Karas

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Europos pajėgų siuntimas į Ukrainą užtikrinti paliaubų laikymosi įmanomas tik tuo atveju, jei jas remtų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). „Galima kalbėti tik apie bendrą sprendimą – JAV parama Europos pajėgoms, labai aiškiai susidėliojant, kaip konkrečiai mes reaguotume, koks būtų mandatas, kokia būtų reakcija, esant ugnies nutraukimo pažeidimui“, – BNS trečiadienį sakė D. Šakalienė.

Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo surengta didžiulė dronų ataka prieš Rusiją, praneša „Kanal 24“. Krasnadoro krašte įvykdyta viena didžiausių dronų atakų. Rusai skelbia regione numušę 83 dronus. Rusija skelbia numušusi 128 dronus, atakos įvykdymu kaltina Ukrainą. Ukraina kol kas nepateikė oficialaus komentaro. Rusai sako numušę 83 dronus virš Krasnodaro krašto, 30 – virš okupuoto Krymo, aštuonis – virš Azovo jūros, penkis – virš Juodosios jūros ir po vieną virš Kursko ir Briansko sričių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose trečiadienį surengė pirmąjį kabineto posėdį nuo inauguracijos pradžios. Susitikimo metu jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į Vašingtoną jau šį penktadienį, rašo „SkyNews“....

Derybos dėl taikos tarp JAV ir Rusijos be Ukrainos kai kuriuos Lietuvos žmones privertė jaustis nesaugiai. Baiminamasi dėl ateities ir neprognozuojamų veiksmų tiek iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tiek iš JAV prezidento Donaldo Trumpo. Buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose sveikatos reikalais, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis įvertino JAV prezidento užmojus kuo greičiau užbaigti karą ir jo kitus siekius.

Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą. Lenkija pakėlė naikintuvus Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną. Apie 10 val.

Valdininkai parengė planą, kaip karo ar kitų neramumų, krizių metu veiks prekybos centrai. Jei pultų rusai, šalyje turėtų veikti 125 „atraminės“ parduotuvės, kurios maisto produktus gyventojams užtikrintų nuolat. Vis dėlto gyventojams dažniausiai kyla klausimas, ar tokiose parduotuvėse bus galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ar veiks ir banko kortelės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Ukraina ir JAV susitarė dėl mineralų sandorio, skelbia „Financial Times“. Kaip teigiama publikacijoje, atnaujinta sutartis nenumato, kad JAV visiškai valdys bendrą fondą su Ukraina. Kol kas nėra žinoma, kokia bus JAV dalis fonde.

Šią savaitę JAV prezidentas tikisi pasiekti susitarimą su Rusija ir užbaigti karą. Ties tuo esą intensyviai dirba prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis Waltzas. Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas. Visiems įdomu, kokia bus karo baigtis ir Ukrainos likimas.

Daugelis Lietuvos žmonių, apkrauti dideliu informacijos kiekiu apie vis naujus Rusijos ir JAV susitarimus dėl karo baigties Ukrainoje, baiminasi dėl savo ateities, teiraujasi vieni kitų „ar pas mus ateis karas?“. Natūralu, jog visuomenė jaudinasi ir priimą naujienas apie karą labai jautriai, kodėl taip yra ir kaip to išvengti, pasidalino specialistas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karo belaisvių apsikeitimas su Rusija galėtų būti karo pabaigos pradžia, rašo BBC. Nuo karo pradžios abi šalys jau kelias dešimtis kartų apsikeitė belaisviais. Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių „Tai sąžiningas ir teisingas variantas“, – sako V. Zelenskis, pažymėdamas, kad Rusijoje yra tūkstančiai ukrainiečių, kai kurie jų laikomi nuo 2014 m. invazijos į Krymą.

Prieš trejus metus Volodymyras Zelenskis tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu. Lyjant raketomis V. Zelenskis ryžtingai kalbėjosi su ukrainiečiais. Pasitelkęs įgūdžius, įgytus per ankstesnę komiko karjerą, jis greitai įvaldė meną sutelkti pasaulinę paramą Ukrainai. Tačiau pasiekus trečiąsias karo metines, reikalai keičiasi, rašo „Financial Times“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Ukrainą sudaryti sandorį su Rusija. Tuo pačiu JAV į šalį nustumia Kyjivą ir menkina V. Zelenskį.

