klimato kaita

Šis klausimas svarstomas valstybiniais ir tarpvalstybiniais lygmenimis. Vykdant derybas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos formate tarptautiniu lygiu siekiama patvirtinti visuotinį tarptautinį klimato kaitos susitarimą, kuris įsigaliotų po 2020 m. ir klimato kaitos švelninimo veiksmus vykdytų visos šalys.

Ieškodami informacijos apie besikeičiantį klimatą dažniausiai susiduriame su dviem pagrindinėmis frazėmis: „klimato kaita“ ir „visuotinis atšilimas“. Dažniausiai jos vartojamos kaip sinonimai. Tačiau ar visi supranta, ką reiškia „visuotinis atšilimas“ ir ką apibrėžia „klimato kaita“? „Visuotinis atšilimas“ man asocijuojasi su temperatūros augimu visame pasaulyje ir ledynų tirpimu.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Šiais metais balandžio mėnuo Lietuvoje nustebino ne vieną. Vasariški orai pavasarį privertė žmones rengtis lengviau, šviesiau ir mėgautis šiluma. Vilnietė Vaida pasakojo, kad jai tokie orai visiškai nesukelia diskomforto ir jei būtų jos valia, tokie orai Lietuvoje vyrautų didžiąją metų dalį. Daugelis mūsų sutiktų, jog šiltos ir saulėtos dienos žymiai geresnės nei vėsios ir lietingos, tačiau Vaida paklausta apie klimato kaitą tik gūžtelėjo pečiais ir sakė apie tai neturinti žalio supratimo.

Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų. Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje.

Kiekvieną rytą tėvai išleisdami savo atžalas į mokyklą net nesusimąsto, ar mažieji trindami mokyklos suolą gauna pakankamai žinių ne tik apie matematikos pasaulį ar literatūros šedevrus, bet ir apie klimato kaitą. Ar moksleiviai supranta, kas yra klimato kaita? Tik supratę šio reiškinio svarbą, jie galės patys prisidėti prie klimato kaitos sustabdymo. Išugdyti įpročius – dar mažiems Svarbu nuo pat mažens su vaiku pradėti kalbėtis apie aplinkosaugą.

Aplink girdime labai daug kalbų apie „švarią“ energiją. „Švari“ energija – tai energija, kuriai išgauti naudojami aplinką saugantys būdai, t. y. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tokie, kaip biomasė, saulės, vėjo energija ar hidroenergija. Kadangi Lietuvoje dažniausiai būna daugiau vėjo nei saulės, norisi pasidomėti kas tas AEI, su kuo valgomas ir kaip toks energijos išgavimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

Paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje aptariami visi įmanomi klimato kaitos švelninimo būdai – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo iki skatinimo naudoti biokurą. Tai jau trečioji ataskaitos dalis. Pirmojoje dalyje, pasirodžiusioje praeitų metų rugsėjį, buvo pripažinta, kad klimato kaitą nulemia žmonių veikla.

Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.

Vis dažnesnės sausros, mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, trumpėjančios žiemos, mažiau dienų su neigiama temperatūra, smarkios liūtys. Tokį scenarijų Lietuvai rengia globalus klimato šiltėjimas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausią įtaką jam daro žmogaus veikla. Tačiau nemažai lemia ir kitos priežastys. Amerikos mokslininkai padarė svarbų atradimą, susijusį su klimato kaita.

Amazonės miškams didelį pavojų kelia besiplečiantys miškų gaisrai, dėl kurių jų išvis gali nebelikti, teigia JAV mokslininkai. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Mokslininkai tyrė klimato pokyčių šiame pasaulio regione pasekmes per praėjusius 20 metų. Paaiškėjo, kad per šį laiko tarpą liūčių sezonas Amazonės baseine tapo trumpesnis, o sausringasis metų laikas pailgėjo.

Vakar, balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose. Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą.

Pirmadienį pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug. Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės. Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti.

