Uosto direkcija teigia, kad teigiamos krovos tendencijos fiksuotos beveik visuose krovinių segmentuose.
Labiausiai augo konteinerių krova – šiemet jų perkrauta 8,3 mln. tonų, arba 11 proc. daugiau nei pernai. Standartizuotų konteinerių (TEU) krova viršijo 804 tūkst. TEU, o pilnų konteinerių srautas išaugo 8 proc. ir siekė 560 243 TEU.
Antrame pagal dydį krovinių segmente – ro-ro – augo 4 proc., iki beveik 3,9 mln. Per Klaipėdos uostą taip pat gabentos 207 107 transporto priemonės, arba 2 proc. daugiau nei pernai. Nurodoma, kad kroviniai konteineriuose ir ro-ro kroviniai sudaro beveik 53 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Naftos produktų krova minėtu laikotarpiu augo 9 proc. ir pasiekė beveik 2,5 mln. tonų ribą. Lyginant su pernai, šiemet daugiau perkrauta ir suskystintų gamtinių dujų – beveik 1,8 mln. tonų, arba 39 proc. daugiau nei prieš metus.
8 proc. taip pat augo grūdų krova, o 14 proc. – trąšų. Metalo laužo krova prilygsta praėjusių metų rezultatui ir siekia beveik 700 tūkst. tonų, o augalinių riebalų ir aliejų srautas Klaipėdos uoste siekia 301 tūkst. tonų ir 78 tūkst. tonų lenkia praėjusių metų septynių mėnesių rezultatą.
Statybinių medžiagų krova šiemet Klaipėdos uoste sumažėjo
Tuo metu iškasenų ir statybinių medžiagų krova šiemet Klaipėdos uoste sumažėjo iki 1,1 mln. tonų, o medienos – iki 225 tūkst. tonų.
Nuo metų pradžios į Klaipėdos uostą jau atplaukė beveik 3 tūkst. laivų. Kruiziniais laivais į Lietuvą atkeliavo beveik 47 tūkst. turistų, arba 6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Klaipėdos uosto krovos augimas išsiskiria ir iš kitų Baltijos šalių uostų. Rygoje per šiemet perkrauta 9,1 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. mažiau nei pernai, Ventspilio uoste krova krito 21 proc., iki 3,9 mln. tonų, o Liepojoje – 13 proc., iki 3,4 tonų krovinių.
