teikti pacientams paslaugas, gaus kaip ir iki tol – 1/12 bendros sutartinės sumos, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Ne dienomis, o valandomis augantis pacientų nepasitenkinimas, blaškymasis negalint patekti pas gydytojus, mėnesiais nusitęsusios eilės, lėtinių sveikatos problemų malšinimas vaistais nuo skausmo – šiuos ir kitus dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje skaudulius antradienį Seime vardijo medikų asociacijų atstovai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad poliklinikose grupiniai medicininės reabilitacijos užsiėmimai, tokie kaip kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimai, psichoterapija, druskos kambarių seansai, jau gali vykti be ribojimų. Visgi, siekiant išvengti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo, gaunamų medicininės reabilitacijos paslaugų saugumui užtikrinti galioja tie patys reikalavimai kaip ir kitoms poliklinikoje teikiamoms paslaugoms.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį spaudos konferencijos metu įvardijo galimą datą, iki kada gydymo įstaigos privalėsiančios atnaujinti sveikatos paslaugas. Kitu atveju žadama keisti finansavimą ir apmokėti tik už faktiškai teikiamas paslaugas.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse kai kuriems pacientams šiemet leista būti ilgiau. Šias paslaugas apmokės valstybė – tam reikės apie 1,7 mln. eurų.   Seimas antradienį 122 balsais priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, leidžiančias į keturių mėnesių terminą neįskaičiuoti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpio. Valstietis Tomas Tomilinas akcentavo Lietuvoje augančią socialinių paslaugų paklausą.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse šiemet pacientus laikyti ilgiau.  Į dabar nustatytą keturių mėnesių terminą Seimas nusiteikęs leisti neįskaičiuoti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Tam reikėtų beveik 1,7 mln. eurų per mėnesį  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Užsimojęs apriboti medikų keliose vietose darbą siekiant sumažinti Covid-19 infekcijos plitimo riziką ir dėl to sulaukęs audringos medikų bendruomenės reakcijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar tikina, kad tai tebuvusi rekomendacija. Gydytojai gi sako besijaučiantys visiškai pasimetę, nes nuo pirmadienio įteisintas darbo ciklais pobūdis medikams nepaliks galimybių dirbti daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

Nuo gegužės 11 dienos pacientus vėl priima dalis Vilniaus poliklinikų, tačiau prioritetas ir toliau teikiamas nuotolinėms konsultacijoms. Paslaugos atnaujinamos etapais, visiems matuojama temperatūra, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos, o „padidintos rizikos“ pacientų srautai atskiriami.   Į poliklinikas pacientai pateks tik iš anksto susiderinę dėl vizito, tik gavus gydytojo leidimą, arba atvykę būtinosios pagalbos.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą planinėms sveikatoms paslaugoms atnaujinti, patys medikai sako, kad dabartiniai nuleisti operacijų vadovo reikalavimai – iš fantastikos srities. Kol įstaigų vadovai „galynėjasi“ su ministro įsakymų plonybėmis, kol kas, panašu, daugelis pacientų taip reikalingas paslaugas gali matyti kaip savo ausis.

Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 114 žmonių, 14 iš jų guli Intensyvios terapijos skyriuose, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. „Ligoninėse šiuo metu gydoma yra 114 asmenų, reanimacijoje – 14, ventiliuojami – aštuoni, su deguonies kaukėmis yra 26 asmenys“, – per spaudos konferenciją sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Lietuvoje iš viso nustatyta 1419 koronaviruso atvejų, mirė 46 žmonės.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.

Dėl koronaviruso ligoninėse gydomi 138 asmenys, 19 jų yra sunkios būklės, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Devyniolika pacientų yra reanimacijoje, iš jų su deguonimi yra dvylika, su plaučių ventiliavimo įranga – septyni“, – BNS sakė SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė. Lietuvoje patvirtinti 843 koronaviruso atvejai, mirė 14 žmonių.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Vis grėsmingiau į Lietuvą žengiant koronavirusui, šalies medikai su užsikrėtusiais pacientais tebedirba plikomis rankomis – trūksta tiek apsauginių kaukių ar respiratorių, pirštinių ar kostiumų. Ypač sunku – šeimos gydytojams, pastarieji priversti patys iš po ranka esančių medžiagų – plastiko butelių, ar popierinių rankšluosčių gamintis kaukes ar kitokias veido apsaugas. Specialistai sako, esą dažnu atveju savadarbės kaukės yra tiesiog psichologinė apsauga, bet nuo realios grėsmės vargiai saugo.

