ligoninės

Privačias vaistines iš valstybinių ligoninių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada išstumti jau šiemet. Vietoje jų Verygos ministerija planuoja įkurdinti valstybines vaistines, finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Veryga sako, kad pacientai dėl tokių pokyčių tik išloš. Tiesa, aiškėja, kad ne visos ligoninės tOkias vaistines sau galės leisti, mat pinigų jų įkurdinimui ir išlaikymui turės rasti savose kišenėse.

 Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuojama ligoninių tinklo pertvarka atidedama pavasariui, tai yra po savivaldos rinkimų. „Taigi nuspręsta, kad svarbiausi reforminiai projektai, susiję su ligoninių tinklo sudarymu ir jo sudarymo kriterijais, bus teikiami Seimo pavasario sesijoje. Jie yra nukeliami“, – pirmadienį pranešė A. Veryga.

Specialiųjų tyrImų tarnyba (STT) skelbia šokiruojančius tyrImo rezultatus. Šalies ligoninėse metai iš metų vadovaujamasi korupcine praktika, kai už laimėtus milijoninius viešuosius pirkimus jų dalyviai ligoninėms atsiskaito milžiniška parama. Ši, pasirodo, vėliau panaudojama medikų konferencijoms, komandiruotėms, gyvenimo užsienyje išlaidoms padengti. Tarp labiausiai šią schemą įsukusių įstaigų minimos Santaros ir Kauno klinikos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Seimas šeštadienį antru balsavimu patvirtino gydymo įstaigų reformą – dėl tinklo spręs ministras. Pirmu balsavimu pataisos nepriimtos, nesiregistravus reikiamam skaičiui parlamentarų, bet vėliau sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius balsuoti dar kartą, užsiregistravo 71 Seimo narys: tiek pakanka kvorumui. Tuo tarpu balsavime dalyvavo 70 Seimo narių: 59 buvo už pataisas, du balsavo prieš ir devyni susilaikė.

Dažnai geri darbai pareikalauja daug mūsų laiko, tačiau jų rezultatas – neapsakomas abiems pusėms. Galbūt todėl garsusis Lietuvos krepšininkas Rimantas Kaukėnas apie savo labdaringą veiklą kalba nedrąsiai ir vadina ja savotiška savo sielos bažnyčia.

Ne vienerius metus Lietuvoje besitęsiančios demografinės problemos skaudžiai atsiliepia ir įvairioms profesijoms – tiek medikai, tiek pacientai ima baimintis, kad regionuose ims trūkti medicinos specialistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo populiarinti darbą regionuose medicinos studentus siunčiant atlikti ten praktiką.

Savaitės pradžioje Vyriausybės atstovai pristatė struktūrines reformas ir laukiančias naujoves. Premjeras Saulius Skvernelis įvardijo ir lūkesčius Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pastebėjo ne vienas, pokyčius pristatęs ministras Aurelijus Veryga praktiškai nepalietė regionų klausimų. Nors dar visai neseniai Seime virė įnirtingos regionų ligoninių vadovų diskusija su ministerijos atstovais ir politikais.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Stengiantis optimizuoti finansus, jau šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagal jį, Lietuvos rajonų ligoninėse bus mažinami kai kurie skyriai. Galiausiai jose veiks tik priėmimo skyrius. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai neišvengiama dėl gyventojų provincijoje mažėjimo. Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa, praėjusiais metais atlikusi savo veiklos zonos gydymo įstaigų interneto svetainių stebėseną, paskelbė, kad jose skelbiama informacija dažnai yra netiksli, klaidinanti gyventojus, pasenusi arba iš viso internete nepateikiama tos informacijos, kurią pateikti būtina. Iš 110-ies peržiūrėtų interneto svetainių visuomenę klaidinančios informacijos rasta 50-yje.

  Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai gruodžio 14 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje su įkalčiais sulaikė ką tik vagystę įvykdžiusį asmenį. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo vagysčių padaromų įvairiose Vilniaus ligoninėse. Iš palatų buvo vagiamos besigydančių ligonių rankinės, piniginės, mobiliojo ryšio telefonai.

