kriminalinė žvalgyba

Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas į naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą grąžino dabartinę formuluotę dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo šalies vadovams, daliai politikų ir teisininkų suabejojus, ar siūlytas reguliavimas neleis piktnaudžiauti tokia medžiaga.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) pareigūnas Algimantas Martinkus atleistas iš užimamų pareigų panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Leidimas panaikintas dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.

Seime svarstant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuri leistų aukščiausiems valstybės vadovams susipažinti su detalesne kriminalinės žvalgybos informacija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad ši sistema prieštarautų demokratijos principams.  „Tai yra teisėsaugos institucijų darbas, teisėsauga, kovodama su korupcija ir visokiais kitokiais dalykais, ji turi teisę ir galimybę tai daryti.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai išaiškino narkotinių medžiagų platinimo bei telefoninių sukčių tinklą Marijampolės pataisos namuose. Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, Marijampolės pataisos namuose nustatyti laisvės bausmę atliekantys asmenys, kurie užsiima narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu tarp nuteistųjų. Įsigyti narkotinių medžiagų galėjo padėti laisvėje esantys bendrininkai.

Teismo prašoma Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio kyšininkavimo byloje išslaptinti kriminalinės žvalgybos pažymas. Pasak lrytas.lt, tokį prašymą Kelmės teismui pateikė kaltinamojo advokatas Mindaugas Bliuvas. „Yra tikimybė, kad taikant juos atlikta provokacija. Kyla klausimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo – tai pagrindinis bylos akcentas. Man neteko matyti bylos užuomazgų, todėl prašome išslaptinti pažymas“, – teisme sakė advokatas.

Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos įstaigų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnai intensyviai vykdo nusikalstamų veikų prevenciją, analizuoja, kaip draudžiami daiktai patenka nuteistiesiems ir užkerta kelią neteisėtoms veikoms, rašoma pranešime spaudai. Jau pačioje 2020 metų sausio mėn.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nepritarti buvusio ministro parlamentaro Juozo Oleko siūlymui, kad Karo policija vykdytų kriminalinę žvalgybą. Anot Krašto apsaugos ministerijos, nors nusikalstamumo prevencijos priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, būtina laikytis proporcingumo principo.

Valstybė, tikrindama piliečių skaitmeninį turinį taisyklių laikosi ne visada. Tai tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas, dar priduriantis, kad daug daugiau klausimų kelia kriminalinės žvalgybos vykdomi stebėjimai. Tad eilinių piliečių padėtis itin nepalanki. Galimybę turi kelios institucijos Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas Karolis Liutkevičius konferencijoje „LOGIN“ tikino, kad mūsų duomenis gali stebėti bent kelios institucijos.