Karas

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad, besitikint karo Ukrainoje pabaigos, jis artimiausiomis dienomis siųs verslo delegaciją į Rusiją.

Po JAV atstovų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Maskvoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie planuojamas naujas Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas.  „Rengiamės susitikimams JAV“, – trečiadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Ukraina tikisi naujienų apie tai per artimiausias kelias dienas, pridūrė jis.

Ukrainai artėjant prie dar vienų lemtingų metų, buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėja apie niūrias 2026-ųjų perspektyvas – anot jo, šalis gali netekti dar daugiau žmonių ir teritorijų, o galimos taikos sąlygos išliks tokios pat nepalankios kaip ir dabar.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas skelbia, kad Vladimiras Putinas vėl kartoja grasinimus Europai ir teigia, esą karas su Vakarais būtų „greitas ir tikras“. Anot jo, Ukrainoje Rusija veikia „chirurgiškai“ – nepaisant akivaizdžios realybės, kad Maskva nėra pasirengusi jokioms nuolaidoms ar taikai.

NATO karinio komiteto pirmininkas Italijos admirolas Giuseppe Cavo Dragone trečiadienį pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir didinti įtampos su Rusija nesiekia. Anksčiau šią savaitę C. Dragone duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“ sakė, kad NATO gali imtis agresyvesnio požiūrio į Rusijos naudojamą hibridinį karą, o šie jo žodžiai sulaukė piktos Maskvos reakcijos.

NATO šalys trečiadienį įsipareigojo nupirkti Ukrainai amerikietiškų ginklų už dar kelis šimtus milijonų dolerių, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pasakyta liautis grasinti ir rimtai imtis taikos derybų. 32 šalių aljanso užsienio reikalų ministrai susirinko Briuselyje aptarti Vašingtono pastangas nutraukti karo veiksmus, tačiau JAV aukščiausiasis diplomatas Marco Rubio susitikime nedalyvavo.

Lietuvių diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, vertindamas JAV ir Rusijos derybų rezultatus pabrėžia, kad kompromiso dėl Ukrainos neatsirado – Maskva toliau reikalauja nuolaidų, kurių Kyjivas negali priimti. Diplomatas savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad derybų fiasko tik dar kartą parodė, jog Kremlius nėra pasirengęs realiam dialogui, o Ukrainai būtina dar tvirtesnė Vakarų vienybė ir parama.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Steve‘o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio susitikimas buvo atšauktas, remdamasis savo šaltiniais skelbia žurnalistas Aleksas Raufoglu. „Šaltinių teigimu, Briuselio susitikimas atšauktas. Zelenskis grįžta namo. Kremlius teigia, kad Witkoffas ir Kushneris „pažadėjo“ po derybų su Putinu vykti tiesiai į Vašingtoną“, – „X“ rašo žurnalistas.

Jungtinės Amerikos Valstijos deda pastangas užbaigti karą Ukrainoje ir siekia padėti kariaujančioms šalims įveikti nesutarimus, tačiau sprendimą nutraukti karo veiksmus priims Kyjivas ir Maskva, interviu „Fox News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Galiausiai tai priklausys nuo jų. Jei jos nuspręs, kad nenori baigti karo, karas tęsis, bet mes bandysime jį užbaigti“, – sakė M. Rubio.

Popiežiaus Leono XIV buvo paklausta nuomonės apie galimą karą tarp NATO ir Rusijos. Kaip skelbia „Vatican News“, popiežius pasiūlė taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos kelti į Italiją. Atsakydamas į klausimą popiežius pabrėžė, kad Šventasis Sostas negali tiesiogiai įsitraukti į šį klausimą, nes nėra NATO nariai ir iki šiol nedalyvavo jokiose derybose, „nors daug kartų ragino nutraukti ugnį, pradėti dialogą, o ne karą.

Taikos derybų pažangos stoka didina nerimą Europoje ir Ukrainoje, kad JAV gali pasitraukti iš taikos proceso ir sumažinti paramą Kyjivui, rašo „The Telegraph“....

Rusija neketina sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuris neatitiktų jos reikalavimų. Yra trys punktai, dėl kurių Kremlius nesileis į kompromisus.  Apie tai rašo „NBC News“, remdamasi Rusijos pareigūnu, kuris kalbėjo anonimiškai. Leidinį cituoja UNIAN. Straipsnio autoriai pažymi, kad Rusijos autoritarinis Vladimiras Putinas neslėpė savo planų, tarp kurių – užimti visą Donbasą ir „demilitarizuoti“ Ukrainą, o tai iš esmės paliktų ją be gynybos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija „labai optimistiškai“ vertina taikos susitarimą Ukrainoje. Tokį pareiškimą pateikė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, rašo „Sky News“. „Labai geros derybos“ Pasak jos, amerikiečių derybininkai ir pats D. Trumpas „labai intensyviai dirbo šiuo klausimu“. Ji pažymėjo, kad vyko „labai geros derybos“ su Ukrainos atstovais.  Specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šiuo metu vyksta į Rusiją.