Klimato kaita – vienas opiausių šių dienų klausimų. Valstybės rengia planus, stengiasi įgyvendinti klimato kaitos stabdymo ir švelninimo strategijas bei pasiekti užsibrėžtų tikslų. Aišku mokslininkai irgi nesnaudžia – sugeba į šią problemą pažiūrėti kūrybiškiau.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė antrąją ataskaitą apie klimato kaitos pasekmes žmonijai. Su ja galima susipažinti internete. IPPC paskelbtas dokumentas „Klimato poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ yra kolektyvinės Penktosios įvertinimo ataskaitos antroji dalis. Ekspertų teigimu, klimato kaitos pasekmės bus išimtinai neigiamos. Toliau tirps kalnų ir Arkties platumų ledynai, daugelyje pasaulio regionų stiprės sezoniniai karščiai ir stiprios liūtys.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Nors pasaulinis atšilimas dėl ekstremalių orų ir stichinių reiškinių žmonijai gresia dideliais ekonominiais nuostoliais, yra sričių, kuriose jis didins gamintojų pelną. Pasak Italijos mokslininkų, su tuo susidurs alyvuogių augintojai: temperatūros kilimas Viduržemio jūros regione gerokai padidins jų pelną. Šio tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale PNAS. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad temperatūros padidėjimas 1,8 laipsnio pagal Celsijų alyvuogių auginimą pavers pelningesniu 41 proc.

Klimato šiltėjimas didina vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ metano išsiskyrimą į atmosferą, teigia JAV mokslininkai. Taip susidaro uždaras ratas, dar labiau komplikuojantis klimato kaitos problemą. Metanas laikomas vienu svarbiausių „šiltnamio dujų“ veiksnių, todėl mokslininkai nusprendė išsamiau ištirti jo emisijų poveikį klimato pokyčiams.

Mūsų jau nebestebina tas faktas, kad pramonė teršia aplinką. Nors rūkstančių kaminų dabar mažiau nei esame matę sovietiniuose filmuose, bet pramonės tarša mums atrodo neišvengiamas dalykas. Ar iš tikrųjų taip? Krizė sumažino taršą Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio teigimu, Lietuvos pramonės sektorius ne visada buvo labiausiai teršiantis aplinką.

Klimato kaita – vienas tų reiškinių, apie kuriuos susimąstome retai, nes esame „paskendę“ darbuose ir savo reikaluose. Vis dėlto atėjo laikas keisti požiūrį, nes mokslininkai jau kuris laikas mus įspėja apie spartų ir grėsmingą aplinkos temperatūros kilimą. Jei jo nestabdysime, ateityje galime tikėtis labai liūdnų pasekmių. Kiekvienas turėtume pradėti keisti savo kasdienius įpročius, kad ir toliau galėtume mėgautis tuo, ką ši planeta mums duoda.

Mokslininkai sudarė Europos žemėlapį, kuriame atsispindi pasaulinio klimato šiltėjimo procesas. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Environmental Research Letters“. Tyrėjų pateiktas Europos žemėlapis atspindi permainas, kurios mūsų žemyne įvyks vidutinei temepratūrai pakilus 2 laipsniais pagal Celsijų lyginant su laikotarpiu iki pramoninės revoliucijos pradžios. Su straipsniu ir minėtuoju žemėlapiu galima susipažinti „Environmental Research Letters“ svetainėje.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato keitimosi nuostolių, patiriamų Europoje dėl potvynių, apimtys iki 2050 m. išaugs 2 kartus. Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA), Aplinkos tyrimų instituto Amsterdame (Nyderlandai) ir kitų Europos mokslo centrų duomenimis, Europoje artimiausiais dešimtmečiais smarkiai išaugs niokojančių potvynių skaičius.

Tai neįprasta šiluma, tai stingdančiu šalčiu stebinusi žiema baigiasi – jau rytoj kalendoriuje atversime pirmosios pavasario dienos puslapį. Vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, tai lėmė iš pietinių Atlanto vandenyno rajonų atkeliavusios oro masės: „Visus temperatūros pokyčius lemia bendroji atmosferos cirkuliacija: kur formuojasi, iš kur atkeliauja oro masės ir kaip jos pasiekia Lietuvą.