Ligoninėje esantis ir sunkiai sergantis popiežius Pranciškus pasisakė apie karą Ukrainoje. Pirmadienį sueina lygiai trys metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Kaip rašoma Vatikano pranešime spaudai, ligoninėje besigydantis popiežius paprašė pasiųsti žinutę apie karo metines. Metines jis pavadino skaudžiomis ir gėdingomis bei pareiškė, kad solidarizuojasi su ukrainiečiais bei kitomis karų aukomis, melsdamasis už taiką.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Riaznės regione griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad galėjo būti dronais atakuota naftos perdirbimo gamykla. Tokia ataka jau būtų trečia prieš šį objektą šiais metais. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisras, kaip įtariama, netoli naftos perdirbimo gamyklos. Rusijos vietos valdžios institucijos incidento nekomentavo, taip pat kol kas nekomentavo ir Ukraina.

Paklaustas apie pastarosiomis savaitėmis vykusias derybas su įvairiais lyderiais dėl karo Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad, jo nuomone, Rusija „iš visų jėgų“ siekia, kad karas būtų baigtas, rašo „Sky News“....

Londone šeštadienį žygiavo šimtai žmonių, palaikydami Ukrainą prieš pirmadienį minimas trečiąsias Rusijos invazijos metines ir didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo. Protestuotojai demonstraciją pradėjo nuo Ukrainos globėjo šventojo Volodymyro statulos Vakarų Londone ir žygiavo Rusijos ambasados link, mojuodami Ukrainos vėliavomis ir palaikymo ženklais. Trejus metus besitęsiantį karą Ukrainoje sukėlė plataus masto Rusijos invazija 2022-ųjų vasario 24-ąją į Ukrainą.

64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms, šis rodiklis didėja. Tokią išvadą leidžia daryti penktadienį paskelbti sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“. Absoliuti dauguma apklaustųjų – 81 proc. – realiu karo užbaigimo būdu laiko kompromisinio sprendimo paieškas derybose, įtraukiant į jas kitas šalis. JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Kyjivui nepritaria 91 proc. ukrainiečių.

Pastarosiomis dienomis vyrauja daug informacijos apie tai, kad pasaulis stovi ant Trečiojo pasaulinio karo ribos. Kad ir kokia ateitis matytųsi, visuomenei derėtų tinkamai pasirūpinti savo saugumu, jei jam kiltų grėsmė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos dalinosi apie tai patarimais nuo maisto iki komunikacijos.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Po derybų su Rusijos delegacija JAV valstybės sekretorius Marco Rubio puolė skambinti Europos sąjungininkams, rašo „The New York Times“. M. Rubio po susitikimo su rusais pranešė, kad atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su Rusija. Tačiau po kelių valandų jis bandė nuraminti europiečius, kad derybos nereiškia staigaus JAV politikos pokyčio, kaip daugelis nuogąstavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi nedaug, jei iš viso turi, šalininkų Donaldo Trumpo artimiausioje aplinkoje, rašo „News York Post“. Pastarosiomis dienomis aiškiai pašlijo V. Zelenskio ir D. Trumpo santykiai. Ukrainos prezidentas atmetė pirminį JAV pasiūlymą dėl retųjų iškasenų mainais į JAV pagalbą. Tuomet V. Zelenskis papriekaištavo JAV diplomatams, kad jie surengė derybas su Rusija be Ukrainos.

Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai Šveicarijoje tyliai susitiko neoficialioms diskusijoms apie karą Ukrainoje, „Reuters“ teigia trys apie tai informuoti šaltiniai. Kontaktai užmegzti pereinamuoju laikotarpiu po prezidento Donaldo Trumpo pergalės lapkričio 5 d. rinkimuose. Pranešama apie slaptus susitikimus Anot šaltinių, derybų dalyviai turėjo diplomatinės ir saugumo patirties, tačiau jie nėra vyriausybės pareigūnai.