Šalies regionų ligoninėse padėtis tragiška. Trūksta ne tik jaunų medikų, bet ir bet kokio amžiaus gydytojų. Ligoninės darbuotojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais. Būsimus gydytojus rajonų ligoninės vilioja ir apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas, net siūlydamos apmokėti už gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva. Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų.

Tai nėra oficialus tyrimas, o vartotojų iš viso pasaulio internete paviešintų nuotraukų apžvalga. Todėl tvirtinti, kad visi ligoniai būtent taip šiose šalyse ir yra maitinami, negalime. Tačiau tendencijos yra gana aiškios. Stebina tai, kaip stipriai skiriasi meniu skirtingose šalyse. 1. Kalifornija, JAV Sūrainis ir bulvytės fri. 2. Sidnėjus, Australija Moliūgų sriuba, vištiena su abrikosų padažu, žirneliai ir bulių košė 3. Lenkija Duona su sviestu, gabalėlis dešrelės ir galas agurko.

Pacientai iš daugelio Lietuvos ligoninių jau įprato dalintis juos šokiravusio maisto nuotraukomis. Apsilankymas ligoninėse daugeliui iškart asocijuojasi su maistu. Nors sąlygas ir aplinką gydymo įstaigose jau galima kritikuoti rečiau, tačiau maisto problema išlieka opi. Peržiūrėjus pirmojo šių meto pusmečio Lietuvos ligoninių finansines ataskaitas, paaiškėjo, kad ne viena ligoninė balansuoja ties bankroto riba.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto vyksta posėdis, kuriame tariamasi dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės padėties, sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiskirstymo tarp regionų, medicinos darbuotojų darbo užmokesčio. Kaip posėdžio pradžioje pristatė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, posėdis skirtas išklausymui bei aptarimui aktualiausių sveikatos priežiūros problemų.

Savaitę pradedame labai susirūpinę. Kraujo komponentų poreikis ir vėl stipriai išaugo. Lietuvos ligoninėse trūksta beveik visų grupių kraujo, o ypatingai – A RhD+ ir 0 RhD-. Labai laukiame donorų pagalbos, kurie galėtų padėti atstatyti atsargas ir užtikrinti sėkmingą ligoninių darbą! Stebuklai nevyksta savaime. Juos kuriame mes. O šiandien reikia, kad jų įvyktų daug. Ateik ir padovanok stebuklą! Laukiami visų kraujo grupių donorai! Vietas, kur galima duoti kraujo, rasite čia.

Lietuvos ligoninėse trūkta visų grupių kraujo, o kai kurių kraujo grupių kraujo atsargos visiškai išseko, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. Ligoninėse ypač trūksta 0 (I) RhD +, 0 (I) RhD - ir B (III) RhD + grupių kraujo. Turintys šias kraujo grupes ir galintys padėti labai raginami nedelsiant atvykti į artimiausius Nacionalinio kraujo centro padalinius savo mieste.

Seime pradėtas svarstyti siūlymas lengviau atleisti ligoninių vadovus. Vienas pataisų iniciatorių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad jos leistų iš pareigų atleisti korupcija įtariamus medikus, tačiau kritikai baiminasi, kad tokia nuostata sudarytų sąlygas steigėjui piktnaudžiauti ir politiniu pagrindu atleisti gydymo įstaigų vadovus.

Retas, kuris galėtų atvirai pasidžiaugti maistu ligoninėje. Apsilankymas joje ir ilgesnis pasigydymas iškart asocijuojasi su maistu. Vyresni puikiai gali palyginti, kaip atrodė ligoninių sąlygos prieš kelis dešimtmečius ir dabar. Daugelis Lietuvos ligoninių jau atsinaujino ir priima pacientus į renovuotas, dažais kvepiančias patalpas. Tačiau su maistu, kol kas situacija nesikeičia. Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuviai pasidalino, kaip atrodo jų pusryčiai, pietūs ar vakarienė ligoninėje.

Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis. Kontrolieriai aiškina, kad elektroninių receptų, ligos istorijų, pažymų sistemai ne tik trūksta kokybės, bet ir jų įdiegime pinigai galimai buvo skirstomi neskaidriai. Kontrolieriai dėl galimo piktnaudžiavimo ir korupcijos net kreipėsi į STT pareigūnus. Elektroninės paslaugos Lietuvos gydymo įstaigose kuriamos nuo pat 2005 metų.

Parlamentinėje opozicijoje esančių konservatorių atstovas siūlo ligoninėms leisti įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse registruotus vaistus pakuotėse užsienio kalba ir su nelietuviškomis instrukcijomis. Vaistinėse šie vaistai parduodami nebūtų. Tokių Farmacijos įstatymo pataisų autorius Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad tai leistų ligoninėms sutaupyti, nes jos įsigytų pigesnių vaistų.

Kone kiekvienais metais Filipinuose dėl itin pavojingų gamtos stichijų miršta tūkstančiai nieko dėtų žmonių. Pasaulio žiniasklaida dažniausiai fiksuoja statistikos skaičius. Jie, žinoma, pribloškia ar net šokiruoja, tačiau išvydus, kas katastrofos metu vyksta perpildytose ligoninėse, jausmas tiesiog neapsakomai klaikus. Tiesa, kartais fotografams pavyksta pakliūti ir į tas ligonines, kuriose gimsta viltis, ir beveik tiesiogine to žodžio prasme.

Sirijos Alepo mieste per pastarąsias 24 val. iš oro buvo smogta keturioms improvizuotoms ligoninėms ir kraujo bankui, sekmadienį paskelbė gydytojų grupė. Per bombardavimą vaikų ligoninėje apsiaustame rytiniame Alepo rajone žuvo dviejų dienų amžiaus kūdikis, pranešė miesto klinikas remianti Sirijos gydytojų grupė „Independent Doctor's Association“. Per 1 val. (2 val. Lietuvos laiku) smūgį ligoninei buvo nutrauktas deguonies tiekimas tam vaikui.

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras atsistatydino, kilus visuomenės pasipiktinimui standartų neatitinkančia dezinfekcija dešimtyse Rumunijos ligoninių. Sveikatos apsaugos ministras Patriciu Achimasas-Cadariu (Patriču Ačimašas-Kadariju) atsistatydinimo prašymą pateikė pirmadienį, pareigūnams pradėjus tirti, kaip buvo naudojamos dezinfekcinės priemonės 50-yje šalies ligoninių.

Portalui tv3.lt paviešinus publikaciją apie tai, kaip maitinamos gimdyvės Lietuvos ligoninėse – daktariška dešra ir pažliugusia koše – su redakcija susisiekė Anglijoje gyvenanti vilnietė Jovita. Ji stebėjosi tokiomis sąlygomis Lietuvos ligoninėse, nes Didžiojoje Britanijoje moteris ligoninėje galėjo rinktis maistą iš meniu. „Jau ketverius metus gyvenu Anglijoje ir du kartus čia jau teko gimdyti.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Medikų iš pilvo traukiamais radiniais susidomėtų net numizmatai, mat kai kurios ligoninės sukaupusios nemenkas kolekcijas įvairių epochų monetų, trauktų iš kvėpavimo takų, skrandžio, ar stemplės. Vieno mažylio pilve atsidūrė ir jau šviežia lietuviškų dviejų euro centų moneta. Tačiau dar didesnę nuostabą gydytojams kelia suaugusiųjų pilvų radiniai. Žaislus ar kitokius daiktus vyrai ir moterys ne tik ryja, bet ir kiša juos į tiesiąją žarną.

  Didžiųjų miestų ligoninės perpildytos sergančiais vaikais, o į kai kurias mokyklas į pamokas neatėjo apie trečdalis mokinių, penktadienį pranešė LNK Žinios. Santariškių vaikų ligoninėje - pacientų antplūdis. Sostinės vaikus vargina kvėpavimo takų ir žarnyno ligos, čia per parą kreipiasi iki 100 - 120 vaikų. Tuo metu Kaune vaikai labiau serga gripu ir plaučiu uždegimu. Medikai pataria neleisit vaikų į susibūrimo vietas, mažiau lankytis prekybos centre.

