krova

Lenkijos jūrų prekybos uostuose per aštuonis šių metų mėnesius perkrauta 92,748 mln. tonų krovinių – 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Skystų krovinių srautai augo 21,6 proc. iki 35,284 mln. tonų, iš jų 30,668 mln. tonų sudarė nafta ir jos produktai, kurių krova ūgtelėjo 62,9 procento. Birių krovinių šiemet perkrauta 25,8 proc. daugiau – 30,45 mln. tonų, vien tik anglies ir kokso krovai ūgtelėjus 45,2 proc.  iki 16,034 mln. tonų.

Krovinių iš Kazachstano krova Klaipėdos uoste pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su  pernai tuo pačiu metu, išaugo 4,4 karto (14,5 tūkst. tonų) iki 63,1 tūkst. tonų – tai daugiausia įvairios žaliavos, geležies lydiniai, trąšos, naftos ir maisto pramonės produktai, pranešė uosto direkcija.

Klaipėdos terminalo įmonių grupei priklausantis Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pirmąjį šių metų ketvirtį perkrovė 1,43 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (1,4 mln. tonų). Tačiau dalis krovinių – tušti konteineriai, kurie kaupiasi Lietuvoje mažėjant gamybos apimtims, todėl neužsipildomi konteineriai eksportui, taip pat mažėja prekių tranzitas per Klaipėdos uostą, pranešė bendrovė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu perrinktas Vaidotas Šileika, trečiadienį pranešė organizacija. V. Šileika sako, kad uosto kompanijoms aktualių klausimų sprendimas ir palankios sąlygos jų veiklai bus vienas jo prioritetų.  „Sieksime, kad jūrinis verslas turėtų geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti teisėkūroje, kad formuojant valstybės transporto ir tranzito politikos tikslus būtų atsižvelgiama į mūsų nuomonę bei siūlymus.

Klaipėdos uostas pagal sausio krovos rezultatus pirmavo tarp Baltijos šalių uostų, o rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, išliko ketvirtas, antradienį pranešė uosto direkcija. Per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdoje perkrauta 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc. mažiau nei 2022 metų sausį. Rygos uoste krovinių srautas  per metus mažėjo 5 proc. iki 1,78 mln. tonų, Ventspilyje krovinių daugėjo 40 proc. iki 1,58 mln. tonų, Liepojos uoste – 5 proc. iki 581 tūkst. tonų.

Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį. Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei  prieš metus.

Rygos uoste – didžiausiame pagal krovos apimtis Latvijos uoste – per praėjusį mėnesį perkrauta 1,783 mln. tonų krovinių, 5,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė uosto direkcija. Birių krovinių krova sumenko 8 proc. iki 1,098 mln. tonų, generalinių – padidėjo 9 proc. iki 541 tūkst. tonų, skystų – sunyko 23,7 proc. iki 114 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (357,6 tūkst. tonų, 10,8 proc. daugiau nei prieš metus), akmens anglių (353,9 tūkst. tonų, 22,8 proc.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ Gdansko uoste pastatys naują naftos produktų krovos terminalą. Beveik 500 mln. zlotų (apie 106 mln. eurų) kainuosiantį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pabrėžė, šis projektas leisti geriau panaudoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios 70 proc. akcijų valdo „Orlen“, pajėgumus, padidins naftos produktų tiekimo saugumą bei patikimumą.

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.