Jungtinę Karalystę niokojančiuose potvyniuose yra teigiama pusė – pabaiga visuotiniam abejingumui klimato kaitai. Didžiojoje Britanijoje drėgniausią per 250 metų sausį sekęs audringas vasaris atnešė kančias tūkstančiams žmonių. Potvyniai panardino po vandeniu milžiniškas sritis šalies pietvakariuose, taip pat pagrindinį geležinkelį pradangino tiesiai į jūrą, o Temzė užtvindė miestus bei aplinkinius kaimus.

Ilgalaikės meteorologinės prognozės liudija, kad šie metai gali būti patys karščiausi nuo pat nuolatinių meteorologinių stebėjimų pradžios. Tai siejama su galbūt besiformuojančiu „El Ninjo“ reiškiniu, dėl kurio padidėja vandens paviršiaus temperatūra centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Toks šilumos išmetimas atsiliepia viso pasaulio orams.

Arktinių šalto oro masių prasiskverbimas į toli nuo Arkties esančius regionus, vis labiau į pietus link pusiaujo, klimatologų laikomas meridianinės oro pernašos stiprėjimo požymiu. O tai susiję su žmogaus poveikiu klimato sistemai, tai yra, šiltnamio efekto stiprėjimu, teigia Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyriaus vadovas Aleksejus Kokorinas.

Per artimiausius 50 metų miestų, galinčių surengti žiemos olimpines žaidynes, skaičius dėl pasaulinio klimato atšilimo vis labiau mažės. Apie tai pranešė bendra Kanados ir Austrijos mokslininkų grupė, nagrinėjusi galimas klimato šiltėjimo pasekmes, skelbia CBC.ca. Iš 19 miestų, surengusių žiemos olimpiadas, iki šio amžiaus pabaigos tik šešiuose, tikėtina, egzistuos tikimybė, jog vasario mėnesį juose bus natūralaus sniego.

Praėjusieji metai, NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (GISS) mokslininkų duomenimis, kartu su 2009 ir 2006 metais atsidūrė septintoje pačių šilčiausių metų nuo pat 1880-ųjų vietoje. Tai reiškia, kad ilgalaikė vidutinės temperatūros visame pasaulyje didėjimo tendencija išlieka ir toliau, teigiama GISS pranešime.

Naujausi tyrimai prognozuoja, kad aktyviausi „El Ninjo“ (isp. El Niño) reiškiniai greitai gali pradėti reikštis kas 10, o ne kas 20 metų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Dėl to kaltas vis šiltėjantis vanduo Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje. „El Ninjo“ yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus.

Naujo Europos Komisijos užsakymu atlikto besikeičiančio klimato poveikio Europos šalims tyrimo išvadose sakoma, kad iki kito amžiaus pradžios Europa susidurs su rimtu vandens išteklių trūkumu. Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos Pietų Europoje, įskaitant Iberijos pusiasalį ir Italiją, bus iki 80 proc. daugiau sausrų, nei šiuo metu. Upių vandeningumas tam tikrose Europos dalyse dėl besikeičiančio klimato gali sumažėti iki 40 proc., praneša „Dailymail.co.

Jei anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje padvigubės, pasaulinis klimato atšilimas gali būti stipresnis, nei buvo prognozuojama: vidutinė temperatūra mūsų planetoje padidės ne 1,5 laipsniais, kaip rodė ankstesni skaičiavimai, o 3. Tokias Australijos klimatologų tyrimo išvadas vakar paskelbė žurnalas „Nature“. Ekspertų teigimu, klimato šiltėjimą lemia Žemės atmosferoje dėl žmonijos gamybinės veiklos didėjančios vadinamųjų šiltnamio dujų emisijos.