Pasak Nacionalinio kraujo centro atstovų, vos prasidėjus metams per kelias dienas šalies ligoninėms prireikė didžiulio kiekio kraujo. Skubiai prašoma visuomenės pagalbos – labai trūksta O (I) pirmos ir A (II) antros grupių kraujo. „Ligoms atostogų nėra”, – paaiškino NKC direktorė Joana Bikulčienė. Per ilgiau nei įprastai trukusius šventinius laisvadienius buvo mažiau ir donorų, tad kraują šiuo laikotarpiu aukojo ir patys centro darbuotojai, jų šeimų nariai ir draugai.

Dėl kriziniu laikotarpiu apriboto finansavimo ir taupymo rėžimo savivaldybių ligoninės ne tik paskendo skolose, bet ir tapo nepajėgios užtikrinti reikiamų gydymo sąlygų, paslaugų kokybės ir prieinamumo pacientams bei reikiamo specialistų skaičiaus, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dėl to LSA raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, o antradienį sveikatos priežiūros klausimus aptars LSA taryba.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją pasiekė susirūpinusios skaitytojos Viktorijos laiškas. Komentarų skiltyje kviečiame diskutuoti, ar Jums teko atsidurti panašioje situacijoje. „Negalėjau nepasiskųsti tokiu medikų elgesiu, su kuriuo man teko susidurti prieš keturias dienas į vieną sostinės ligoninę nuvežus savo senelį. Sutrikus jo širdies ritmui, neturėjome kitos išeities, kaip drebantį ir alpėjantį mylimą senuką nuvežti į Vilniaus pakraštyje įsikūrusią medicinos įstaigą.

Alma MOSTEIKAITĖ  Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl atitinkamų teisės aktų projektų derinimo siekiant iš savivaldybių perimti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją. Asociacija apie ministerijos norus informavo savivaldybes ir gavusi atsakymus iš savivaldybių valdybos posėdyje priėmė ministerijos siekiams nepalankų nutarimą.

Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, vardindamas,kodėl šiemet padidėjo gydymo įstaigų išlaidos ir ar jos tinkamai panaudojamos, atsakė, kad išlaidų optimizacija yra pagrindinis darbas ir tai daroma metai iš metų. "Turiu paminėti, kad mūsų metinis finansavimas tik mažėja, palyginus su praeitais metais, tačiau padidėjo minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris sudaro beveik pusė mūsų neigiamo finansinio rodiklio.

    Finansinė gydymo įstaigų padėtis vis blogėja, sako Valstybinės ligonių kasos ir medikų atstovai. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas įspėjo, kad jeigu padėtis nesikeis, ligoninės neišvengs bankroto.   Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad šiuo metu svarstoma galimybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo ligoninėms skirti papildomų lėšų.

Europos ligoninėse atliktas pirmasis su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas parodė, kad Lietuvoje situacija, palyginti su kitomis ES šalimis, yra geresnė, tačiau ligoninėse trūksta infekcijos kontrolės specialistų, o medikai nepakankamai dezinfekuoja rankas. Dažnis vienas mažiausių Europoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras parengė išsamią tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad 5,7 proc.

Anglijoje sunkiai sergantys ligoniai bus stebimi pasitelkiant video kameras, skelbia telegraph.co.uk. Daktarai vienoje patalpoje stebės visų pacientų būklę ir tik kai bus pastebėta ligonių būklės pablogėjimas, ligoninėse esančios budėjimo komandos bus iš karto informuotos. Tokiu būdu siekiama pagerinti ligonių priežiūrą nakties ir savaitgalių metu, kai budi mažiau patyrę daktarai. Ši nauja tvarka iš pradžių bus taikoma dviejose Londono ligoninėse.

