krateris

Nedažnai galima nuspėti naujo kraterio atsiradimą Mėnulyje, tačiau tai įvyks kovo 4 d., kai į jį atsitrenks apleista „SpaceX“ raketa „Falcon 9“. Raketa buvo paleista 2015 m., skraidinti NASA giluminio klimato observatorijos (DSCOVR) zondą į 1,5 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės link Saulės. Tačiau išleistos viršutinės raketos pakopos greitis buvo nepakankamas, kad galėtų ištrūkti į nepriklausomą orbitą aplink Saulę, ir buvo apleista be galimybės nukreipti atgal į Žemės atmosferą.

Sibire esantis milžiniškas plyšys yra toks didelis, kad vietiniai jį vadina „Vartais į pragarą“. Vargu, kad jis yra pakankamai ugningas tokiam apibūdinimui, taigi jį vadinsime Sibiro Pražūties plyšiu. Kaip atskleidė naujas tyrimas žurnale „Quaternary Research“, šis įtrūkimas didėja, ir tai vyksta labai greitai. Mokslininkų vadinamas Batagaikos krateriu, Pražūties plyšys yra maždaug 1 km ilgio ir 86 m gylio. Per metus jis vidutiniškai pailgėja nuo 10 iki 30 metrų.

Prieš aštuonerius metus mokslininkus šokiravo lygumų stepėse atsiradusi „juodoji skylė“. Buvo svarstomos įvairios versijos, net ir meteorito palikta duobė. Netrukus šie reiškiniai pasikartojo, o geologai nustatė, kad duobes palieka natūralūs gamtos procesai amžinojo įšalo žemėse, prisideda ir globalus atšilimas. Praėjus keleriems metams tokia duobė pavirsta ežeru.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo "Hayabusa2", sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu paviršiuje. Per šią precedento neturinčią operacija siekiama paimti grunto mėginį iš didesnio gylio, ieškant užuominų apie Saulės sistemos formavimosi ankstyvąjį laikotarpį.

Atokiame šiaurinėje Sibiro dalyje esančiame Jamalo pusiasalyje (Tiumenės sritis, Rusija) mokslininkai netikėtai aptiko gluminantį futbolo aikštės skersmens apskritą kraterį, kurio kilmės mokslininkai kol kas negali paaiškinti, rašo theguardian.co.uk. Maždaug 100 metrų skersmens apskritos formos praraja (jos gylis neidentifikuotas) atrasta gamtinių dujų turtingame Rusijos regione, kuris vietos gyventojų nencų kalba vadinamas Jamalu (Yamal – liet.

Kanados mokslininkai Albertos provincijos pietuose esančio Bow City miestelio apylinkėse aptiko 8 kilometrų skersmens kraterį, kuris, manoma, susidarė po milžiniško meteorito smūgio. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Meteoritics & Planetary Science“. Apskaičiuota, kad tokio dydžio dangaus kūnas būtų galėjęs visiškai sunaikinti Niujorko miesto dydžio regioną.

NASA zondas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) iš kosmoso nufotografavo visiškai šviežią kraterį, kuriam – apie 3 metus, informuoja „Space.com“. Naujojo kraterio fotografija daryta praėjusių metų lapkričio 19 d., nors JAV kosminė agentūra NASA ją paviešino tik vasario 5 d. Mokslininkai įsitikinę, kad šis krateris Marse atsirado kažkuriuo metu nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. gegužės. Šiuo laikotarpiu tame Marso paviršiaus regione darytos nuotraukos iliustruoja smarkius kraštovaizdžio pasikeitimus.

Žemė, kaip ir kitos planetos, visada buvo ir bus atakuojama meteoritų. Nieko čia nepadarysi – Kosmose daug visokių nuolaužų, skeveldrų yra, kurios skraido be tikslo, kol jas „pritraukia“ kokia planeta. Tada, jei ta nuolauža yra gana didelė, būna didelis BUM ir mūsų Žemės paviršiuje atsiranda nemaža žaizda – krateris. Bet taip nutinka retai. Žmonijos istorija, palyginti su mūsų Žemės istorija, yra labai trumpa. Tačiau ir mūsų istorija žino daug faktų apie į Žemę atskridusius meteoritus.

Mokslininkai įrodė, kad  Kanados arkties zonoje esančios Viktorijos salos 25 kilometrų pločio krateris liudija apie katasrofą, ištikusią žemę prieš 130 milijonų metų. Šiaurės Amerikos specialistai šį kraterį pastebėjo skrisdami virš salos sraigtasparniu prieš du metus,  praneša newsru.com. Neįprastas salos reljefas nebuvo ištirtas  ir užfiksuotas kartografų. Tyrinėjimais nustatyta, kad  aptikta įduba  yra nežemiškos kilmės.