Pirmadienio vakarą Ukrainos gynybos pajėgos raketomis smogė laikinai okupuotam Krymui, praneša UNIAN. Apie įvykį skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės „Facebook“ paskyroje.  Siekia susilpninti rusų pozicijas Pažymima, kad teritoriją, esančią pietinėje okupuoto pusiasalio dalyje, rusų pajėgos nuolat naudoja įvairių tipų smogiamųjų dronų paleidimui, kurie smogia Ukrainos civilinei infrastruktūrai.

Kazachstanas sekmadienį pareikalavo Ukrainos nutraukti naftos terminalo prie Rusijos krantų atakas po to, kai jį teko uždaryti dėl dronų smūgių. Šiuo terminalu keliauja apie 80 procentų Kazachstano naftos eksporto. Kaspijos naftotiekio konsorciumo (CPC) terminalui netoli Juodosios jūros uosto Novorosijsko dronai šiais metais jau smogė mažiausiai tris kartus.

Sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitikus Amerikos ir Ukrainos delegacijoms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad vienas šių derybų tikslų – padėti užtikrinti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir klestėjimą po karo. „Tai ne tik taikos susitarimai. Tai yra kelio į priekį, kuris leistų Ukrainai išlikti suvereniai, nepriklausomai ir klestinčiai, kūrimas“, – susitikimo pradžioje sakė M. Rubio.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ir valstybinė Rusijos žiniasklaida aktyviai skleidžia melagingą informaciją, kad „frontas Ukrainoje netrukus žlugs“, nors tai neatspindi tikrosios padėties mūšio lauke. Taip teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Anot analitikų, Rusija sąmoningai skleidžia šią informaciją, tikriausiai siekdama priversti Vakarus ir Ukrainą pasiduoti Rusijos reikalavimams, kurių Rusija karinėmis priemonėmis užtikrinti negali.

Rusija ima intensyviau įgyvendinti rusifikavimo politiką užgrobtose teritorijose ir siekia, kad iki 2036 m. 95 proc. šalies gyventojų laikytu save „rusais“. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtinama nauja valstybės nacionalinės politikos iki 2036 m. strategija, kurios pagrindą sudaro Rusijos kaip „valstybės civilizacijos“ koncepcija.

Turkijos vyriausybė griežtai pasmerkė Ukrainos dronų atakas prieš du Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius Juodojoje jūroje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli pareiškė, kad smūgiai laivams „Kairos“ ir „Virat“ buvo suduoti šiems tanklaiviams esant Turkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šią savaitę Rusijos Federacija į Ukrainą paleido 66 raketas, beveik 1,4 tūkst. kovinių dronų ir 1,1 tūkst. valdomų aviacinių bombų. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė platformoje „Facebook“. „Šiuo metu Kyjivo srities Vyšhorodo mieste šalinamos rusų atakos pasekmės. Rusija šį miestą puolė dronai, atakos metu buvo apgadinta daug gyvenamųjų namų. Šiuo metu žinoma, kad yra nukentėjusiųjų, buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų ir vaikų. Vienas žmogus per šią ataką žuvo.

Kyjivo srities gubernatorius sekmadienį pranešė, kad per Rusijos dronų ataką Ukrainos sostinės pakraštyje žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeisti. Kyjivo srities vadovas Mykola Kalašnykas informavo apie „dar vieną priešo dronų ataką“ ir nurodė, kad gelbėtojai evakuoja daugiaaukščio pastato gyventojus bei gesina gaisrą. „Deja, dėl priešo atakos Vyšhorode vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužeisti. Tarp jų yra vienas vaikas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė M. Kalašnykas.