Vis dažniau perspėjama apie galingas audras bei itin stiprius vėjus, nors klimatologai tikina, kad nėra esminių vidutinio vėjo greičio pokyčių. Klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad susiklostė gana paradoksali situacija. Vis dažniau tarp žmonių kalbama, kad pastaraisiais metais itin sustiprėjo ir pagausėjo vėjai. Klimatologai ramina, kad taip nėra. „Vėjai nestiprėja, tik ekstremalių reiškinių skaičius dažnėja ir jie darosi pavojingesni. Gūsių, škvalų, ekstremalių reiškinių atsiranda.

Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. „Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs.

Žmonijos įtaka klimato sistemai akivaizdi, taip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) 5-osios vertinimo ataskaitos pirmosios dalies išvadose. Jose apibendrinami naujausi moksliniai Žemės klimato sistemos ir jos pokyčių tyrimai ir patvirtinama, kad nuo XX a. vid. žmonijos veikla daro dominuojantį (tai tvirtinama 95 procentų tikimybe) poveikį klimato šiltėjimui.

Rugsėjo 27 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtoje 5-oje ataskaitoje tvirtai teigiama, kad žmonės yra atsakingi už Žemėje vykstančius klimato pokyčius. Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia nei kada nors per pastaruosius 800 tūkst. metų ir kasmet nesustodama auga dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime.

Kokia bus tolesnė klimato kaitos politika, priklausys nuo Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitos išvadų. TKKK nuo pirmadienio, rugsėjo 23 d., posėdžiauja Stokholme ir svarsto klimato kaitos vertinimo ataskaitos projektą. Ši ataskaita yra vienas svarbiausių elementų formuojant klimato kaitos politiką, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime. Patvirtintą savo ataskaitos santrauką TKKK Stokholme pristatys rytoj, rugsėjo 27-ąją, o visą ataskaitą – pirmadienį, rugsėjo 30 dieną.

Staigūs klimato pokyčiai ne tik tirpdo ledynus ir sukelia sausras, bet taip pat klaidina laukinius gyvūnus. Montanos (JAV) biologai sunerimo dėl neįprasto baltųjų kiškių (lepus americanus) elgesio. Baltieji kiškiai miške – daugelio plėšrūnų grobis, todėl maskuotė šiems mieliems gyvūnėliams yra ypač svarbi. „Lūšys, lapės, kojotai, įvairūs ropliai, paukščiai ir net raudonosios voverės – visi jie medžioja kiškius", – pasakojo Alexas Kumaras iš Montanos universiteto.

Klimato kaitos procesus nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad sulig kiekvienais metais bus vis dažnesnės karščio bangos, labai greitai padidinsiančios oro temperatūrą skirtinguose Žemės regionuose. Potsdamo klimato pokyčių tyrimų instituto (Vokietija) ir Madrido universiteto mokslininkų grupė, pasitelkusi naujausius klimato modelius, nagrinėjo klimato kaitos XXI amžiuje scenarijus.

Ramiojo vandenyno sričių ties pusiauju vandenų atvėsimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių sulėtėjo pasaulio klimato šiltėjimas, teigia mokslininkai. Pasak britų dienraščio „Guardian“, tyrėjai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vidutinė oro temperatūra mūsų planetos paviršiuje per pastaruosius 10 metų augo lėčiau, nei anksčiau, nors klimato šiltėjimo tendencija išliko.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Mokslininkai vargsta bandydami paaiškinti, kodėl visuotinis atšilimas sulėtėjo per paskutinį dešimtmetį. Taip skelbiama neviešinamoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk. Tarpvyriausybinė studija teigia, kad mokslininkai 95 procentais yra užtikrinti, kad žmonės yra kalti dėl klimato kaitos, tačiau jie nesutaria dėl vieningos nuomonės, kodėl žemės paviršiaus temperatūra nepakito kaip prognozuota per paskutinius 15 metų.