Šiaurės Korėjos belaisviai atskleidė tikrąjį kovos už Rusiją siaubą, rašo „The Times“. Leidinys pakalbino į Rusijos pajėgas patekusius Šiaurės Korėjos karius. Šiaurės korėjietis Ri svajojo apie tai, apie ką svajoja išsilavinusių šeimų jaunuoliai – stoti į universitetą, studijuoti ir išlaikyti sergančius tėvus. Vietoj to jis dešimtmetį praleido kaip šauktinis Šiaurės Korėjos armijoje. Net būdamas kvalifikuotas snaiperis elitiniame dalinyje, jis kentė didžiulį šaltį ir griežtą discipliną.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad antrą kartą Saudo Arabijoje JAV ir Rusijos atstovai rinksis jau kitą antradienį. ...

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu „labai nusivylęs“ Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo BBC.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyrylo Budanovas įvardijo, kada gali būti nutrauktas karas su Rusija. Pasak jo, tikėtina, kad taip gali įvykti dar šiais metais, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.  „Manau, kad tai įvyks. Yra daug sudedamųjų dalių, kad tai įvyktų“, – kalbėjo K. Budanovas. Visgi jis nepateikė daugiau jokių detalių apie galimas taikos derybas su Rusija.

Per pastarąją parą viešojoje erdvėje matėme stipriai pasikeitusią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pusėn. V. Zelenskis taip pat griežčiau nei įprastai atsakė D. Trumpui. Kaip rašo CNN, jau anksčiau kirbėjo įtarimas, kad tai yra asmeniniai reikalai, tačiau anksčiau buvo vilties, kad nugalės gėrio Amerikai ir Ukrainai siekis. Minėtas leidinys pateikė pastarųjų dienų konflikto tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio analizę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino stiprinti Kyjivo ir Vašingtono ryšius, didėjant įtampai tarp jo ir JAV vadovo Donaldo Trumpo. „Tvirti Ukrainos ir JAV santykiai naudingi visam pasauliui“, – sakė V. Zelenskis.

Pašonėje vykstantis rusų pradėtas karas prieš Ukrainą ne vieną lietuvį privertė susimąstyti, kas vyktų su jo pinigais bankuose, jei karas prasidėtų pas mus. Daug kas baiminasi, kad išsigryninti pinigų pavyktų tik daliai gyventojų, kadangi bankomatuose tiesiog neužtektų grynųjų. O atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė galbūt neveiktų išvis.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Rusai naktį vėl masiškai atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Paleista daugybė dronų, smogta Odesai. Oro pavojus Odesoje paskelbtas apie 22 val. Masinė dronų ataka Odesos meras Genadijus Truchanovas ir srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu likti slėptuvėse. Pranešta, kad dronai skraidė vienas po kito nuo Juodosios jūros pusės. Mieste nugriaudėjo daug sprogimų, socialiniuose tinkluose pranešama apie gaisrus, dūmus ir smūgius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasigyrė dėl „sėkmingų derybų“ su Rusija, rašo „Ukrainska Pravda“.  D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd.

Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte. Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke. Kas vyksta fronte? Dėl tolesnio Rusijos veržimosi link Kurachovės miesto šiame rajone esantys Ukrainos daliniai gali būti apsupti. Tačiau Karo studijų institutas (ISW) sako, kad rusai, atrodo, prarado nemažai šarvuočių bandydami stumtis į vakarus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad yra „nusivylęs“ Ukrainos pozicija karo su Rusija kontekste. Apie tai rašo UNIAN.  Pasak leidinio, D. Trumpas sakė, kad Rusija su Ukraina turėjo 3 metus susėsti prie derybų stalo.

Siekdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV pirmiausia surengs derybas su Rusija, tik vėliau su Ukraina, o galiausiai prie derybų stalo sės abi šalys, rašo „NBC News“. Aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą JD Vance, Marco Rubio ir JAV specialųjį pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą, šį savaitgalį rinkosi Vokietijoje, Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje karas Ukrainoje buvo svarbi tema.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė ukrainiečių nuostolius gynybinėje kovoje su Rusija. „Žuvo daugiau kaip 46 000 kareivių“, – sakė jis amerikiečių stočiai NBC. Be to, yra dešimtys tūkstančių, kurių likimas neaiškus, kurie dingę, yra nelaisvėje arba negyvi. Sužeistųjų yra iki 380 000. Be to, pagrobta ir į Rusiją išvežta 20 000 vaikų, sakė V. Zelenskis.  Prezidentas teigiamai atsakė į klausimą, ar Ukraina gali karinėmis priemonėmis laimėti karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad susitikimas su rusų prezidentu Vladimiru Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje. „Laikas nenustatytas, bet tai gali įvykti labai greitai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio stengėsi sumenkinti lūkesčius dėl bet kokio proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais.

„Vakarų sostinės ruošiasi galimai lemiamai Europos saugumui savaitei“, sekmadienio vakarą rašė „Financial Times“. JAV ir Rusija pradeda derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Europa rengia skubų susitikimą aptarti Donaldo Trumpo planus dėl karo Ukrainoje pabaigos. Galingiausi Europos lyderiai pirmadienį susirinks Paryžiuje į skubias derybas dėl Ukrainos ir Europos gynybos ateities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje.

Po žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambučio kilo diskusijos, kas laukia Lietuvos ir kaip vertinti premjero Gintauto Palucko retoriką ir lyderystę. Kol vieni kritikuoja G. Palucko žodžius apie tai, kad Lietuva yra „saugiausioje situacijoje“, o kiti premjerą gina, jog šis neeskaluoja baimės, ekspertai sutaria, kad Lietuvos politikams šiuo metu reikėtų atsakingiau rinkti žodžius.

Praėjusią vasarą Ukraina dėl JAV kaltės numušė savo naikintuvą F-16, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio šaltinių, tai buvo draugiška ugnis iš „Patriot“. Papuolė į savų ugnį Ukraina oficialiai šio įvykio nekomentavo. Leidinio duomenimis, kai F-16 atvyko į Ukrainą, Joe Bideno administracija nuslėpė technologiją, padedančią antžeminei priešlėktuvinei gynybai atskirti savus nuo priešo.

Pastaruoju metu iš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos girdint pareiškimus, kad viena iš karo Ukrainoje baigties aplinkybių yra pastarosios atsisakymas tapti NATO dalimi, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko teigia, kad Kyjivas niekada neatsisakys tokios ambicijos. „Mes tikrai nesakėme, kad atsisakome narystės NATO, nesakome, kad esame nusivylę NATO.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova.

Pranešimai iš Vokietijos verčia sunerimti. Vokiečių kariškiai fiksavo bandymus sugadinti karinį laivą, kuris turi patruliuoti Baltijos jūroje. Tiesa, mūsų Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad Baltijos jūroje nutraukti po vandeniu esantys kabeliai nėra Rusijos sabotažo aktai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Taikos derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa, rašoma penktadienį prezidento Gitano Nausėdos kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiais paskelbtame bendrame pareiškime. „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami. Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos. Bet kokiose derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa“, – rašoma jame.

„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys. Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias. Labiausiai tikėtinas scenarijus Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, Rusijos okupuotos žemės ir toliau liktų de facto kontroliuojamos Rusijos. Galimi tam tikri žemės mainai, susiję su Kyjivo užimta Rusijos teritorija Kursko srityje. Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas.

Interviu „The Guardian“ metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie bandymus jį nužudyti. Interviu, įgarsintas ukrainiečių kalba, buvo paskelbtas Ukrainos prezidento biuro „Youtube“ paskyroje, rašo „Kanal 24“. „Buvo žmonių, kurie norėjo nužudyti, buvo šūvių. Kai kurie žmonės žuvo čia, mūsų biuro viduje“, – pasakoja V. Zelenskis. Anot minėto leidinio, pasikėsinimai į V. Zelenskio gyvybę buvo rengiami ne kartą.