REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

REKLAMA

Nesiliaujant pacientų pasipiktinimui dėl trukdžių net bandant prisiskambinti į gydymo įstaigų registratūrą, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paragino jas labiau skaitytis su pacientais, pasirašydamas įsakymą.

Juo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybę prisiskambinti į gydymo įstaigą. Jeigu prisiskambinti visgi nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau į tai reaguodamos gydymo įstaigos atkerta, kad nematančios prasmės atsiliepti ir pasakyti „nėra talonų“, o ir resursų tam stinga.

Įsakymai prasilenkia su realybe

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės Živilės Gudlevičienės teigimu, nors problemos ir matomos, tokiu įsakomuoju būdu sunkiai sprendžiamos.

REKLAMA

„Visi dabar atsiduria tarp dviejų ugnių – pacientai priskambinti negali, o medikai, gydymo įstaigos yra spaudžiami. Situacija išties yra labai skirtinga – vieni negali prisiskambinti, kitiems tą padaryti sunkiau. Tai priklauso ir nuo gydymo įstaigos, ir regiono.

Pati tą dariau ir tikrai jokių problemų nebuvo. Kai tu užsiregistruoji tai nuotolinei konsultacijai, tau labai gražiai laiku perskambina.

Taip, matėme, kad buvo su Centro poliklinika skandalas, kada žmonės negalėjo prisiskambinti. Bet, kaip paaiškėjo, tiesiog buvo nurodytas ne tas telefonas, tai atrodo labai paprasta priežastis“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Kita LMS atstovės įvardyta situacija sunkinanti priežastis – resursų stygius.

„Ką jau ne iš vienos didesnės įstaigos girdėjome, tai kad papildomų resursų, telefonų linijų, papildomų darbuotojų niekas nepaskyrė.

Tad visiems puolus skambinti į gydymo įstaigas tiesiog neliko galimybių atsiliepti į kiekvieną skambutį. Taigi turėjo būti priimtas kažkoks sprendimo variantas – sukurtas skambučių centras, galbūt kartu sujungtas ir su elektronine paciento registracija ar e.sveikata. 

Tad problema yra, bet jos sprendimas vėl tokiu įsakomuoju būtų pateikiamas neįvertinus nei galimybių, nei resursų, kaip tas problemas spręsti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nieko negydo, išskyrus COVID-19?

Paklausta, kaip reaguojanti į dažnus tautiečių pastebėjimus, kad be COVID-19 jokių ligų daugiau niekas negydo ir mažai ką veikia, medikų atstovė teigė, kad tokie kaltinimai visiškai nepagrįsti, o daliai gydytojų darbo kaip tik padaugėjo. 

„Taip, pacientai yra nepatenkinti ir visą savo agresiją nukreipia į medikus, nors klaidos tikrai yra sisteminės ir ne medikai dėl šios situacijos kalti.

Kiek girdime iš šeimos gydytojų, tai darbo jiems dar padaugėjo – tiek kalbant ir apie nuotolines konsultacijas, nes dabar tu pats turi ir su specialistu susiskambinti ir t.t. Taigi rankų sudėję tikrai niekas nesėdi“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

REKLAMA

Ji priminė, kad šios infekcijos gydymui viso labo dedikuotos tik 5 gydymo įstaigos, o kitos priimančios visus pacientus.

Pacientai patys bijo

LMS atstovė sutiko, kad galbūt jei yra atliekamos procedūros ar operacijos, tai laikantis laiko intervalų, išlaikant atstumus viskas tikrai užtrunka ilgiau.

„Pagal savo darbo specifiką pati matau, kad pacientų srautas yra mažesnis nei prieš karantiną. Tačiau kitą kartą ir skambinant pacientams ir kviečiant juos į konsultacijas, jie patys dėl COVID-19 grėsmės savo neatvykstantys. Ypač daug vyresnių žmonių bijo lankytis gydymo įstaigose dėl viruso grėsmės“, – kalbėjo pašnekovė.

Ž. Gudlevičienė svarstė, kad galbūt dėl minėtų pacientų nuotaikų yra kaltas ir psichologinis momentas. 

REKLAMA

„Kitą kartą gal norisi gyvo kontakto ir atrodo, kad ta nuotolinė konsultacija bus menkesnė. Bet juk jei gydytojas mato, kad tau reikia ateiti, tai juk vyksta tos konsultacijos ir akis į akį“, – pabrėžė ji.

„Nesame skambučių priėmimo centrai“

Komentuodamas dabartinę situaciją Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris taip pat pabrėžė sisteminių sprendimo stoką.

„Taip, pagal paskutinius įsakymus privalome visus  skambučius reguliuoti. Tačiau ar gali įstaigos virsti skambučių priėmimo centrais? Galbūt verta galvoti apie visuotinę išankstinę registracijos sistemą. Jei tai pavyktų padaryti, gal pavyktų ir spręsti situaciją“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad apie vieningos skambučių centro idėją neseniai užsiminė ir Kauno miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis.

V. Sudaris kartu pridūrė, kad bent jo vadovaujama įstaiga dirbam savo ritmu, didelio pacientų antplūdžio nėra.

„Aišku, gal ypač rajono ligoninės yra kiek apkraunamos, nes esame priklausomi nuo pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tad kiek jie tų ligonių siunčia, tiek jų galime ir turėti. Tad gal problema pirminėje grandyje.

Nors mūsų įstaiga ir konsultacijų planą viršija apie 80 proc., antro lygio specialistams dabar didelio krūvio išties nėra“, – kalbėjo asociacijos vadovas. 

REKLAMA

„Atsijojo“ nereikalingus pacientus

Savo ruožtu Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Toma Kundrotė atkreipė dėmesį, kad karantinas kaip tik leido labiau „išfiltruoti“ tuos pacientus, kuriems tos konsultacijos išties reikalingos.

„Antrinio, tretinio lygio konsultacijos dažnai yra betikslės, pavyzdžiui, sloguojantis pacientas nori pas LOR gydytoją, tačiau tai tikrai ne visada reikalinga.

Neretai ir gydytojui trūksta laiko išsiklausinėti, ir pats pacientas dažnai prašo tik siuntimo ir nėra suinteresuotas pasipasakoti. Tad karantino metu labiau įsigilinus, kad reikia tik tikslingai siųsti pacientus, tai viską sudėlioja į vietas, koks realiai tų pacientų poreikis yra“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

Šeimos gydytoja pridūrė, kad kartais žmonės kaip įsispyrę nori konsultacijų tam tikroje įstaigoje, nors pakaktų ir žemesnės grandies specialisto pagalbos.

„Taip, dėl talonų ta situacija labai skirtinga – vienur jų išties nėra, kitur jų yra labai daug ir gali vos ne per kelias dienas gauti konsultaciją. 

Pavyzdžiui, Kaune į klinikas pakliūti pas okulistą yra beveik be šansų, o tarkim į Kauno miesto polikliniką normalus laukimo laikas yra savaitė, tai priklauso ir nuo įstaigų, ir nuo žmonių noro kažkur pakliūti. Dažnai žmonės nori tiesiai pakliūti į trečią lygį, bet ne visada to gal reikia“, – sakė T. Kundrotė.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad žmonės vargsta masiškai neprisiskambindami į poliklinikas – tenka skambinti ir 5 dienas iš eilės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų