klimato kaita

Kelios dešimtys klimato aktyvistų ketvirtadienį trumpam nutraukė debatus Šveicarijos parlamente, pakabinę plakatą, raginantį kuo skubiau spręsti klimato kaitos problemą. Maždaug 70 akcijos „Climate Strike“ rėmėjų ant visuomenės atstovams skirto balkono iškabino plakatą su užrašu: „Prasidėjo atgalinis skaičiavimas – liko 16 mėnesių“, pranešė naujienų agentūra ATS.

Klimato aktyvistė 16-metė Greta Thunberg gavo aukščiausią organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimą – Sąžinės ambasadoriaus premiją – už tai, kad penktadieniais visame pasaulyje suburia minias žmonių protestuoti prieš klimato katastrofą.

Vasara praėjusiais metais Europoje buvo karšta. Pusantro mėnesio daugelyje šalių termometro stulpelis retai kada nusileisdavo žemiau 30 laipsnių – net įprastai vėsiose Airijoje ar Škotijoje. Visgi, netrukus paaiškėjo, kad tokie karščiai gyventojams kainuos gana brangiai: daliai maisto produktų gresia išnykimas. Nepratę prie karščių britai džiaugėsi netikėtu karščiu ir socialiniuose tinkluose juokavo, kad globalus atšilimas galų gale pavertė jų šalį „normalia“. Tiesa, juokai tęsėsi neilgai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dar kartą pasmerkė „nesąžiningą, neefektyvų ir labai, labai brangų“ Paryžiaus klimato susitarimą. 2017-ųjų birželį D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš dvejais metais anksčiau sudaryto susitarimo, kurį Prancūzijos sostinėje pasirašė 195 valstybės.

Šių metų birželis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį, teigia Lietuvos meteorologai. „Tikrai buvo pats šilčiausias birželis, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 20,1 laipsnio – apie 4,7 laipsnio viršijo vidutinę daugiametę normą, ji yra 15,4 laipsnio“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas. Visi trys birželio dešimtadieniai buvo labai šilti, antrasis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.

Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.

Įsibėgėjus pavasariui Didžiojoje Britanijoje bunda įvairiaspalviai drugeliai, po karštos pernai metų vasaros jų šiemet, skelbiama, padaugėjo. Gamtosaugininkai tuo labai džiaugiasi ir kartu primena, kad šiaip drugeliai sparčiai nyksta dėl ūkyje naudojamų chemikalų. Drugeliai ne tik labai gražūs dėl savo plačių, įvairiausiomis spalvomis išmargintų sparnelių, bet ir itin svarbūs visai ekosistemai.

Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.

 Pastarieji ketveri metais buvo šilčiausi nuo pasaulinių temperatūros matavimų pradžios, trečiadienį patvirtino Jungtinės Tautos. Ši analizė yra „besitęsiančios ilgalaikės klimato kaitos aiškus ženklas“. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) lapkritį nurodė, kad 2018-ieji veikiausia bus ketvirtieji šilčiausi per matavimų istoriją, ir pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų, turinčių suvaldyti spartėjantį planetos atšilimą.

Globalūs klimato pokyčiai neapsiriboja tik ekstremaliais orais ar stichinėmis nelaimėmis, tvirtina mokslininkai. Besikeičiantis klimatas taip pat tampa daugelio konfliktų ir masinės migracijos, kuri pastaruoju metu paveikė ir Europą, priežastimi. Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsiribojo nuo savo ankstesnių pareiškimų, kad klimato kaita yra apgaulė, bet pripažino nežinąs, ar už šis reiškinys yra sukeltas žmogaus, ir užsiminė, jog klimatas ateityje turėtų „vėl atsikeisti“. Televizijos CBS programai „60 Minutes“ duotame interviu, kuris buvo transliuotas sekmadienio vakarą, D. Trumpas tikino nenorįs, kad spręsdamos klimato kaitos iššūkį Jungtinės Valstijos atsidurtų ekonomiškai nepalankioje padėtyje. „Manau, kad kažkas vyksta.

Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.

Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis išnaudojo savo natūralų resursų „metinį biudžetą“ jau rugpjūčio 1-ąją. Ataskaitą paskelbė HSBC banko analitikai, citavę „Global Footprint Network“ (GFN) tyrimą.

Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pareiškė ieškinį Europos Sąjungai dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pareiškė, jog Amerika „galėtų“ vėl prisijungti prie Paryžiaus sutarties dėl kovos su klimato kaita, tačiau neužsiminė apie jokius konkrečius žingsnius šia kryptimi. „Atvirai kalbant, tai susitarimas, kuriam neprieštarauju, tačiau prieštarauju jų pasirašytam susitarimui, nes, kaip įprasta, jie sudarė blogą susitarimą“, – sakė D. Trumpas spaudos konferencijoje. „Taigi, mes galėtume vėl prie jo prisijungti“, – pridūrė prezidentas.

Seime vykusiame seminare „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“ buvo aptariamas klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimas savivaldybėse. Šioje srityje pažanga matoma tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.  Šį seminarą organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje. Kas tas Paryžiaus susitarimas? Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos.

Oro uostai ir iš jų pakylantys lėktuvai yra didžiulio tarptautinio verslo, pramonės dalis, kurios dėka per vienerius metus pergabenama beveik pusę pasaulio gyventojų. Tačiau pasauliniai oro uostai daugiausia buvo pritaikyti senesnei epochai – vėsesniems orams. Todėl dabar jie susiduria su sunkumais. Daugelis oro uostų, dėl tam tikro patogumo, buvo pastatyti netoli jūros pakrančių arba upių deltų. Tačiau klimato kaita verčia oro uostų planuotojus apgalvoti viską iš naujo, kaip rašoma independent.

 Baltieji Rūmai tebetvirtina, kad Jungtinės Valstijos trauksis iš Paryžiaus klimato sutarties, jeigu sąlygos būsiančios joms nepalankios, nors Europos diplomatai įžvelgia JAV pozicijos silpnėjimo požymių. „Jungtinių Valstijų požiūryje į Paryžiaus susitarimą nėra jokių pokyčių“, – tvirtino Baltųjų Rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders (Sara Hakebi Sanders) elektroniniame laiške.

Klimato kaita kelia įvairias grėsmes pasaulio žmonėms, problemos kyla dėl skęstančių miestų, didėjančios taršos ir kt. Britanijos ekologiškos energijos šalininkai, „Eco-Experts“, remdamiesi „Notre Dame Global Adaptation“ duomenimis, išrikiavo šalis, kurios yra labiausiai pasiruošusios atlaikyti klimato kaitą.

Ekonomikos, emisijų ir populiacijos augimo pasaulinės tendencijos rodo, kad Žemė turi mažai galimybių išvengti ryškaus vidutinio temperatūros pakilimo. Yra tik 5 procentų tikimybė, kad Žemės atšilimas iki šimtmečio pabaigos neperkops 2 laipsnių, rašo euractiv.com. Paryžiaus susitarimas, kurį pasirašė 195 valstybės, įpareigoja veikti taip, kad vidutinis temperatūros pakilimas neartėtų prie 2 laipsnių ribos lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.

Australijos mokslininkų grupė nustatė, kad blogiausiu atveju, iki 2100 metų sausio daugiau nei 17 tūkst. kvadratinių kilometrų Antarktidoje liks be ledo. Jau dabar yra 68 tūkst. kvadratinių kilometrų neužšalusios žemės, kurioje gyvuoja 99 procentai žemyno augalijos ir faunos. Šio ploto išsiplėtimas turėtų rimtų padarinių biologinei įvairovei.

Nauji moksliniai tyrimai paneigia tvirtinimus, jog Žemė nešyla taip sparčiai, kaip manyta. Klimato kaitos neigėjai ir skeptikai jau seniai naudoja palydovinius duomenis savo pozicijai palaikyti, kadangi palydovai fiksuodavo žemesnę temperatūrą, nei žemėje.

Postdamo universiteto klimato kaitos instituto mokslininkai priėjo išvados, kad puse laipsnio pakilusi globali temperatūra sustiprino ekstremalias oro sąlygas, kurios formuojasi visoje mūsų planetoje. Stiprios liūtys, žaibai ar užsitęsusi kaitra – visa tai yra klimato kaitos pasekmė. Straipsnį mokslininkai publikavo žurnale „Nature Climate Change“. Siekdami nustatyti priežastį ir išvengti galimų neapibrėžtumų mokslininkai išstudijavo ilgamečius meteorologinius matavimus.

Ekspertai sako, kad turime trejus metus per kuriuos turėtume ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kitaip mums teks susidurti su pavojingu visuotiniu atšilimu, rašoma žurnale „Nature”. Straipsnyje pateikiamas mokslininkų kreipimasis į pasaulio lyderius, jiems siūloma vadovautis moksliniais tyrimais priimant sprendimus, o ne „slėpti galvas smėlyje”. Jų manymu „visos ekosistemos" yra paveiktos.

Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris susivienijo su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu ir sukūrė vaizdo įrašą, kurio tikslas – „padaryti mūsų planetą vėl didžią”. Vaizdo įrašas skiriamas paprieštarauti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimui pasitraukti iš susitarimo dėl klimato kaitos. Tiek E.Makronas, tiek A.Švarcnegeris yra žinomi dėl jų atviros kritikos Donaldui Trumpui, dėl minėto jo sprendimo, kaip rašoma independent.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Toks žingsnis verčia mus labiau atkreipti dėmesį į klimato kaitą bei pasikeitimus vykstančius mūsų planetoje. Ar tikrai jų nėra? Paryžiaus susitarimas yra tarptautinis susitarimas, kuris buvo pasirašytas visų pasaulio šalių, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, na o dabar ir JAV.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nepritarti Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos sukėlė nuostabos bangą visame pasaulyje. Tokį žingsnį pasmerkė pasaulio lyderiai, mokslininkai bei kiti įžymūs žmonės. „Europos Sąjunga labai apgailestauja dėl vienašalio D.Trumpo administracijos sprendimo, kuriuo JAV pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo“,– sakė Europos Komisijos Klimato politikos ir energetikos komisaras Miguelis Arias Cañete.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, manoma, pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Tai CNN pranešė du aukšto rango JAV pareigūnai susipažinę su jo planais. Jei bus priimtas toks sprendimas JAV pasuks kita kryptimi, nei beveik visos kitos tautos žemėje. Priėmus tokį sprendimą globalinis atšilimas gali pasiekti pavojingesnį lygį nei anksčiau.

Remiantis naujais tyrimais, jūros lygis kyla tris kartus greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Vandenyno lygis mūsų planetoje iki 1990 metų kiekvieną dešimtmetį pakildavo maždaug po 14 cm. Tačiau nuo 1993 metų iki 2012 metų vanduo pakildavo jau po 37 cm kiekvieną dešimtmetį. Naujausiam tyrimui, kuriuo siekta išsiaiškinti jūros lygio kilimo tendencijoms, vadovavo Sönke Dangendorf iš Siegen universiteto Vokietijoje, dalyvavo ir kiti kolegos.

Mokslininkai įspėja, jog milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus visam laikui, nes stipriai pakils jūros lygis. Pakrantėse esančių gyvenviečių tiesiog nebeliks, jas užlies vanduo. Jūros lygis kyla, dėl tirpstančių ledynų. Ledynai visame pasaulyje sparčiai nyksta ir tai turėtų tapti „tarptautiniu interesu“, kaip rašoma žurnale „Science“. Manoma, kad milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio.

Japoniją pažįstame kaip tekančios saulės, samurajų bei, žinoma, sakurų šalį. Beje, įrašus apie sakurų žydėjimą japonai kaupia jau labai seniai. Kioto mieste sakurų žydėjimo pradžia fiksuojama jau 1200 metų. Surinkti duomenys atskleidė faktą, kad nuo 1829 metų, vyšnių žydėjimas kasmet prasideda vis anksčiau. Tokios tendencijos pastebimos ne tik Japonijoje, o ir visame pasaulyje, dėl klimato kaitos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad klimato kaita yra nesustabdomas procesas, lemiamas ne žmogaus veiklos, ir paragino šalis prisitaikyti prie visuotinio atšilimo. Diena anksčiau lankęsis Prano Juozapo Žemės salyne Arktyje V.Putinas pareiškė, kad ledkalniai tirpsta jau kelis dešimtmečius ir kad visuotinis atšilimas vyksta ne dėl žmogaus kaltės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nusitaikęs į taisykles, kuriomis pagrįsti JAV išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo uždaviniai ir šalies dalyvavimas pasaulio kovos su klimato kaita susitarime, paskelbė „karo prieš anglį“ pabaigą. Tesėdamas prieš rinkimus duotą pažadą, D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriame nurodė peržiūrėti tam tikras jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) patvirtintas kovos su klimato kaita priemones.

Šiandien minima pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos kovo 20- tąją paskelbė Pasauline Žemės diena. Šią dieną svarbu pagalvoti apie tai, kas vyksta su mūsų planeta, leisti jai pailsėti ir prisidėti prie jos, o kartu ir savo gerovės. Kodėl kyla klimato kaita? Mokslininkai mano, kad kasmet išmesdami į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Naujas tyrimas rodo, kad šiltakraujai gyvūnai, tokie kaip žinduoliai, gali ženkliai sumažėti, dėl to kad temperatūra Žemėje kyla. Tačiau žmonių, tai nepalies. Remiantis analize, kuri buvo publikuota Science Advances žurnale praėjusį trečiadienį, trijų dabartinių žinduolių protėviai sumažėjo maždaug 54 milijonus metų atgal, kuomet Žėmėje pakilo temperatūra. Vienas šių gyvūnų – arklys, kuris tapo mažesnis 14 %. Jis svėrė apie 7,7 kg, o sumažėjęs tik 6,6 kg.

Sibire esantis Batagaikos krateris, vietinių švelniai vadinamas vartais į požemių karalystę, toliau plečiasi dideliu greičiu. Šį procesą skatina klimato kaita. Didėjanti temperatūra tirpdo amžinojo įšalo žemes, kurios paskui ir prasmenga. Batagaikos krateris yra laikomas vienu iš didžiausių kraterių regione, jis vadinamas mega krateriu. Jo ilgis siekia 1 km, o gylis 86 metrus. Tačiau, dėl spartaus plėtimosi, jo išmatavimai tikrai padidės.

Klimato kaita vyksta visuose pasaulio kampeliuose. Ji turi didelę įtaką ekosistemoms bei fizinei žmonių sveikatai. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad klimato kaita veikia ir žmonių protinę sveikatą. Vasario mėnesį vykusiame susitikime, skirtame aptarti klimato kaitos poveikį sveikatai, dalyvavo ekspertai iš visuomeninių organizacijų, universitetų ir gynimo grupių, jie padarė kelias svarbias išvadas, kaip praneša scienceworldreport. Psichiatrė Dr.

Mokslininkams iškėlus naujas lygtis, paaiškėjo, kad žmonės klimatą veikia žymiai labiau, nei visos kitos natūralios jėgos. Manoma, kad žmonių veikla keičia Žemės klimatą 170 kartų greičiau. Pasak mokslininkų, pasaulinė temperatūra per pastaruosius 7000 metų sumažėdavo po 0,01 °C per amžių — tai buvo norma. Bet per pastaruosius 45 metus ji išaugo 1,7° C, ir nuo 1998 metų fiksuojami 12 šilčiausių, kada nors užfiksuotų metų.

Kinijos sostinė, Pekinas, šios žiemos metu dienų dienas skendėjo tiršto smogo debesyje. Todėl valdžia ėmėsi veiksmų. Siekiama sumažinti anglies vartojimą 30 procentų. Valdžios manymų, tai pagerintų oro kokybę Pekine. Panašių užmojų turi ir Europos šalys.   Pekine siekiama sumažinti oro taršą, todėl norima anglies naudojimą nukirsti 30 procentų. Apie šiuos planus kalbėjo Pekino meras Cai Qi, kaip skelbia independent. Nepaisant nuolatinių pažadų, tai padaryti sunku.

Įmantrūs raštai puošinatys paukščių plunksnas, ne tik džiugindavo ornitologų akį, bet ir pranešdavo apie gerą fizinę ir seksualinę būklę patelėms. Dėja, margos plunksnos gali išnykti, nes gyvūnai susiduria su neišvengiamais klimato kaitos iššūkiais, kaip praneša Independent. Vyriškos lyties baltakaklės musinukės daugybę metų, kiekvieną veisimosi sezoną, pasipuošdavo kaktą didele balta dėme, taip jie parodydavo savo, kaip patino, patrauklumą ir įspėdavo konkurentus.

