klimato kaita

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija šeštadienį oficialiai prisijungė prie pernai pasiektos Paryžiaus klimato sutarties – JAV ir Kinijos prezidentai Barackas Obama (Barakas Obama) ir Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) įteikė dokumentus, reiškiančius svarbų žingsnį pasaulinio susitarimo link.

Grupė protestuotojų baidarėmis atplaukė į nedidelį paplūdimį prie Australijos ministro pirmininko Malcolmo Turnbullo namų netoli Sidnėjaus uosto, kad paragintų jį imtis kovos su klimato kaita veiksmų prieš kitą savaitgalį vyksiančius rinkimus. Vienas iš protestuotojų – Josephas Sikulu – sakė jaučiąs, jog šis klausimas dingo iš darbotvarkės prieš liepos 2 d. rinkimus, kuriuose konservatorius premjeras stos į kovą su leiboristu Billu Shortenu.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias sausis per visą meteorologinių matavimų istoriją, rodo JAV meteorologų paskelbti duomenys, papildantys virtinę pastarųjų šilumos rekordų, kurie didina susirūpinimą dėl klimato pokyčių spartos.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Derybos Paryžiuje, kurias šeštadienį vainikavo 195 šalių priimta istorinė sutartis, turinti apriboti pasaulinio klimato atšilimą, turėjo tapti 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos klimato konferencijos priešingybe: nepriekaištingai organizuotu renginiu ir sėkme, o ne skaudžiu smūgiu tarptautinėms aplinkosaugos diplomatinėms pastangoms. Daugumos nuomone, Prancūzija su šiuo uždaviniu susidorojo beveik nepriekaištingai.

Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis. „Šis susitarimas, kurį pasiekė visos šalys, dalyvavusios konferencijoje Paryžiuje, aišku yra istorinis įvykis, jo reikšmė didžiulė, kadangi klimato kaitos aktualumas yra neabejotinas.

Po dvi savaites trukusių derybų buvo pritarta 195 valstybių sutarties tekstui apie pasaulio ryžtą kovoti su pasauliniu šiltėjimu, kuris kelia grėsmę žmonijai ir reikalauja energetikos revoliucijos. Susitarimas bus dalinai teisiškai privalomas ir dalinai savanoriškas.

Naujas, tikėtina galutinis, svarbios pasaulinės sutarties dėl veiksmų prieš klimato kaitą variantas baigtas rengti ir netrukus bus pateiktas derybininkams Paryžiuje, pranešė vienas prancūzų pareigūnas. Pasak jo, šis tekstas dabar verčiamas į kitas kalbas, prieš pateikiant jį specialiame posėdyje Paryžiaus klimato konferencijoje apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Pasaulio lyderiai pirmadienį pradės įtemptą derybų maratoną Prancūzijos sostinėje, per kurį bus siekiama sudaryti tarptautinė sutartį, numatančią veiksmus, turinčius apsaugoti nuo pragaištingo klimato atšilimo. Renginyje taip pat dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prancūzijos diplomatijos vadovas, vėliau šiais metais pirmininkausiantis Paryžiuje vyksiančiai konferencijai, kurioje bus siekiama pasirašyti pasaulinę kovos su klimato pokyčiais sutartį, sekmadienį perspėjo dėl mūsų planetai gresiančios „katastrofos“, jeigu derybos žlugs.

Per vieno žmogaus gyvenimą negalima matyti klimato kaitos, nes klimatas keisdavosi per tūkstančius, milijonus metų. Dabar, kada mes labai smarkiai pradėjome lemti klimatą, klimato kaitą mes galime matyti jau vieno žmogaus gyvenime ir netgi vaiko gyvenime, „Žinių radijui“ sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.   „Labai dažnai mes supainiojame du dalykus: klimatą ir orus. Sako, koks čia klimato šiltėjimas, jeigu vasarą šaltą arba naktys šaltos. Tai yra orai, tai yra dinamika.

 Baigėsi 3 dienų JAV Prezidento Obamos kelionė į Aliaską. O kelionės metu Obama ne tik daug kalbėjo apie klimato kaitą. Skelbiama, kad Obama su Bearu Gryllsu, visame pasaulyje žinomu išgyvenimo ekspertu, nusifilmavo ir vienoje išgyvenimo laidos serijų. Bet kelionės tikslas – ne šiemet pasirodysianti laida. „Taigi visi matėte žymes, kur anksčiau dar buvo ledynas: 1917, 1951. Šis ledynas sumažėjo kone pusantros mylios per kelis šimtmečius, bet procesas vis greitėja.

