kosminis laivas

Rusija paskelbė, kad jos kosminis krovininis laivas „Progress M-27M, turėjęs nugabenti atsargų į Tarptautinę kosminė stotį (TKS), bet jos nepasiekusi dėl ryšio sistemos gedimo, penktadienį įskries į Žemės atmosferą ir sudegs jos viršutiniuose sluoksniuose. Numatoma, kad „Progress M-27M“ „liausis egzistavęs gegužės 8-ąją“, kažkuriuo metu nuo 1 val. 23 min. iki 21 val. 55 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku, sakoma trečiadienį paskelbtame Rusijos kosmoso agentūros pranešime.

Rusijos pareigūnai antradienį nurodė, kad nepilotuojamoje krovininėje kosminėje kapsulėje buvo užfiksuotas techninis gedimas po anksčiau šią dieną įvykusio sėkmingo starto. „Laivas pasiekė orbitą, bet gaunami ne visi telemetrijos duomenys“, naujienų agentūrai AFP sakė skrydžių valdymo centro pareigūnas. Jis pridūrė, kad dėl šio incidento buvo nuspręsta, kad kapsulė, turėjusi pasiekti Tarptautinę kosminę stotį per šešias valandas, skries orbitoje dvi paras.

JAV bendrovės „SpaceX“ nepilotuojamas krovininis kosminis laivas „Dragon“ pirmadienį atskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), gabendama 2,6 tonos maisto ir atsargų astronautams, dirbantiems toje orbitinėje tyrimų laboratorijoje. „Mes pagavome „Dragon“, – nurodė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) televizijos komentatorius Robas Naviasas, kai stoties kibernetinis manipuliatorius, valdomas TKS įgulos vado Barry Wilmore'o (Berio Vilmoro), sučiupo kapsulę 10 val.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Marsą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, tekštelėjo į vandenį penktadienį Ramiajame vandenyne. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Per šį skrydį erdvėlaivis du kartus apskriejo aplink Žemę. Pirmoji orbita siekė Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aukštį, apie 430 km.

NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ sėkmingai startavo per pirmąjį bandomąjį skrydį. Naujoji NASA tolimųjų kosminių skrydžių kapsulė „Orion“ penktadienį buvo iškelta į kosmosą didelės raketos nešėjos, pirmąkart išbandant kosminį aparatą, kuris artimiausioje ateityje gali nuskraidinti žmones į asteroidą arba Marsą. Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min.

Penktadienį bus antrą kartą pamėginta paleisti į orbitą būsimo NASA pilotuojamo erdvėlaivio „Orion“ prototipą. Amerikos kosminės agentūros specialistai tikisi, kad šį kartą startas pavyks. Ketvirtadienį startą teko atidėti dėl ne vietoje jūroje atsiradusio laivo, vėliau dėl vėjo gūsių, dar vėliau – dėl raketos kuro vožtuvų sutrikimų, kol galiausiai baigėsi raketos startui skirtas laikas.

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA dėl nepalankių orų ir sutrikimų raketoje iki penktadienio atidėjo pirmąjį bandomąjį tolimojo kosmoso kapsulės „Orion“ startą. Pasak jos, per trijų valandų starto „langą“ ketvirtadienį paleidimas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje buvo kelis kartus atidėtas; nuspręsta dar kartą bandyti penktadienį, pradedant nuo 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Ketvirtadienį Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra planuoja pirmą kartą išbandyti naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Orion“. Kol kas jis skris be žmonių. Floridos meteorologų duomenimis, gero oro tikimybė starto metu yra apie 60 proc. 7-is astronautus galintis skraidinti „Orion“ kuriamas tolimiems skrydžiams – į Mėnulį, į asteroidų žiedą ir net į Marsą, nors kol kas jokia konkreti misija nėra suplanuota.

Nors iš Saulės Žemę pasiekusios įelektrintos dalelės jau praskrido, grėsmių, kodėl pirmieji lietuviški palydovai galėtų nepakilti, ir ketvirtadienį visgi yra. Taip portalui LRT.lt teigė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis. „Viena realiausių grėsmių – galimas šalto oro masės susijungimas su Atlanto oro mase, kuri yra šiltesnė“, – sakė S. Lapienis. Anot jo, Amerikos žemyninę dalį sukaustęs šaltis buvo tikrai neįprastas.