klimato kaita

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Lietuvoje trečiadienį lankysis Jungtinės Karalystės vyriausybės energetinio saugumo ir klimato kaitos pasiuntinys flotilės admirolas Neilas Morisettis. Vizito metu svečias susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, energetikos ministru Arvydu Sekmoku, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat lankysis neseniai įsteigtame Energetinio saugumo centre.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutinka su kaltinimais, esą jis suklastojo komiteto apsvarstytą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektą. Jo teigimu, sąmata buvo suredaguota pagal Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priimtus sprendimus. J. Šimėno teigimu, tai aiškiai galima matyti palyginus aplinkos ministro patvirtintą ir komiteto siūlomą projektų lyginamuosius variantus.

Per 100 metų Baltijos jūra dėl besikeičiančio klimato iš esmės taps gėlavandene, o joje dabar gyvenančios jūrinės rūšys išnyks, teigiama Europos mokslininkų tyrimo išvadose.

Žymus JAV mokslininkas, vienas garsiausių hipotezės apie natūralų Žemės klimato keitimąsi šalininkų, daug metų gavo finansinę paramą tyrimams vykdyti iš naftos, dujų ir akmens anglies gavyba besiverčiančių kompanijų, pranešė gamtosaugos organizacija „Greenpeace". Pranešime teigiama, kad amerikietis astrofizikas Willie Soonas, dirbantis Harvardo - Smithsono astrofizikos centro Saulės, žvaigždžių ir planetų skyriuje, yra vienas garsiausių klimato šiltėjimo dėl žmogaus veiklos teorijos priešinink...

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC. Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

Lietuvos draudikų asociacija atliko pirmąjį Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo anatomija 2011“, kuris atskleidė ne gyvybės draudimo paslaugų vartotojų įpročius, vertybes, išlaidas draudimui.

2010-ųjų vasara buvo karščiausia Europoje per pastaruosius 500 metų. Be to, karščiai dar niekada nebuvo apėmę tokios didelės žemyno teritorijos. Tai parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatus cituoja agentūra AP. XXI amžiuje tai yra jau antroji rekordinė vasara – Europa prakaitavo ir 2003-aisiais. Mokslininkai spėja, kad žemyną vis dažniau lankys karšti vasaros mėnesiai. 2003-iaisiais nuo karščio sukeltų padarinių užregistruota 70 tūkst.

Jeilio ir Kolumbijos universitetų aplinkosaugos ekspertai jau trečią kartą nuo 2006 metų sudarė Aplinkos priežiūros indeksą (API). Pagal tai, kaip yra sprendžiamos taršos kontrolės ir gamtinių išteklių valdymo problemos, šiais metais pasaulyje pirmauja Islandija, teigiama oficialiame pranešime spaudai.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad didžiausia žmonijos istorijoje sausra planetą alino prieš maždaug 16-17 tūkst. metų, paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Didžiosios sausros metu visiškai išdžiūvo ir vienas didžiausių pasaulio ežerų – Viktorija. Klimatinės aplinkybės turėjo įtakos ir tos epochos žmonių gyvenimui.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Mokslininkai prognozuoja, kad po 20 metų dėl klimato kaitos ir žmonių populiacijos augimo vandens paklausa 40 proc. viršys pasiūlą. Ekspertai įsitikinę, kad pasauliui reikalingas naujas požiūris į vandenį. Kaip informuoja Dailymail.co.uk, ateinančius du dešimtmečius trečdalis žmonijos turės tik 50 proc. vandens kiekio, kuris yra būtinas pagrindiniams žmogaus poreikiams tenkinti. Agrikultūra, kuri išnaudoja 71 proc.

Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 metų būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 metų Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Net jei žmonija šiandien nustotų naudojusi anglį ir naftą, atmosferoje jau esantis anglies dvideginio kiekis geriausiu atveju klimatą keistų dar 1000 metų, atskleidė kompiuterinis modeliavimas. Didėjančios CO2 emisijos lems nesustabdomus klimato pokyčius mažiausiai iki 3000 metų. Iki to laiko ištirps Vakarų Antarktidos ledo skydas, o jūros lygis pasaulyje gali pakilti mažiausiai 4 metrais, prognozuoja Kanados mokslininkai.

2010 metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje. Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Jungtinių tautų organizacija (ONU) ketvirtadienį įvykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad 2010 metai yra jau treti karščiausi metai planetoje per pastaruosius 150 metų. Ginčijamasi, ar tai yra naujas klimato atšilimo ženklas, ar tiesiog paprastas atsitiktinumas. Visgi teorijos apie klimato atšilimą, rodos, pasitvirtino. Kankune vykusios konferencijos pranešimas apie klimatą kelia rūpestį. 2010 temperatūra yra aukštesnė nei 1998 ar 2005, t.y., per kitus karščiausius metus.

Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.

Dėl besikeičiančio klimato šiltėjanti Arktis iki 2050 m. pavers šiaurės Europos ir Amerikos miestus naujais ekonominės galios centrais, teigia JAV mokslininkas.

Dėl pasaulinio atšilimo niokojamo žemės ūkio gyventi į JAV persikels milijonai Meksikos gyventojų, prognozuoja mokslininkai. Prinstono universiteto (JAV) Woodrow Wilsono tarptautinių santykių mokyklos specialistai, vadovaujami Michaelo Oppenheimerio, pristatė naujos savo studijos apie tikėtiną klimato kaitos poveikį emigracijos iš Meksikos į JAV procesams, išvadas, pranešė „Physorg.

Pastebima, kad švilpikų jaunikliai sparčiai storėja, o šių gyvūnų populiacija gausėja. Mokslininkai įsitikinę, kad šiuos pokyčius lemia šiltėjantis klimatas. Kaip rašoma „New Scientist“, Kalifornijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Danielio Blumsteino, tris dešimtmečius stebėjo geltonpilvius švilpikus, įsikūrusius Kolorado upės aukštupyje. Pastebėta, kad švilpikų populiacija pastaruoju metu sparčiai didėja.

Mokslininkai prognozuoja, kad Europą siaubiančios karščio bangos ateityje bus dar dažnesnės ir nuožmesnės. Neįprasti karščiai, pastarosiomis dienomis tvyrantys Europoje, jau primena 2003-aisiais čia kilusią karščio bangą, nusinešusią tūkstančius žmonių gyvybių.

Kompanijai BP priklausiusioje jūrinėje naftos gavybos platformoje įvykusi avarija ir naftos išsiliejimas – smūgis globaliai ekologijai. Tačiau mokslininkai šią „progą“ bando išnaudoti gilioje senovėje įvykusiai klimato katastrofai paaiškinti. Prieš maždaug mėnesį didelė mokslininkų grupė išvyko į Meksikos įlanką, kur planavo ištirti į vandenyną gręžinio išmetamų medžiagų sudėtį. Tačiau jų tyrimų objektas – ne pati nafta.

Septynis mėnesius trukęs nepriklausomų ekspertų tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar britų mokslininkai nemanipuliavo tyrimų duomenimis, siekdami išpūsti galimas klimato šiltėjimo pasekmes, atskleidė, kad nėra jokių įrodymų, verčiančių abejoti į „klimatogeito“ skandalą įtrauktų mokslininkų „sąžiningumu ir kruopštumu“, pranešė CNN.

Kas kaltas dėl klimato kaitos – technologinė pažanga ar žmogaus besaikis vartojimas? Ką galime padaryti – keisti technologijas, rinkti politikus, kuriems labiau rūpėtų aplinka, ar tiesiog – keistis patys? Galiausiai – ar nedramatizuojame dabartinės situacijos ir iš tiesų turime kažką keisti jau dabar? Į šiuos ir kitus klausimus ekspertai ieškojo atsakymų diskusijoje „Ekologiška gyvensena: kvailumo amžiaus pareiga?“ Diskusijoje dalyvavę dr.

Kašalotai – sąjungininkai kovoje su šylančiu klimatu. Jų išmatos pašalina tiek anglies dvideginio, kiek kasmet išmeta 40 tūkst. automobilių. Į šiuos Pietų vandenyne gyvenančius banginių šeimos žinduolius anksčiau buvo besta pirštu kaip į klimato kaitos kaltininkus, mat jie iškvepia anglies dvideginį, pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas, praneša naujienų agentūra AFP. Tačiau tai – tik paveikslo dalis, teigiama britų žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtame tyrime.

Pasaulinis atšilimas baigėsi 2005 metais, o po maždaug 42 mėnesių dėl neįprastai blankios Saulės ciklo Žemėje prasidės mažasis ledynmetis, kuris gali trukti iki 2055 - 2060 metų. Tai Čikagoje vykusioje Heartlando instituto surengtoje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje klimato kaitos problemoms, pareiškė Rusijos Mokslų akademijos Pagrindinės astronominės observatorijos Pulkove (Sankt Peterburgas) astrofizikas, Kosminių tyrimų laboratorijos vadovas Habibula Abdusamatovas.

Kaip praneša Meksikos internetinis portalas ArtDaily, Grenlandijos ledkalnis ant kurio paviršiaus olandų menininkas Apas Verheggenas pastatė savo sukurtas skulptūras, atskilo nuo šelfo ir pradėjo plūduriuoti atvirame vandenyne. Kovo mėnesį, skulptorius savo darbus „Dog Sled Riders“ eksponavo ant ledkalnio prie Umanako salos. Tačiau, šiuo metu atskilęs ledkalnis pradėjo dreifuoti nežinoma kryptimi. Apie jo krypties pasikeitimus galima sužinoti specialiame internetiniame puslapyje.

2010 m. balandžio mėnuo buvo pats šilčiausias meteorologinių matavimų istorijoje, pranešė JAV nacionalinė Vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Vidutinė oro temperatūra planetoje balandžio mėnesį buvo 14,5 laipsnių pagal Celsijų. Tai visų laikų temperatūros rekordas balandžio mėnesį, teigia JAV specialistai.

Vokietijos meteorologijos tarnyba (DWD) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad dėl besikeičiančio klimato Vokietijai gresia „rimtas pavojus“, ir perspėjo šalies politikus, jog šie nenutrauktų pastangų kovoti su klimato atšilimu. „Nėra būtinybės perrašinėti klimato kaitos istorijos. Nepaisant kelionės vingių, klimato traukinio kryptis visiškai aiški.

Austrijos Aukštikalnių asociacijos (OeAV) duomenimis, 2009 m. sumažėjo beveik 90 proc. šalyje esančių ledynų plotai. Kai kuriais atvejais kalnų ledynai susitraukė net 46 metrais, praneša „Physorg.com“. OeAV ataskaitoje teigiama, kad pernai susitraukė 85 iš 96 stebėtų ledynų. Labiausiai jie tirpo šalies vakaruose esančioje Tirolio žemėje, Ocio (Oetz) slėnio rajone. 3 čia esančių ledynų liežuviai sumažėjo maždaug 40 metrų, o 8 – iki 20 metrų.

Pirmadienį Lietuvoje viešėjo du tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos „SWECO“ energetikos ir klimato ekspertai iš Švedijos, kurie pristatė tvariosios inžinerijos privalumus. Andreaso Gyllenhammaro ir Andreaso Skalegardo teigimu, jei „gamtai draugiški“ inžinerijos sprendimai jau dabar netaps mūsų kasdienybe – Lietuva dėl klimato pokyčių gali tapti atogrąžų kurortu.

Alternatyviosios energetikos vystymą remia ir skatina vis daugiau pasaulio šalių. 2009 m. gruodį Kopenhagoje vyko pasaulinė klimato kaitos problemoms skirta konferencija, kurios metu buvo deramasi dėl naujos sutarties, numatančios taršos mažinimo politiką.

Lisabonos sutartis suteikia Europos Sąjungai (ES) naujų įrankių kovojant su klimato kaita, tačiau Briuselis turės apsispręsti, kaip naudotis nauja užsienio reikalų valstybės tarnyba, kad būtų išvengta dar vieno fiasko visuotinėje aplinkosaugos vadovybėje, koks įvyko Kopenhagoje. Valdyti pagal pavyzdį jau nebepakanka. Kopenhagos klimato konferencijos žlugimas ir nesugebėjimas tarpininkauti sudarant visuotinę klimato sutartį leidžia kvestionuoti ES veikimo per Jungtines Tautas strategiją.

Metanas iš nestabilaus amžinojo įšalo Arkties vandenyno dugne į atmosferą skverbiasi sparčiau, nei mokslininkai numanė. Šis procesas gali paspartinti globalųjį klimato šiltėjimą, teigia ketvirtadienį savo tyrimo rezultatus pristatę mokslininkai. Laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 metų tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Aliaskos Fairbankso universiteto tyrinėtojų Natalijos Šakchovos ir Igorio Semiletovo, analizavo Rytų Sibiro Arkties šelfo vandenis.

Žiedadulkių kiekiai pastaruosius 6 metus vis augo, tad tai gali būti susiję su stiprėjančiais alergijos simptomais, mano Italijos mokslininkai. Genujos universiteto mokslininkai registravo žiedadulkių kiekį, žiedadulkių sezono trukmę bei žmonių jautrumą penkių tipų žiedadulkėms Bordighera regione 1981–2007 metais.

Kavos gamintojai sako kenčiantys nuo klimato atšilimo, kuris verčia juos keltis į brangesnes aukščiau esančias žemes, rizikuojant savo uždarbiu. „Per paskutinius 25 metus temperatūra kavą gaminačiose šalyse pakilo puse laipsnio – 5 kartus labiau nei per ankstesnius 25 metus“, – sako Nestoras Osorio, vadovaujantis Tarptautinei kavos organizacijai, kuri atstovauja 77 šalims, eksportuojančioms ar importuojančioms kavos pupeles.

Pasaulis, panašu, nori sugrįžti į tą pačią sistemą, iš kurios puolė į krizes – finansų bei aplinkos. CommonDreams.org paskelbė kritišką vengrų mokslo filosofo, sistemų teoretiko Ervino Laszlo požiūrį į šį kiek mazochistinį reiškinį. Finansų krizė baigėsi, tad didieji bankai gali tęsti pinigų dalybas, kad šie kurtų naujus pinigus, o industrinė ekonomika gali vėl koncentruotis į naujų darbo vietų kūrimą. Aplinkos krizė „baigėsi“ kalboms apie ją užtilus.

Daugelyje pasaulio šalių šalčiai, neišbrendamas sniegas, potvyniai ir uraganai... Kiekvienais metais, kai šiuo metų laiku sulaukiame visokių oro išdaigų, žmonės ima klausinėti, kas atsitiko, juk klimatas šyla ir keičiasi? Tai tik primena tai, kuo skiriasi oras ir klimatas. Oras yra tai, ką kasdien matome už lango; klimatas - tai vidutinės oro sąlygos per tam tikrą laikotarpį. Nors gal ir atrodo, kad jus supa išties šaltas klimatas, yra ne visai taip.

Europos Sąjungos valstybės narės nesutaria dėl priemonių mąsto, vykdant savo įsipareigojimus dėl CO2 lygio sumažinimo 30 procentų. Toks sumažinimas turėtų būti pasiektas iki 2020 m. Būtent aptarti šiam klausimui savaitgalį ir buvo susitikę už aplinkosaugą atsakingi atskirų Bendrijos narių ministrai. Ministrai analizavo ir Kopenhagos konferencijos rezultatus bei priežastis, kodėl ši konferencija neatnešė aplinkosaugininkų laukiamo rezultato.

Jungtinių Tautų konferencijoje dėl klimato kaitos buvo pasiektas susitarimas, - skelbia užsienio naujienų agentūros. JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas savo ruožtu pasveikino šiandien JAV proteguoto susitarimo dėl klimato kaitos projekto priėmimą. „Pagaliau mes tai padarėme“, - žurnalistams sakė jis. „Gal tai ir yra nėra viskas, ko tikėjomės, tačiau šio susitarimo priėmimas žymi lemiamą pradžią“, - pridėjo JT generalinis sekretorius.

Jungtinių Tautų klimato konferencijai artėjant finišo tiesiosios link į ją pradės rinktis pasaulio lyderiai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Kopenhagą atvyks penktadienį, kuomet prie derybų stalo susėdus didžiausių valstybių - Jungtinių Valstijų, Kinijos, Indijos - ir Europos Sąjungos lyderiams paaiškės, ar pavyks susitarti dėl Kioto protokolo įpėdinės - teisiškai įpareigojančios sutarties, kuri numatytų kovos su klimato kaita priemones.

Jungtinių Tautų (JT) kuruojamose Kopenhagos derybose dėl klimato kaitos jau paskelbtas naujas susitarimo projektas. Tačiau šis dokumentas, pasak analitikų, tik parodo nesutarimų mastą. Šiame projekte nepateikiami jokie konkretūs rodikliai, kaip bus mažinama tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kokios bus klimato kaitos siekiamybės ir kaip bus teikiama finansinė pagalba.

Kopenhagoje (Danija) vykstanti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija – ne tik žmogaus savimonės, bet ir valstybių įtakos išbandymas. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje dalyvauja 15 tūkst. dalyvių iš 192 valstybių. Konferencija baigsis gruodžio 18 dieną. Manoma, kad tai yra didžiausias susitikimas pasaulio istorijoje. Dabartinis susitarimas kovoti su klimato kaita – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 metų pabaigoje.