 Barackas Obama tapo pirmuoju valdančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Aliaskoje. Šiomis dienomis Arktyje vyksta tarptautinė klimato kaitos konferencija, kurios metu Amerikos vadovas ragino viso pasaulio šalis pagaliau mažinti teršalų išmetimą į atmosferą, kol to padaryti dar nevėlu. „Mes negalime padaryti to vieni. Net Kinija su Amerika negali vienos to padaryti. Čia esančios šalys negali to padaryti vienos, reikia veikti kartu.

Prancūzija antradienį pasiuntė signalą apie „proveržį“ Paryžiuje vykstančiose 46 šalių derybose, turinčiose pakloti pamatus nekantriai laukiamam klimato veiksmų planui, kuris turėtų būti pasirašytas gruodį. Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Laurence Tubiana.

 „Lietuvoje, pagal paskelbtą 2012-ųjų metų statistiką, didžiausias teršėjas yra pramonė. Po to eina transportas, tačiau riba tarp jų nėra labai didelė“, – apie didžiausius klimato kaitos sukėlėjus įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys. Iš tiesų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininio transporto ir kitų išmetamos dujos bei jų poveikis gamtai verčia sunerimti.

 Yra sakoma, kad turėtume susimąstyti kokia ateitis laukia mūsų vaikų, koks bus pasaulis, jei dabar nesaugosime gamtos. Naujosios technologijos, sparčiai įsiveržusios į mūsų kasdienį gyvenimą, keičia mūsų gyvenimo būdą. Drauge su technologijų galimybėmis gauname ir aplinkos užterštumo „gėrybes“. Pasaulis keičiasi, ir vieną dieną mūsų vaikai savo rankomis šį pasaulį pakeis dar labiau. Tad yra dalykų, kuriuos mes galime padaryti dar šiandien.

 Klimato kaitai įtaką daro nemažai veiksnių. Vieni iš jų – globalūs ir jų vienas žmogus nepajėgus suvaldyti. Tačiau kiti veiksniai yra nereikalaujantys daug fizinių pastangų ir individas tikrai puikiai su jais susidorotų. Šios smulkmenos dažnai sudaro įprastą žmogaus dieną, tačiau verta susimąstyti, kad pakeitus savo įpročius, dienos režimą ir gyvenant ekologišką gyvenimo būdą galima prisidėti prie tikrai svarbios problemos suvaldymo – klimato kaitos.

 Pastaruoju metu randasi vis daugiau informacijos apie tai, kad prasta kelių būklė ne tik trukdo vairuoti ekologiškai, bet ir turi įtakos klimato kaitai. Kaip tai vyksta? Ko gero, daugelis išgirdęs, kad mieste siūloma važiuoti pastoviu greičiu ir kuo aukštesnėmis pavaromos pagalvoja, kad dauguma mūsų miestų gatvių tiesiog nepritaikytos ekologiškam vairavimui, o gatvių būklė net ir norintiems vairuoti ekologiškai, ne visada yra palanki.

 Tai, kad automobilių gamintojai neabejingi klimato kaitai ir jai progresuoti padedančiai oro taršai, galima suprasti vos tik išvydus, kiek jau sukurta ir vis dar kuriama hibridinių automobilių. Šie automobiliai sparčiai populiarėja ir tikimasi, kad ateityje bus vieni iš labiausiai naudojamų automobilių. Vis dėlto kol hibridiniai automobiliai neužima didžiosios rinkos dalies, automobilių dalių gamintojai taip pat stengiasi prisidėti prie aplinkos tausojimo ir mažesnės oro taršos.

Pasaulyje pastaruoju metu netyla diskusijos apie tai, kaip pažangių informacinių technologijų plėtra keičia pasaulio veidą klimato kaitos atžvilgiu. Išmaniųjų sprendimų šalininkai tikina, kad pažangūs duomenų centrai, aptarnaujantys didžiulius kiekius žmonių ir organizacijų, sutaupo ne tik laiko, bet ir leidžia kuo mažiau teršti aplinką, nepaisant to, kad sunaudoja daug energijos.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Klimato kaita – tai terminas, šiuo metu vis dažniau girdimas ir žiniasklaidoje, ir kasdieninėje kalboje. Jau ir maži vaikai suklūsta išgirdę šį žodį – jie žino, kad tai nėra džiugus reiškinys. Šiais laikais nieko nebestebina žurnalistų pranešimai apie tirpstančius ledynus, šylantį klimatą. Tik vis dar keista, kai žiemos nebūna tokios, kokias prisimena mūsų senoliai, o vasaros orai dažnai primena tropinį klimatą.

Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad klimato kaitos pokyčius turime reaguoti vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“  pažymima, kad būtent miestuose  pastebimas didžiausias  klimato kaitos poveikis, todėl tenka ieškoti būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti, ir ieškoma prisitaikymo galimybių.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Iki 2020 metų Europos sąjungos valstybės įsipareigojo sumažinti CO2 išmetimą iki 20 procentų, ir tai skatina imtis atitinkamų veiksmų. Paskaičiuota, kad net keturiasdešimt procentų visoje Europoje suvartojamos energijos yra sunaudojama pastatuose, todėl labai svarbu  didinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, kuris turi didelę įtaką klimato kaitai.

Degalinės vairuotojus vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis. Jose užkalbinti vairuotojai atvirai prisipažįsta: negalvoja nei apie aplinkos taršą, nei apie klimato kaitą. Svarbiausia – degalų kaina. Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

Dvidešimt pirmam amžiui pasibeldus į duris atėjo laikotarpis, kai įmonės bei verslai tarp savo prioritetų iškėlė kovą su klimato kaita. Įvestų aplinkosaugos normų vis labiau laikomasi ne tik dėl valstybinių institucijų kontrolės – būti aplinkai „draugiška“ įmone dabar ne tik prievolė, bet ir gero įvaizdžio, nusakančio verslo prisiimamą atsakomybę, ženklas.

Klimato tarša – tai problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, ir nuolat yra ieškoma būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti. Viena iš galimybių – tai tradicinio kuro keitimas ekologišku, kuris kur kas labiau tausotų aplinką. Planuojama, kad po penkerių metų Europos Sąjungos (ES) šalyse alternatyvus kuras sudarys penktadalį viso sunaudojamo kuro, ir tai ženkliai prisidės prie gamtos išsaugojimo.

 Vienas didžiausių mūsų šalies klimato privalumų – itin ryškūs keturi metų laikai. Mums savaime suprantamas, o užsieniečiams rodosi egzotiškas temperatūrų skirtumas vasarą ir žiemą. Kitas privalumas – ramybė: nors nutinka visko, tačiau Lietuvos nesiaubia gigantiški potvyniai, nekankina badu grasinančios sausros, neprasuka mirtimi besibaigiantys tornadai. Tačiau ar ilgai taip bus? Ką Lietuvai žada globalinis atšilimas ir ką galime padaryti, kad jį pristabdytume.

Visi esame girdėję apie klimato atšilimą, tačiau ar iš tikrųjų žinome, kas vyksta. Pavyzdžiui, žinome, jog maisto švaistymas žmonėms nuostolingas finansiškai, kad reikia vartoti atsakingai, kad maisto likučius, kaip ir kitas atliekas, reikia rūšiuoti, tačiau ar kada iš tikrųjų susimąstome, kaip ir kiek maisto atliekos prisideda prie klimato kaitos.

 Transporto taršos klimatui keliama grėsmė – ne naujiena, tačiau žmonės savo keliavimo įpročius keičia lėtai. Kitaip nei Olandijoje ar Danijoje, Lietuvoje dar mažai kas mašiną iškeitė į dviratį. Priešingai nei Airijoje, mes mašinoje mėgstame važiuoti vieni ir nedažnai iki darbo ar mokyklos pavežame kolegas, kaimynus ar jų vaikus. Taip pat daugelis vairuojančių nenoriai persėda į visuomeninį transportą.

Sakoma, jog geriausias mokymo modelis – rodomas pavyzdys. Jei prie savo vaikų stengsimės rūšiuoti šiukšles, taupyti elektros energiją, dažniau sėsti ant dviračio, o ne važiuoti automobiliu – greičiausiai ir mūsų vaikai taip elgsis ateityje. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbu ir tai, ko moko ir apie ką kalba mokykloje – juk ten praleidžia didžiąją dienos dalį.

Pasaulyje kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitai ir siekiant sumažinti visuotinio atšilimo padarinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Notre Dame universiteto mokslininkai sukūrė indeksą („ND-Gain Index“), kuris sudarytas remiantis duomenimis apie įvairių pasaulio valstybių pažeidžiamumą klimato kaitai ir jų galimybes prisitaikyti. Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje.

Daugelis jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės be automobilio. Naujausiais Europos komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už beveik 12 proc. visą Europos Sąjungos anglies dioksido (CO2) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Todėl vis labiau populiarėja alternatyvios susisiekimo priemonės, kurios daro mažesnę neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui.

 Šiais laikais medikai ragina keisti mitybos įpročius – mėsą valgyti ne tris kartus per dieną, o tris kartus per savaitę. Vis daugiau žmonių dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ar įsitikinimų pasirenka vegetaro ar žaliavalgio kelią. Tačiau moksliniai tyrimai įrodo, jog per pastarąjį dešimtmetį mėsos vartojimas išaugo beveik penktadaliu. Prognozuojama, kad 2050 m. gyvulininkystės ir pienininkystės sektoriai turėtų išaugti, atitinkamai, 76 ir 65 proc.