Mokslininkų teigimu, mūsų planeta šiuo metu išgyvena vieną didžiausių klimato kaitos procesų po dinozaurų išmirimo. Tačiau didžiausią nerimą kelia šių pokyčių greitis: prognozuojama, kad kitame amžiuje klimato kaita bus 10 kartų spartesnė, nei per paskutiniuosius 65 milijonus metų. Jei ši tendencija išliks, Žemės biosfera susidurs su milžinišku stresu, kuris sunkiai atsilieps ir žmonijai, mano JAV mokslininkai.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad žemės drebėjimai gali išlaisvinti vandenynų dugne glūdinčias metano sankaupas, o šios pavojingiausios klimato kaitos požiūriu „šiltnamio dujos“, patekusios į atmosferą, gali nepaprastai pagreitinti pasaulinį atšilimą. Šveicarijos Geologijos instituto ir Brėmeno universiteto (Vokietija) mokslinių tyrimų centro MARUM mokslininkai paskelbė sunerimti verčiančias savo tyrimo išvadas.

Kaip išmaitinti gausėjančią populiaciją esant sparčiai klimato kaitai – toks klausimas vis dažniau svarstomas įvairių sričių specialistų. Jau yra pasiūlyta daug galimų būdų būsimai problemai spręsti. Kai kurie iš jų – stebinantys. Manoma, kad iki 2050-ųjų, siekiant išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, reikės bent 60 proc. daugiau maisto. Po keturiasdešimties metų žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti devynis milijardus, ir jau dabar yra šalių, kur žmonės badauja.

Mokslininkai nustatė, kad ekonominė žala dėl Arkties jūrinio ledo ir pakrančių įšalo tirpimo bus milžiniška, nes Arkties regiono stabilumas yra itin svarbus viso pasaulio klimato sistemai. Apskaičiuota, kad ekonominiai nuostoliai dėl šylančios Arkties turėtų siekti apie 70 trilijonų dolerių, o tai pranoksta vidutinį pasaulio ekonomikos metinį lygį.

Penktoji Lietuvos mokslų akademijos mokslo populiarinimo serijos knyga „Ilgoji vasara“ siūlo sužinoti, kaip keitėsi mūsų pasaulio klimatas, kokią poveikį tai darė ir ateityje darys žmonėms. Knygos elektroninį variantą galima nemokamai atsisiųsti iš LMA interneto svetainės. Brajanas Murėjus Faganas (Brian Murray Fagan) yra populiarių knygų apie archeologinius tyrimus autorius, dirbantis JAV Kalifornijos universitete.

Australijos mokslininkai pranešė paruošę jų manymu iki šiol patį patikimiausią klimato kaitos iki 2100 metų modelį. Melburno ir Viktorijos universitetų klimatologai remiasi savo atliktu tyrimu, kurio rezultatai liudija, jog iki 2100 metų vidutinė temperatūra Žemėje vargu ar pakils daugiau nei 6 laipsniais. Tačiau, pasak tyrimo autorių, jau šį šimtmetį pasaulinis atšilimas turėtų kirsti vadinamąją negrįžtamumo ribą: Žemėje nuo to laiko bus šilčiau daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų.

Švedijos šiauriniame Kirunos mieste renkasi Arkties Tarybą sudarančių šalių ministrai. Jie žada pasirašyti jau antrą teisiškai įpareigojantį sutarimą, kuriuo bus kovojama su jūrų tarša naftos produktais, ir diskutuoja dėl kitų priemonių kaip stabdyti tirpstančius ledynus. Tačiau aplinkosaugos klausimus lydi ir naujausias incidentas tarp Arkties Tarybai priklausančių Rusijos ir Jungtinių Valstijų.

Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandens lygis stebimas jau porą dešimtmečių, tačiau iki šiol manyta, kad grėsmę saloms jis ims kelti tik po 50 ar net 150 metų. JAV geologai į skaičiavimų lygtį siūlo įtraukti srovių ir bangų poveikį – pridėję šiuos duomenis pamatysime, kad „saugus langas“ saloms ir jų gyventojams sparčiai užsiveria.