Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei prieš metus. Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, krauta 1,14 mln. tonų – 5,5 proc. mažiau.
Skystųjų krovinių – naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintų gamtinių dujų – krova uoste per metus augo 26 proc. iki 734 tūkst. tonų.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų).
Pirmauja Baltijos šalyse
Vis dėlto Klaipėdos uostas pagal sausio krovos rezultatus pirmavo tarp Baltijos šalių uostų, o rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, išliko ketvirtas, antradienį pranešė uosto direkcija.
Per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdoje perkrauta 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc. mažiau nei 2022 metų sausį.
Rygos uoste krovinių srautas per metus mažėjo 5 proc. iki 1,78 mln. tonų, Ventspilyje krovinių daugėjo 40 proc. iki 1,58 mln. tonų, Liepojos uoste – 5 proc. iki 581 tūkst. tonų.
Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantėje metų pradžioj pritraukė trys Rusijos uostai – Ust Lugos (11,47 mln. tonų, 21 proc. daugiau), Primorsko (6 mln. tonų, 14 proc. daugiau) ir Sankt Peterburgo (3,03 mln. tonų, 38 proc. mažiau).
Vysocke sausį perkrauta 1,17 mln. tonų krovinių, arba 26 proc. mažiau, Kaliningrade krova mažėjo 32 proc. iki 598 tūkst. tonų, Vyborge ji augo 16 proc. iki 114 tūkst. tonų.