Laikinai okupuotame Chersono srities Kachovkos rajone okupantai rengia naujas represines priemones prieš tėvus, kurių vaikai nelanko Rusijos kontroliuojamų mokyklų. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė žurnalistas Olehas Baturinas. Jo teigimu, kolaborantas Pavlo Filipčukas pareiškė, kad Rusijos policijai buvo perduotas 190 vaikų iš keleto Kachovkos rajono bendruomenių sąrašas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 172 860 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.  Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas sakė, kad susitikimas Floridoje su JAV prezidento administracijos atstovais buvo „produktyvus ir sėkmingas“. „Mūsų tikslas – klestinti, stipri Ukraina“, – žurnalistams sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius  R. Umerovas. „Aptarėme visus Ukrainai svarbius klausimus. JAV parodė didelį palaikymą“, – pridūrė jis. Pasak jo, susitikimas Floridoje buvo grindžiamas ankstesnių JAV ir Ukrainos derybų Ženevoje sėkme.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas prieš atsistatydindamas rugsėjo mėnesį parašė laišką Vladimirui Putinui, kuriame griežtai sukritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai remdamasis „Agentstvo Media“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. D. Kozakas anksčiau buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, o 2020 m. sausį tapo V. Putino kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Apie dešimt aukšto rango Vokietijos karininkų prieš pustrečių metų susitiko Berlyne, kad parengtų slaptą planą karui su Rusija. Dabar jie skuba šį planą įgyvendinti, praneša „The Wall Street Journal“. Pradėdama pilno masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Rusija nutraukė dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje. Nuo tada regione pradėta taip sparčiai stiprinti karinę galią, kaip niekada anksčiau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad Ukraina sutiks su JAV pasiūlytu taikos susitarimu. O jei ne, sako jis, Ukraina praras šalį. Apie tai jis kalbėjo susitikimo Biškeke, Rusijoje, metu, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Dar kartą pabrėžiu: mes remiame jūsų pastangas sudaryti taikos susitarimą su Ukraina. Vakar sakiau: jei amerikiečiai elgsis kaip diplomatai ir tikri teisininkai, šis susitarimas bus suderintas.

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes aštuoniems asmenims dėl bandymo 2022-aisiais susprogdinti Krymo tiltą.  Sprogimą, kurį sukėlė sunkvežimyje padėta bomba, tiek Kyjivo, tiek Maskvos teigimu, organizavo Ukrainos slaptosios tarnybos. „Kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti iki gyvos galvos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos karinis teismas Rostove prie Dono.

Po Vladimiro Putino pareiškimų dėl siūlomo taikos susitarimo Vakarų lyderis Friedrichas Merzas aiškią žinutę Maskvai – anot jo, dabar būtent Rusija turi žengti pirmą žingsnį ir sėsti prie derybų stalo, praneša „Sky News“....

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europą už įsitraukimą į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Kyjivui ir jo sąjungininkams nerimaujant, kad Vašingtonas ir Maskva susitars jiems už nugarų. „Europiečių kišimasis į visus šiuos reikalus, mano nuomone, yra visiškai nereikalingas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

JAV 28 punktų taikos Ukrainoje planas buvo parengtas remiantis Rusijos dokumentu, skelbia „Reuters“. Apie tai leidiniui patvirtino trys šaltiniai. Šaltiniai sako, kad rusai dokumentą Donaldo Trumpo administracijai pateikė spalio viduryje. Dokumente buvo išdėstytos Maskvos sąlygos karui Ukrainos užbaigti. Dokumentas buvo įteiktas aukšto lygio JAV pareigūnams po D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Vašingtone.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2025 m. pabaigos. Apie tai jis kalbėjo interviu „El País“, rašo UNIAN.

Paviešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbį, pastarasis jau sureagavo į kilusį skandalą. Paviešinus pokalbį kilo skandalas, kadangi pokalbio metu D. Trumpo pasiuntinys mokė V. Putino padėjėją, kaip kalbėtis su D. Trumpu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įvardijo, kada Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiktų su susitarimu dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo „Radio Svoboda“, rašo UNIAN. M. Rutte prisiminė, kaip ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas. Jam teko dirbti ir su V. Putinu. Tai tęsėsi iki 2014 m. kovo, kai V. Putinas įsiveržė į Krymą. „Galbūt aš tai jau kam nors sakiau: aš nustojau bandyti suprasti šį žmogų“, – pareiškė M. Rutte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad peržiūrėto JAV plano, kaip užbaigti karą su Rusija, principai gali lemti „gilesnius susitarimus“ ir kad „daug kas priklauso“ nuo Vašingtono. Pradinis JAV planas dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo buvo atnaujintas, nes jo pirmoji versija buvo kritikuojama kaip per daug palanki Maskvai. Tačiau jis dar nepaskelbtas.