 Vilniaus miesto savivaldybė jai priklausančias gydymo įstaigas planuoja apmokestini nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčiu. Galutinis sprendimas dėl to turėtų būti priimtas vasarį. Pasak miesto mero A. Zuoko, tai būsiąs vienas iš būdų, kaip sostinei, susiduriančiai su finansiniais sunkumais, "pergyventi badmetį". Tai padaryti esą leistų efektyviau panaudojamas miestas.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigia, kad prieš apsisprendžiant, kaip konkrečiai toliau turėtų būti vykdoma ligoninių tinklo reforma, reikia sulaukti Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, ar buvusios valdžios vykdyta gydymo įstaigų pertvarka atitiko Konstituciją. "Pagrindinė problema, kurią aš dabar matau, yra tai, kad kuo greičiau įvyktų Konstitucinio Teismo posėdis, kuris turėtų svarstyti dešimties ligoninių restruktūrizavimo konstitucingumo klausimą.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, kad Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo rytojaus, spalio 23 dienos, įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais ar bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Keliomis dienomis vėliau nei praėjusiais metais šį rudenį Kaune prasidės centralizuoto šildymo sezonas. Nuo kitos savaitės pradžios bus pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Baigiantis šiai darbo savaitei, sprendimas dėl oficialios šildymo sezono pradžios visame mieste kol kas Kauno miesto savivaldybėje nėra priimtas. Praėjusiais metais, primena ELTA, šildymo sezonas Kaune prasidėjo spalio 14 dieną.

Derybos tarp Estijos valdžios atstovų ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų stringa, todėl nuo pirmadienio gydytojų streikas šalyje įgauna vis didesnį mastą. Nuo pirmadienio prie streiko prisijungia Pernu, Kuresarės, Viljandžio ir Narvos ligoninės, jose pristabdomas planinis ambulatorinis gydymas.

Dėl protestų Graikijoje teismai, ligoninės ir universitetai pirmadienį liko uždaryti. Protestuotojai taip išreiškia nepritarimą naujoms griežtoms taupymo priemonėms. Daugiau nei 22 tūkst. viešojo sektoriaus gydytojų pradėjo neribotą streiką dėl nesumokėtų pinigų už dirbtus viršvalandžius. Gydytojai paslaugas žada teikti tik sunkiausiems ligoniams. Universitetų dėstytojai ir teisėjai streiką ketina tęsti iki mėnesio pabaigos. Jie piktinasi atlyginimų mažinimais.

Anglijos ligoninės gali būti ant žlugimo ribos dėl augančios sveikatos priežiūros paslaugų paklausos ir vis sudėtingesnių ligos atvejų, perspėja medikai, kuriais remiasi BBC naujienų tarnyba. Karališkasis gydytojų koledžas savo ataskaitoje teigia, kad lovų skaičius ligoninėse per praėjusius 25 metus buvo sumažintas trečdaliu. Tuo pat metu į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius auga, o susirgimų sudėtingumas didėja. Medikų teigimu, dėl to nukenčia paslaugų kokybė.

Iš ligoninių turi dingti kyšiai ir nelegalios priemokos, o mokamų paslaugų kainas pacientams diktuos pačios ligoninės. Tokias sveikatos sistemos pataisas svarstys Seimas. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas savaitraščiui sakė, kad imtis veiksmų privertė gąsdinami tyrimo rezultatai: net 85 šalies gydymo įstaigose vyriausiųjų gydytojų įsakymais įtvirtinamos galimai neteisėtos priemokos. Patvirtinus pataisas medikai už pažeidimus atsakytų piniginėmis baudomis.

Turbūt maža Lietuvoje verslininkų, kurie turėtų tiek klientų vaikų, kiek jų turi kretingiškis Irmantas Norkus. Jo įkurta įmonė maitina šalies darželių, mokyklų, globos namų auklėtinius, taip pat ligoninių pacientus. Ramus, kuklus ir paprastas. Žemaitis. Nors jo verslas demonstruoja įspūdingą plėtrą, „Kretingos maisto“ vadovas didžiuotis neskuba ir savo sėkmės priežastį apibūdina netuščiažodžiaudamas: „Dirbame.“ „Jeigu kas nori būti pamaitintas – mes maitiname.

Švedijoje atliktas eismo saugumo tyrimas atskleidė, kad dėl dviračių sužalojama daugiau žmonių, nei dėl automobilių. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė rimtų kūno sužalojimų, patirtų eismo nelaimėse, kyla dėl dviratininkų.

Valstybės kontrolė atliko apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą. „Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų“, – komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei.