klaipėdos uostas

Klaipėdos uostas šiais metais, nepaisant reikšmingo krovos apimčių kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per aštuonis šių metų mėnesius buvo 18,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 23,804 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 8 proc. daugiau – 5,098 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą augo 14,2 proc. iki 15,155 mln. tonų, Ventspilio – 23,9 proc.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Milijonų tonų baltarusiškų kalio trąšų netekusio Birių krovinių terminalo (BKT) planai iki kito rudens perkrauti 10 mln. tonų ukrainietiškų grūdų būtų realūs, tačiau neaišku, iš kur įmonė gaus tiek grūdų ir kaip juos atveš iki Klaipėdos uosto, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitam terminalui tokios galimybės perkrauti grūdus tikrai yra.

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir  pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, Malkų įlankoje, baigiama apie 30 mln. eurų vertės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Prie krantinių taip pat pasiektas naujas gylio parametras.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Klaipėdos uostas 5–7 mln. tonų gerina šių metų pradžioje skelbtą krovos prognozę ir tikisi per 2022-uosius perkrauti apie 37 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A. Latakas. Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.

Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus,  antradienį pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“. Aliejaus siunta į tanklaivį pakrauta praėjusią savaitę – tai viena didesnių Ukrainos krovinio partijų, išgabentų iš Klaipėdos uosto, teigia bendrovės valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. „Šis tanklaivis išskirtinis tuo, kad juo buvo išgabenta pirmoji didelė savarankiška Ukrainos eksportuojamo aliejaus siunta“, – pranešime sakė jis.

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pe trejus pastaruosius metus krovinių srautas iš Taivano į Klaipėdą sumenko maždaug perpus, tačiau tikimasi, kad jų vėl padaugės.  Pasak uosto vadovo, 2019 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 70 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o paskutiniu metu jų sumažėjo iki 40 tūkst.

Trečiadienį Klaipėdos uosto teritorijoje rengiamos naftos teršalų neutralizavimo pratybos, kurių metu bus išbandyta nauja Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta technologija – iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Uosto laivyno bazės akvatorijoje rengiamų pratybų metu imituojant naftos produktų išsiliejimą bus panaudotas natūralios kilmės sorbentas – hidrofobizuoti šiaudai su iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais.

Klaipėdoje trečiadienį vyks uosto gynybos karinės pratybos „Sea Griffin“. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ organizuojami mokymai vyks Klaipėdos uosto akvatorijoje ir mieste, juose taip pat dalyvaus kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono. Pratybose uosto gynybai bus pasitelkiami pėstininkų, oro gynybos, sprogmenų neutralizavimo vienetai.

Liepos pradžioje į nuolatinę savo stovėjimo vietą atplukdytas ir muziejumi parverstas senas karinis laivas „Sūduvis“ Klaipėdoje kelia audras. Juo piktinasi šalia gyvenantys žmonės, esą laivas užstoja jiems gražų vaizdą, o anonimai net renka parašus peticijai, kad „Sūduvis“ būtų patrauktas.  Laivo administratoriai užtikrina – bent artimiausius dvejus metus veteranas iš savo vietos nepajudės.

Be rusiškų dujų likusi ir daugiau anglių ketinanti kūrenti Lenkija domisi galimybe anglies  atsivežti per Klaipėdos uostą, sako didžiausios uosto krovos kompanijos „Klasco“ vadovas. Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.  „Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti.

Trečiadienį ryte Klaipėdos uoste atšaukti laivybos apribojimai, taikyti dėl stipraus vėjo. „Laivyba atnaujinta 6 valandą ryte, eismas vyksta įprastai“, – BNS trečiadienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivų eismas apribotas antradienį apie 13 valandą, sustiprėjus vėjo greičiui. Piko metu vakar jis pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3,5-4 metrus. Dėl to uosto palikti negalėjo du laivai, o įplaukti leidimo laukė vienas laivas.