Nuo karo išsekusi Ukraina atsidūrė kryžkelėje – JAV siūlomas taikos planas, kurį kritikai vadina pernelyg artimu Rusijos tikslams, kelia nerimą tiek Kyjive, tiek Europos sostinėse. Tarp Vašingtono, Maskvos ir sąjungininkų vykstant įtemptoms deryboms, Ukraina siekia išvengti sprendimų, galinčių ją palikti silpnesnę agresoriaus akivaizdoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija gavo Donaldo Trumpo taikos Ukrainoje planą ir apkaltino Europą kenkiant pastangoms ieškoti sprendimo. Naujausiuose komentaruose, kuriuos cituoja rusų propagandos agentūra TASS, S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija gavo D. Trumpo planą neoficialiais kanalais ir yra pasirengusi aptarti konkrečias formuluotes. Jis kaltino Vakarus, teigė, kad esą Vakarai nori pakeisti D. Trumpo planą ir pakenkti pastangoms išspręsti konfliktą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar šią savaitę lankysis JAV, rašo „Sky news“. Informaciją apie tai patvirtino Rustemas Umerovas. Anot jo, vizito tikslas – „užbaigti paskutinius etapus“ taikos susitarimo su Donaldu Trumpu. Jis priduria, kad JAV ir Ukrainos delegacijos „pasiekė bendrą susitarimą dėl pagrindinių susitarimo sąlygų, aptartų Ženevoje“. „Mes tikimės, kad Ukrainos prezidento vizitas į Jungtines Valstijas bus surengtas kuo anksčiau lapkričio mėnesį“, – sako R. Umerovas.

Socialinės politikos, šeimos ir vienybės ministras Denysas Uliutinas kalbėdamas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Ukraina rengia nacionalinę programą kovai su prekyba žmonėmis, nes plataus masto Rusijos invazija sudarė sąlygas šiam reiškiniui plisti ir transformuotis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimus apie taikos Ukrainoje planą, rašo „TASS“. „Šiuo metu neįmanoma komentuoti kiekvieno žiniasklaidos pranešimo. Aš apibūdinčiau situaciją kaip informacines bakchanalijas – kitaip jos pavadinti negalima. Iš tiesų, skelbiama labai daug prieštaringų duomenų, prieštaringų pareiškimų ir pan.“ – cituojamas jis.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas, buvęs Rusijos ambasadorius JAV Jurijus Ušakovas atmetė Europos lyderių pasiūlytą taikos Ukrainoje planą, skelbia „DW“. Jis pareiškė, kad Kremliui iš esmės buvo priimtinas pirminis JAV planas, o Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos Rusijai esą atrodo nekonstruktyvūs. J. Ušakovas nepatikslino, kuri plano versija turima omenyje.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė kritiką, įskaitant ir iš Respublikonų partijos, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko Rusiją, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. „Mintis, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šiame kare nebendradarbiauja su abiem pusėmis vienodai, kad jį užbaigtų, yra visiškai ir absoliučiai klaidinga“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo ukrainiečius, kad šiomis dienomis jie turėtų labai atidžiai vertinti Rusijos grėsmę smogti Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi, rašo „Ukrainska Pravda“. „Turime suprasti, kad Rusija nesumažins spaudimo Ukrainai, todėl šiais dienomis, savaitėmis reikia labai atidžiai vertinti oro pavojaus signalus ir visas panašias grėsmes dėl smūgių“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad specialusis pasiuntinys Steve‘as Witfoffas artimiausiomis dienomis vyks į Maskvą pristatyti baigiamą derinti taikos planą, kuris, anot jo, gali tapti lemtingu žingsniu užbaigiant karą Ukrainoje.

Kinija, tapusi pagrindiniu Maskvos tiekėju po Vakarų sankcijų, esą pati skaudžiai smogia Rusijai – dirbtinai išpūsdama dvejopo naudojimo prekių kainas iki rekordinio lygio. Naujausias tyrimas rodo, kad už kritiškai svarbią įrangą Kremlius kinams moka beveik dvigubai daugiau nei kitos šalys. Kinijos eksportuotojai reikšmingai ir dirbtinai didina dvejopo naudojimo prekių kainas Rusijos kariniam pramonės kompleksui, pasinaudodami Kremliaus priklausomybe nuo jų tiekimo.

Naftos kainos stabilizavosi po didžiausio savaitinio kritimo nuo spalio pradžios. Tai nutiko prekiautojams įvertinus Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo perspektyvas, remdamasi portalo „Bloomberg“ informacija praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Naftos prekiautojų vertinimu, toks taikos susitarimas galėtų padidinti tiekimą į jau ir taip gerai aprūpintą rinką.

Estijos parlamento (Riigikogu) užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko teigimu, ateinanti savaitė bus viena iš svarbiausių Rusijos kare su Ukraina, patiriančia spaudimą pasirašyti JAV parengtą susitarimą dėl taikos, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekėjo JAV plano projektas, kuriame Ukraina raginama atsisakyti teritorijos, sumažinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atsisakyti narystės NATO. Vietoj to JAV Ukrainai suteiks saugumo garantijas.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pirmadienį prieš skubų Europos Sąjungos (ES) lyderių posėdį, kai bus aptartas atnaujintas veiksmų planas dėl Ukrainos, pasikalbėjo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu prieš šįryt vykusį neoficialų ES lyderių susitikimą dėl taikos pastangų Ukrainoje, kad gaučiau jo padėties įvertinimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė A. Costa.