Pasaulyje siaučiant koronavirusui visi ieško būdų, kurie padėtų apsisaugoti, tačiau jaučiamas įvairių priemonių trūkumas. Medikai kreipėsi į verslininkus, prašydami pagalbos ligoninėse, nes ir čia trūksta medicininių ir apsaugos priemonių. Lietuvos baku (LB), siekdamas prireikus apsaugoti savo darbuotojus, įsigijo 600 respiratorių, tačiau socialiniuose tinkluose dėl tokio LB sprendimo kilo pasipiktinimas.

Plintant koronavirusui ir žmonėms išgraibsčius vienkartines kaukes iš vaistinių ir net vagiant jas iš gydymo įstaigų, šios jau ruošiasi jų stygiui. Klinikose šimtais siuvamos daugkartinės kaukės iš marlės. Internete taip pat siūlomos įvairios daugkartinės kaukės. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga klinikų pasirengimą blogiausiam scenarijui sveikina ir visus ramina, kad kaukių papildymas greit atkeliaus iš Kinijos. Siuvimo mašinos dūzgia Kauno klinikose. Čia pluša devynios siuvėjos.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Sostinės savivaldybė ir toliau stiprina prevenciją bei kviečia vilniečius rūpintis savimi bei aplinkiniais – atsižvelgus į šiuo metu esančią situaciją dėl COVID-19 viruso grėsmės ir mieste įvedus ekstremaliosios situacijos padėtį, sostinės savivaldybei priklausančiose ligoninėse neribotam laikui atidedamos planinės ir nebūtinos operacijos. Vilniečiai taip pat kviečiami kurį laiką nelankyti savo artimųjų ligoninėse. „Svarbiausias prioritetas – gyventojų apsauga.

Po rajoninių ligoninių patikrinimų joms iškilo grėsmė netekti tam tikrų veiklų licencijų. Tikrintojai nustatė nemažai pažeidimų. Tačiau kai kuriuos jų ligoninių vadovai vadina absurdiškais ir kelia klausimą – ar tikroji tokių tikrinimų priežastis nėra būdas uždėti apynasrį rajonų ligoninėms ir taip jas numarinti.

Į skubios pagalbos skyrių besikreipę žmonės pasipiktino, nes medikai nesutiko suteikti jiems pagalbos. Pagrindinė priežastis – besikreipę žmonės yra emigrantai. Žmonės apeliuoja į gydytojų duotą Hipokrato priesaiką, o Valstybinė ligonių kasa sutinka, kad pagalbą suteikti reikia, bet tam yra išlygų. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Rolandas.

Ligoninėse valgysim sveikesnį maistą. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naujas privalomas mitybos organizavimo taisykles, kurios uždraudžia ligoniams duoti rūkytą mėsą, riebaluose virtus, džiūvėsiais apibarstytus skrudintus kotletus. Neliks ir sultinių, padažų koncentratų, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų. Kol opozicinės partijos juokiasi iš tokio meniu, Aurelijus Veryga tikisi, kad nepatrauklus ir neskanus ligoninių maistas taps praeitimi.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad dar kartą siūlyti Seimui patvirtinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką gali būti per vėlu, tačiau teiktų šią reformą, jeigu pavyktų užsitikrinti palaikymą. „Laikas dabar jau yra tikrai labai blogas, iki naujų Seimo rinkimų yra santykinai neilgas laikas likęs“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Veryga. Pasak jo, reformos įgyvendinimas užtruktų, o šią užduotį „užkrauti kažkam kitam ant galvos“ būtų neatsakinga.

Nusidėvėjusi maisto ruošimo įranga, pasenę indai, nešvarūs virėjų drabužiai ir neplautos rankos, nenaikinami tarakonai ir graužikai, ligoniai ir toliau, nepaisant pernykščių ministerijos žygių per gydymo įstaigų virtuves, maitinami pigesniais gaminiais nei reikalauja patvirtinti valgiaraščiai. Tokią realybę šalies ligoninėse rado šiemet jas patikrinusi Maisto ir veterinarijos tarnyba, šeštadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.