Klaipėdos uosto gilinimo darbus už 37 mln. eurų atliks tarptautinį konkursą laimėjusi Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul“ kartu su kita šios šalies įmone „Baggerwerken Decloedt en Zoon“. Uosto direkcijos ir įmonių pasirašyta sutartis numato naujos krypties išorinį laivybos kanalą išgilinti iki 16 metrų, o dalį vidinio kanalo šiaurinėje uosto dalyje – iki 15,5 metro, antradienį pranešė direkcija.

Pirmadienį į Klaipėdos uostą įplaukė 290 m ilgio, beveik 3800 keleivių talpinantis prabangus kruizinis laivas „Costa Fascinosa". „Wikipedia" skelbia, kad šio laivo vertė – net 510 milijonų eurų. Šis italų kruizinis laivas stovi Kruizinių laivų terminale ir traukia klaipėdiečių žvilgsnius iš toli: didžiulis laivas matomas nuo Pilies tiltų ir miestiečiai traukia jo pasižvalgyti ir nusifotografuoti. Laivas Klaipėdoje viešės iki 20 valandos. VE.

Pirmajam traukiniui su Ukrainos grūdais pasiekus Klaipėdos uosto krovos kompaniją „Bega“, uostas teigia, kad transportavimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln., rašo „Verslo žinios“. Klaipėdos uosto įmonių teigimu, bandomasis važiavimas parodė, jog toks grūdų transportavimas įmanomas, tačiau nėra perspektyvus.

Trečiadienį Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai ties Klaipėdos miesto krantine prie Naujosios perkėlos aptiko ir iškėlė 28 sprogmenis, pranešė Lietuvos kariuomenė. Narai aptiko 22 Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių gamybos artilerijos sviedinius. 5 metrų gylyje buvo aptiktas vienas 150 mm artilerijos sviedinys ir 21 vienetas 105 mm artilerijos sviedinių, o nuo balandžio 19 dienos vykdytų paieškų metu jau aptikti 28 sprogmenys.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, Klaipėdoje artėjantis kruizinės laivybos sezonas pasitinkamas neapibrėžtumo nuotaikomis. Specialistai sako, kad verslui ėmus vengti ryšių su Rusija kruiziniai laivai ketina aplenkti Sankt Peterburgo uostą ir Klaipėda jų gali sulaukti daugiau. Tačiau baiminamasi, jog laivų uostamiestis gali ir nesulaukti dėl įtemptos saugumo situacijos regione. „Dabar sunku pasakyti, kaip bus.

Dėl geopolitinių įvykių krova Klaipėdos uoste šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus  –  iki 19 mln. tonų, sako uosto vadovas. Pernai krova uoste viršijo 45 mln. tonų. „Situacija yra prastoka krovos atžvilgiu, vien be karo (Ukrainoje – BNS), kuris tęsiasi savaitę, krovinių mažėjimas gali būti iki 30 mln. tonų, įvertinus sankcijas Baltarusijai. Dabar sankcijų skaičius didėja ir tas krovinio kiekis gali mažėti iki 19 mln.

Klaipėdos uoste „Belaruskalij“ trąšas krovęs Birių krovinių terminalas (BKT) pranešė planuojantis atleisti beveik visus darbuotojus, patvirtino Užimtumo tarnyba. Tarnyba ketvirtadienį ryte gavo bendrovės pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą.

Lietuvos Vyriausybė šiandien nepriėmė sprendimo į Klaipėdos uostą neįsileisti Rusijos laivų. Esą laukia bendro Europos Sąjungos bei kitų Baltijos šalių susitarimo. Tuo metu iš Klaipėdos uoste remontuojamo rusų laivo atėjęs rusakalbis puolė filmuoti laivą fiksuojančius TV3 žurnalistus. Aiškino taip bandantis sutrukdyti antirusišką propagandą. Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norėdama užtikrinti Lietuvos saugumą  Vyriausybė ketina uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, BNS pranešė šaltiniai Vyriausybėje. Pasak jų, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vyriausybė sprendimą turėtų priimti jau trečiadienį.

 Klaipėdos uoste penktadienį pastebėta tarša, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien 7.55 val. Uosto direkcijos dispečeriai gavo informaciją apie pastebėtą taršą ties Klaipėdos uosto 24 krantine. Uosto direkcijos kovos su tarša specialistai nuvykę į įvykio vietą patikslino, kad tarša fiksuojama ties 23-25 krantinėmis“, – pranešė uostas. 24 krantinė yra šalia vystomos Memelio miesto teritorijos.  Į akvatoriją teršalai nepateko.

Klaipėdos uoste laivyba neberibojama.  „Laivyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste atnaujinta“, – sekmadienį pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Laivų eismas buvo sustabdytas šeštadienį paryčiais, apie 4 val. dėl didelio vėjo ir aukštų bangų.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo šeštadienio ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Dėl sustiprėjusio vėjo apie 4 val. Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba“, – BNS pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Pasak jos, incidentų nefiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia vienas laivas. Klaipėdos uosto atstovės teigimu, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 25 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia 5 metrus.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienį ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Laivyba pradėta riboti nuo 10 valandos. Vėjo greitis siekia 19-23 metrus per sekundę, bangų aukštis – apie 4 metrus“, –BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Anot jos, 13 valandos duomenimis, leidimo išplaukti laukė vienas laivas, įplaukti – nė vienas. Dėl prastėjančių oro sąlygų uoste jokių incidentų neužfiksuota.

Lietuvai pirmadienį nutraukiant daugiau nei dešimtmetį trukusį Baltarusijos kalio trąšų gamintojo ir eksportuotojo „Belaruskalij“ tranzitą nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto, verslininkai sako, kad padėtis išlieka neaiški, o miesto meras teigia iš bendrovių jaučiantis nerimą. 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus uoste kraunančio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis situacijos nekomentuoja.

Muitinė Klaipėdos uoste ketina įrengti naują mobilią rentgeno sistemą – ja bus tikrinami iš Jungtinės Karalystės (JK) konteineriais, krovininiais, lengvaisiais automobiliais bei autobusais gabenami kroviniai.  „Į Klaipėdos uostą kroviniai iš Jungtinės Karalystės laivais atvyksta tiesiogiai. Prekės, kurias reikia deklaruoti muitinėje, dažniausiai atgabenamos konteineriuose, jų patikrinti neiškrovus prekių yra praktiškai neįmanoma“, – BNS teigė Muitinės departamentas atsiųstame komentare.

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

Ketvirtadienį po pietų vakarų Lietuvoje sustiprėjus vėjui sutriko laivų eismas Klaipėdos uoste – iš jo išplaukti negali trys laivai, o vienas laukia leidimo įplaukti. „Vėjo greitis siekia 21 metrą per sekundę, bangų aukštis – 5 metrai. Incidentų neužfiksuota“, – BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Vėjas visoje Lietuvoje sustiprėjo ketvirtadienį, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad pajūryje jo greitis gūsiais sieki iki 26 metrų per sekundę.

Mažėjant kiniškų ir baltarusiškų krovinių srautams Klaipėdos uosto kompanijos šaukiasi vyriausybės pagalbos. Šiemet planuodami trečdaliu mažesnes pajamas, verslininkai reikalauja sumažinti geležinkelių ir žemės nuomos tarifus. Ministras Skuodis sako, kad tarsis dėl Lietuvos geležinkelių tarifų sumažinimo. Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai.

Klaipėdos uosto krova pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 45,5 mln. tonų, o šiemet, pesimistiškiausiu scenarijumi, krovinių srautas gali sumažėti trečdaliu – 14–15 mln. tonų.  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų  „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojus laivybą, pirmadienį apie 21 val. laivų judėjimas buvo atnaujintas, BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai. Vėjo greitis siekė 26 metrus per sekundę, vėliau susilpnėjo. Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, dėl vėjo incidentų neužregistruota.

Klaipėdos uoste mažėjant tranzitinių krovinių iš Rytų, reikia atsisukti į Vakarus, iš kurių per jūrą daugėja konteinerinių pervežimų, ro-ro krovinių, sako valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas    „Mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju „hubu”, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Latakas.

Sausio 3 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai, vykdydami rekonstruojamos Klaipėdos uosto krantinės povandeninės dalies žvalgybos užduotį, 4 metrų gylyje aptiko du II-ojo pasaulinio karo laikų 105 mm artilerijos sviedinius ir artilerinio sviedinio sprogdiklį. Buvo aktyvuotas planas „Skydas“, ištrauktų sprogmenų laikiną saugojimą vietoje perėmė policijos pareigūnai.

Klaipėdoje pirmadienį atnaujinta laivyba keltais Senojoje perkėloje, kur anksčiau pirmadienį aptikti daiktai, panašūs į sprogmenis. Laivyba keltais buvo laikinai sustabdyta, kai ties perkėla buvo rasti trys į sprogmenis panašūs objektai. Jie išvežti sunaikinti, pranešė Klaipėdos uostas. Įtariamus sprogmenis apie 13 val. aptiko Karinių jūrų pajėgų povandeninių veiksmų komanda, atlikdama dugno apžiūrą.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį. Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atsitraukia ir Klaipėdos uosto vadovo galvos nebereikalauja – leidžia dirbti toliau. O kaip dirbti, jam pačiam ministrui pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiuo metu politines aktualijas seka iš šalies, nes varsto teismų duris politinės korupcijos byloje. Tačiau tai nekliudo jam analizuoti baltarusiškų trąšų skandalo, nes puikiai žino ministerinio darbo subtilybes ir politinius užkulisius.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kol kas nekomentuoja, kokį  sprendimą ketina priimti dėl Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako tolesnio darbo po to, kai valdyba pareiškė pasitikėjimą juo. Pasak ministro, jis ketina įvertinti visą informaciją ir tik tuomet priimti sprendimą.   „Formaliai dar nesu gavęs valdybos dokumento, noriu ramiai susipažinti. Antras dalykas svarbus, ką išgirdau iš valdybos ir jos pirmininko, kad valdyba prisiima atsakomybę dėl tolesnio darbo su vadovu.

Lukašenkos trąšų skandale paaukojus Lietuvos geležinkelių vadovą, atėjo Klaipėdos uosto direktoriaus eilė. Kėdę išsaugojusiam susisiekimo ministrui išreiškus abejones, ar uosto vadovas toliau gali dirbti, šiandien uosto valdyba pareiškė turinti kitokią, nei ministras, nuomonę. Kaip ir geležinkelių atveju, valdyba konstatavo, kad direktorius dirba gerai, tačiau galėjo laiku informuoti apie tai, kad trąšos ir toliau bus kraunamos uoste. Valdyba priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti uosto vadovo.

Klaipėdos uoste ketvirtadienį pastebėta naftos produktų dėmė, pradėti taršos likvidavimo darbai. Kaip pranešė uosto direkcija, pranešimas apie pastebėtą, pirminiais duomenimis, naftos produktų dėmę ties 145 krantine gautas apie aštuntą ryto. „Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, vyksta taršos likvidavimo darbai“, – rašoma pranešime. Taršos šaltinis nustatinėjamas. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, o Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nusileidžia tik Rusijos uostams prie Suomijos įlankos, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 33,597 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 8,9 proc. iki 30,226 mln. tonų.

Šie metai Klaipėdos uostui nėra patys geriausi, nors pagal krovą jis toliau lyderiauja tarp Baltijos šalių uostų. Uosto krovos kompanijos teigia, kad neapibrėžta geopolitinė situacija, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo jų veiklą.

Penktadienį iš Klaipėdos uosto plaukęs laivas kliudė ir apgadino kitus du, pranešė jūrų uosto direkcija. Incidentas įvyko 9.15 val., išplaukdamas laivas „CL Tomo“ kliudė prie krantinės Nr. 4 stovėjusį laivą „Melinda“ ir krantinės Nr. 3 stovėjusį laivą „PS Houston“. Buvo nutraukti prie krantinės stovėjusio tanklaivio švartavimo lynai. Incidento metu tanklaivio krova nevyko. Laivas buvo prijungtas prie pakrovos įrangos, kuri buvo nutraukta.