 Lietuvoje saulės energijos ištekliai yra pakankami tam, kad saulės energetikos plėtra būtų vykdoma su daug didesniu pagreičiu nei yra šiuo metu. Po saulės energijos „burbulo“ sprogimo mūsų šalyje, kai pernelyg aktyviai investuota į mažąsias saulės jėgaines, o saulės energijos supirkimo kainos buvo itin geros, atėjus leidimų neišdavimo metui, įsivyravo štilis.

Stebėdami šylančias žiemas, tropines vasaras, liūtis ir potvynius, sausras ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius, daugelis žmonių pasaulyje sutaria, kad mūsų planetos klimatas keičiasi. Tačiau vieni kalba apie globalinį atšilimą, kiti – apie atšalimą, treti įsitikinę, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai neišvengiami ir kyla anaiptol ne dėl besikeičiančio klimato.

Milijonams žmonių dėl besikeičiančio klimato ateityje gali tekti keisti mitybos įpročius. Ne išimtis ir Lietuva. Kol kas mūsų šalyje bananai bulvių nepakeitė, tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, kiekvienais metais dažnas lietuvis į laukus ruošiasi jau vasarį ir paskambinęs klimatologams piktinasi, kad tokiu metu dar negali arti.

 Jau kurį laiką lėktuvai buvo tituluojami kaip viena saugiausių ir patogiausių susisiekimo priemonių pasaulyje. Tačiau lėktuvų katastrofos ir oro bendrovių skandalai vis dažiau priverčia pasirinkti alternatyvias transporto priemones. Be to, praėjusį mėnesį Japonijoje greičiausias traukinys pasaulyje pasiekė greičio rekordą – 605 kilometrai per valandą. Planuojama, jog jau po dešimtmečio keleiviai galės sėsti į šį greitąjį traukinį, todėl oro linijų bendrovės turės stipriai sunerimti.

 Klimato kaitos prevencijos procesai vyksta visame pasaulyje – nuolat strateguojama ir kalbama apie tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali būti efektyviai pasiektas plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, vėjo energetiką. Taip būtų sunaudojama mažiau iškastinio kuro. Lietuvos vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis sudaro ketvirtadalį metinio mūsų šalies elektros energijos poreikio. Be to, jos sutaupė apie 350 mln.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje numatomi ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų bei Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų. Tokios strategijos reikėjo jau gana seniai, nes iki šiol buvo vadovaujamasi dar 1996 metais patvirtinta Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri jau nebeatspindi šių dienų realijų.

 Pasaulinės tendencijos dėl pastatų, kaip vienų iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, nedžiugina: nustatyta, kad per visą pastato gyvavimo ciklą šildymui sunaudojama apie 90 proc. energijos kiekio. Kuo daugiau energijos suvartojama, tuo daugiau į aplinką išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios daro milžinišką žalą gamtai.

Nors mokslininkai nuolat kalba apie klimato kaitą ir pateikia neginčijamus įrodymus, dažnai žmonių tai neįtikina. Skepticizmas visuomet buvo didžiulė opozicija mokslui, o dabar, kai informaciją galima skleisti internetu, be niekieno pagalbos, jis ypač paplitęs.

Įvairūs pranašautojai žmoniją masinančią įsivaizduojamą pasaulio pabaigą visais laikais dažnai siejo su gamtinėmis katastrofomis, antgamtiniais reiškiniais, nenatūraliais įvykiais, kurių metu žūsta žmonės ir naikinama Žemės planeta. Jei šiandien šie pranašautojai atsidurtų orus ir klimatą stebinčių meteorologų vietoje, galėtų tik nusišypsoti: jų pranašystės intensyviai pildosi beveik kasdien.

Europoje ir visame pasaulyje populiarėja ne tik aplinkai draugiškas (ekologiškas) gyvenimo būdas, tačiau ir 2008 m. finansų krizės akivaizdoje Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos paskatinta žaliosios ekonomikos iniciatyva, kuria siekiama suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą.

Tradicinio žemės ūkio poveikis klimato kaitai – neabejotinas. Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, galvijų auginimas sudaro apie dvidešimt procentų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Viena iš labiausiai klimato pokyčius lemiančių veiklų po iškastinio kuro deginimo – tradicinis žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Mokslininkų jau seniai patvirtinta, kad mėšlas, ypač tvarkomas netinkamai, yra didelis oro taršos šaltinis.

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą.