kasmetinės atostogos

Lietuvių fizinė ir psichinė sveikata nėra pati geriausia. Ją reikia gerinti ilginant įprastas darbuotojų kasmetines atostogas, kurios suteikiamos kiekvienais metais. Taip yra įsitikinusi Seimo narių grupė, antradienį oficialiai registravusi Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma darbuotojams suteikti daugiau atostogų. Tai yra jas pailginti dviem dienomis.

Daugelis žino, kad įprastai per metus galima gauti keturias savaites atostogų. Vis dėlto, jeigu viename darbe dirbate ilgiau ir nuolat neišnaudojate visų atostogų, po kurio laiko jos išnyksta. Kita vertus, už ilgus metus darbo turi būti suteikiama ir daugiau poilsio. Kaip numato Darbo kodeksas (DK), kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Neribotos atostogos visame pasaulyje išpopuliarėjo jau nuo 2000-ųjų pradžios, bet Lietuvoje tokias atostogas savo darbuotojams siūlo vos kelios įmonės. Vienos iš jų patirtis rodo, kad darbuotojai vertina galimybę atostogauti tiek, kiek norisi, tačiau kartu jiems kyla daug klausimų kaip šiuo privalumu pasinaudoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos. Apie tai primena Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija. Jos prezidentė Daiva Čibirienė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo: „Gal spėsite paatostogauti ir jūsų atostogos nebus nubrauktos.

Atostogų sezonas jau įsibėgėjo, bet užuot mėgavęsi įdegiu prie jūros, kopimu į kalną ar kitais malonumais, daugybė žmonių delsia arba iš viso atsisako kasmetinio poilsio. Naujausi tyrimai rodo, kad 20–25 proc. Airijos ir Jungtinės Karalystės darbuotojų neišnaudoja jiems priklausančių atostogų, rašo „The Conversation“. Lietuvoje panašių tyrimų pastaruoju metu nebuvo, tačiau, panašu, ir mūsų šalyje yra nemažai tokių darbuotojų.

Daugelis dirbančiųjų vasarą tradiciškai išeina kasmetinių atostogų. Neatostogaujantys ir liekantys dirbti tai turi daryti didesniu krūviu nei įprastai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Per pastaruosius metus dėl karantino ir įvairiausių ribojimų daugelis darbuotojų nespėjo išnaudoti visų priklausančių atostogų. Priklausomai nuo mėnesio, kada tai norėsite padaryti ir atostoginių skaičiavimo tvarkos, pinigų jūs galite prarasti arba gauti daugiau, nei numatyta darbo sutartyje.

Vis daugiau gyventojų paskiepijama ar perserga koronavirusu ir įgyja imunitetą, atnaujinama vis daugiau lėktuvų skrydžių, o ir judėjimų ribojimai pamažu lengvinami. Dėl to ne vienas susimąsto, kada būtų geriau paimti atostogų, kurios per pastaruosius metus veikiausiai ir taip nebuvo visos išnaudotos. Tačiau verta nepamiršti, kad kai kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka. Be to, po 3 metų nepanaudotos atostogos išnyksta ir už jas kompensacija nemokama.