Karas

2025 m. rudenį užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai Europoje tapo signalu, jog Maskva gali būti pasirengusi testuoti NATO atsaką. Šios provokacijos vyksta užsitęsus karui Ukrainoje ir stiprėjant baimėms, jog kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys. Tokiame kontekste vis dažniau keliami klausimai, ar Rusija galėtų ryžtis ribotam kariniam ar hibridiniam veiksmui prieš NATO rytinį flangą ir kiek reali tokia grėsmė yra Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad derybose su JAV dėl karo Ukrainoje užbaigimo daroma lėta, bet nuolatinė pažanga, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. „Derybų procese siekiant sureguliuoti Ukrainos konfliktą, turiu omenyje derybų su Jungtinėmis Valstijomis procesą, galima pastebėti lėtą, bet užtikrintą pažangą“, – sakė M. Zacharova.

Ukrainoje dalyje miestų šventinį rytą skambėjo oro pavojaus sirenos. Visgi nepaisant Vladimiro Putino teroro, Ukrainos žmonės vis tiek rinkosi švęsti Kalėdų. Jam fronte minėjo ir kariai, kurie tvirtina, kad nori taikos, tačiau savo šalies Putinui jie paaukoti neketina. Kalėdų rytas Kyjive. Net ir skambant oro pavojaus sirenoms, ukrainiečiai gieda giesmes. V. Putinas bando juos įbauginti, tačiau ukrainiečiai jo terorui nepasiduoda.

Ukrainoje vienas žmogus žuvo, o 8 buvo sužeisti, kai Rusijos smogiamasis dronas ketvirtadienį pataikė į daugiabutį Černihivo mieste. Trijų sužeistųjų būklė yra sunki. „Rusijos dronas smogė penkių aukštų gyvenamajam pastatui Černihive. Itin žiauru. Kalėdų dieną. Vidury dienos. Žmonės buvo namie. Vienas asmuo žuvo – 80-metė moteris.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nemano, kad kils Rusijos ir NATO karas ar kad JAV išves kariuomenę iš Europos. Sekmadienį interviu Čekijos savaitraščiui „Respekt“ Lenkijos aukščiausiasis diplomatas taip pat pakomentavo gruodžio pradžioje Baltųjų rūmų paskelbtą Amerikos nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nustatančią JAV užsienio ir saugumo politiką valdant Donaldo Trumpo administracijai.

Sekmadienį pranešta, kad rusų paleistas dronas netoli Ukrainos uostamiesčio Odesos pataikė į saulėgrąžų aliejaus cisterną. Kovinio drono smūgis virš didžiulio konteinerio Pivdenės uoste sukėlė didelį liepsnos pliūpsnį, kaip matoma „Telegram“ paskelbtame regioninio naujienų kanalo vaizdo įraše. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip saulėgrąžų aliejus pasipila į aplinkines gatves. Padarytos žalos nebuvo įmanoma patvirtinti nepriklausomai. Sprogimai buvo užfiksuoti ir pačioje Odesoje.

Majamyje trečią dieną  tęsiasi derybos dėl taikos Ukrainoje, tačiau bent kol kas detalių apie jas – mažai. Tiesa, buvo pasirodę žinių, kad amerikiečiai siūlo Maskvai ir Kyjivui tiesiogines derybas, tačiau Rusija pareiškė, kad rimtai apie tai esą niekas nekalba. Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas net išjuokė derybas sakydamas, kad Kremliaus pasiuntinys Majamyje geria „Cuba libre“ kokteilius.

Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė apie sekmadienį suplanuotą susitikimą su JAV kolegomis. Tai bus trečioji naujausio derybų dėl karo užbaigimo raundo diena Majamyje. „Trečia darbo diena Jungtinėse Valstijose. Šiandien kartu su generolu leitenantu Andrijumi Hnatovu turėsime dar vieną susitikimą su amerikiečių puse“, – socialiniame tinkle rašė R. Umerovas. „Dirbame konstruktyviai ir iš esmės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Jungtines Valstijas daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms. V. Zelenskis taip pat teigė, kad Vašingtonas pasiūlė pirmąsias tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas per pusmetį, tačiau vėliau išreiškė skepticizmą, ar tai padėtų.