Panašu, kad Žemės temperatūra kasmet kyla ir siunčia mums žinią, jog reikia tuo rūpintis. Naujausi klimatologų duomenys rodo, kad 2016 metai pralenkė 2015 metus ir tapo karščiausiais, kada nors Žemėje buvusiais metais. Nasa ir Didžiosios Britanijos Met tarnybos duomenys rodo, kad globali Žemės temperatūra buvo maždaug 0,07 laipsnių didesnė, nei 2015 metais, kaip praneša BBC. Nasa mokslininkai mini, kad 2016 metai buvo treti metai iš eilės, kurie viršijo rekordą.

Vandenynų temperatūra kyla greičiau, nei buvo galvota iki šiol. Nors tai yra bloga žinia planetai, tai yra gera žinia klimato kaitos mokslininkams, kurie pastaraisiais dešimtmečiais, buvo suglumę dėl lėtai kylančios vandenyno paviršiaus temperatūros. Remiantis didele informacijos, kuri buvo užfiksuojama valtimis dalimi, vandenynas nešilo taip greitai kaip likusi planetos dalis.

Šylant žemei, mokslininkai vis labiau nerimauja, kad amžino įšalo žemėse esančios dujos gali patekti į atmosferą. Tai yra ne tik anglies dioksidas, bet ir metanas.

Klimato kaita nestipriai jaučiama visame pasaulyje, temperatūra po truputį kyla, daugėja klimato ekstremalumų, kurie sukelia nesklandumų, tačiau yra išgyvenami. Žinoma, ne visiems taip pasisekė, kai kuriuose pasaulio kraštuose nuo klimato kaitos jau reikia bėgti, nes žmonių namus suniokoja gamtos reiškiniai. Taip atsiranda nauja žmonių grupė – klimato pabėgėliai. Klimato pabėgėliai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių.

Tradicinis britų patiekalas – tešloje kepta menkė su keptomis bulvėmis – artimiausiu metu gali išnykti. Dėl kylančios jūrų temperatūros britams menkes gali tekti pakeisti ... kalmarais, skelbia BBC. Šiaurės jūroje vis dažniau pastebima kalmarų, sardinių ir ančiuvių, kurie labiau mėgsta šiltesnius vandenis. Pavyzdžiui, kalmarus Šiaurės jūroje yra užfiksavusios 60 proc. čia veikiančių tyrimų stočių. Palyginimui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis skaičius siekė tik 20 proc.

Ne tik poliarinės meškos kenčia dėl to, kad tirpsta Arkties ledynai. Dešimtys tūkstančių šiaurinių elnių Arktinėje Rusijos dalyje taip pat alksta iki mirties. 2006 ir 2013 metais neįprastas, klimato kaitos paveiktas oras  pražudė didžiulius kiekius elnių. Tokios pačios oro sąlygos užfiksuotos ir šį lapkritį, todėl baiminamasi, kad badmetis pasikartos. Kaip mini newscientist, mokslininkai yra pastebėję tendenciją, kad Arktyje intensyviai tirpsta ledynai.

Per pastarąjį šimtmetį klimatas sparčiai atšilo. Žinoma, skirtingose pasaulio vietose tai vyksta nevienodu greičiu. Temperatūra Arktyje auga daug greičiau nei likusioje planetos dalyje, tačiau ištirpę Arkties ledynai gali paveikti ir visą likusį pasaulį, žinoma, ir Lietuvą. Pagal klimatologus, šiaurės poliarinėje srityje jau dabar yra žiema, bet didžiuliai plotai dar nėra padengti ledu.

Klimato kaita jaučiama visame pasaulyje, tačiau yra tokių valstybių ir kraštų, kuriuose padėtis yra kritinė. Kai kurias vietas žmonės jau turi palikti, nes neaišku, kiek laiko jų namai dar galės čia stovėti.   1. Majamis, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos Vienas iš miestų, kuriame stipriai jaučiama klimato kaita yra Majamis. Majamio paplūdimiai daugelyje vietų yra susiaurėję. Kasmet, atėjus rudens ir pavasario potvyniams, vandenyno bangos pakrantei pridaro daug žalos.

Baltieji lokiai patenka į sąrašą gyvūnų, kuriuos labiausiai veikia klimato kaita. Ledo Arktyje kasmet lieka vis mažiau, o tai yra esminė sąlyga jų išlikimui. Nuo ledo storio priklauso lokių gyvenimas: medžioklė, migravimas, partnerio susiradimas.