Dėl sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų įvairūs Rusijos ekonomikos sektoriai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, tačiau kol kas per anksti tikėtis, kad dėl ekonominių problemų Kremlius atsisakys ketinimų sunaikinti Ukrainą, praneša CNN ir naujienų agentūra „Unian“ „Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę. Tai nėra katastrofa.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas tikina, kad Rusija planuoja okupuoti Baltijos valstybes, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak K. Budanovo, Kremlius šiam žingsniui ruošia planus 2027 m.  „Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m. Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.”, – kalbėjo jis.

Tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos. „Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.

NATO pareiškė, kad, nepaisant pokyčių JAV politikoje, įvykusių po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią, Ukrainai tiekiamų ginklų apimtys nesumažėjo. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė „Reuters“. Paklaustas, ar po to, kai D. Trumpas liovėsi mokėti įnašus, bent kiek sumažėjo teikiamos karinės pagalbos apimtys, NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainoje (NSATU) pavaduotojas generolas majoras Maikas Kelleris atsakė, kad „ne, visiškai ne.“ Pasak jo, jokios pertraukos nebuvo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pažėrė naujų vakariečius stebinančių pareiškimų apie karą Ukrainoje. Kaip rašo portalas hvg.hu, V. Orbanas pareiškė, kad kare Ukrainoje jam neaišku, kas ką užpuolė. Priminsime, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė suteikti Ukrainai 90 mlrd.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai pastarosiomis savaitėmis smogė trečiajai Rusijos naftos gavybos platformai, priklausančiai bendrovei „Lukoil“. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis iš SBU. Šį kartą smūgis buvo suduotas naftos ir dujų telkinyje „Rakušečnoje“ esančiai platformai. „Drono kamera užfiksavo sėkmingą smūgį platformos dujų turbinos bloko zonoje“, – sakė šaltinis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo galingą žinutę pasiuntusį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kupjanske. Kaip rašo „Kanal 24“, V. Putinas pareiškė, kad V. Zelenskis yra „talentingas artistas, be jokios ironijos“. Putinas sureagavo į Zelenskio įrašą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neseniai apsilankė Kupjanske ir įrašė vaizdo įrašą iš ten. Prieš tai Rusija teigė kontroliuojanti šį svarbų Rytų Ukrainos miestą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą. „Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – piktinosi V. Putinas.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna perspėjo, kad NATO turi būti pasiruošusi blogiausiam scenarijui ir ragino ryžtingiau riboti Rusijos kontržvalgybą, t. y. užkirsti kelią Maskvos diplomatų laisvam judėjimui Europoje. Tai jis ketvirtadienį sakė Lenkijos televizijos kanalo „TVP World“ laidoje „On The Record“. Estijos užsienio reikalų ministras įspėjo, kad karo Ukrainoje baigtis bus lemtinga Europos ateičiai.

Rusijos kontroliuojamas teismas Ukrainos Donecko srityje skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę Didžiosios Britanijos piliečiui už tai, kad jis neva buvo samdinys ir kovojo už Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Rusijos generalinis prokuroras.  Aukščiausiasis Donecko teismas 2024 m. įkalintą Haydeną Daviesą pripažino kaltu, kad buvo ginkluotame konflikte dalyvavęs samdinys, ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje, sakoma prokuroro pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, nuo sąjungininkų veiksmų priklauso, kiek ilgai Rusija galės tęsti karą. „Pirmiausia, Putino signalai mums nėra visiškai nauji. Aš visada sakiau, kad jis nenori baigti karo.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 193 tūkst. 300 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Tai reiškia, kad rusų nuostoliai kare artėja prie naujos svarbios ribos – 1,2 mln. karių. Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 tūkst. 432 tankų (+5), 23 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, siekdami susitarti, kaip ateinančiais metais finansuoti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius. Daugiausiai diskusijų keliantis finansavimo modelis numato užtikrinti, kad pagal bloko sankcijas įšaldytas Rusijos valstybės turtas taptų prieinamas Ukrainai kaip paskola, kurią Kyjivas turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija po karo mokėtų reparacijas. Europos Komisija (EK) pasiūlė dalimis suteikti Ukrainai 90 mlrd.

JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį susitiks Majamyje, kad surengtų naujas derybas dėl prezidento Donaldo Trumpo plano karui Ukrainoje užbaigti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apžvelgė šį savaitgalį Majamyje vyksiančias derybas su Rusijos pareigūnais dėl Ukrainos ir sakė: „Tikiuosi, Ukraina veiks greitai, nes ten yra Rusija.

JAV rengiasi naujam sankcijų Rusijos energetikos sektoriui etapui, jei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atmes taikos susitarimą su Ukraina, rašo „Bloomberg“. Anot leidinio, JAV svarsto įvairias galimybes, pavyzdžiui, sankcijas Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui. Jis naudojamas Maskvos naftos transportavimui, taip pat prekybininkams, kurie palengvina sandorius. Kas lauktų Putino? Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujos priemonės gali būti paskelbtos jau šią savaitę.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka prabilo apie savo „receptą“ karui Ukrainoje baigti. Jo pasvarstymus cituoja baltarusių agentūra „Belta“. Pirmiausia A. Lukašenka pareiškė, kad karas Ukrainoje anksčiau ar vėliau vis tiek baigsis, tačiau tai padaryti reikia kuo greičiau. Kartu A. Lukašenka pastebėjo, kad jeigu taikos klausimas priklausytų tik nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo, tai karas būtų jau seniai pasibaigęs.

Europos lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje ir aptarti Ukrainos finansavimą, tačiau jie susiduria su didžiuliu ir beprecedenčiu spaudimu iš JAV pusės, trečiadienio rytą rašo „Politico“. Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus priimtas sprendimas, kuris privers Rusiją nutraukti karą jau kitais metais, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

Vladimiro Putino grasinimai kelia įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Europai teks sukurti savo taikos planą dėl Ukrainos, kuris turėtų skirtis nuo Amerikos pasiūlymų. Ar Europa yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už savo saugumą ir ateities iššūkius? Ką parodo balioių krizė Lietuvoje? Apie tai, kuo baigsis Vladimiro Putino grasinimai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr.

Europai JAV parengtas 28 punktų „taikos planas“ buvo visiškai netikėtas. Leidinys nurodo, kad dokumente, be kita ko, buvo siūloma uždrausti Ukrainos narystę NATO ir apriboti Ukrainos kariuomenės dydį. Vėliau planas buvo pakeistas po desperatiškos Europos sąjungininkų ir Ukrainos reakcijos. Vis dėlto naujoji taikos iniciatyva, kuriai vadovauja Donaldas Trumpas, vertinama atsargiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.

Kasdien Ukrainoje žūva arba sužeidžiama daugiau nei tūkstantis karių, o kol kas nėra jokių ženklų, jog Donaldo Trumpo pastangos užbaigti Rusijos karą duoda bent kažkokį rezultatą. Viskas juda priešinga kryptimi, rašo „SkyNews“. Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Vladimiras Putinas naudojasi JAV prezidento dėmesiu deryboms kaip „priedanga“, kol rusų kariuomenė mėgina užimti dar daugiau teritorijų.

Putinas pastaruoju metu vis nesustoja bauginti Europos karu. Ar tai susiję su taikos derybomis Ukrainoje? Kuo baigsis derybos? Apie tai, kuo baigsis Vladimiro Putino grasinimai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir buvęs ministras, ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Vladimirui Putinui grasinant, kad neva Rusija yra pasiruošusi karui su Europa, o Lietuvą krečiant hibridinėms atakoms iš Baltarusijos, itin svarbu žinoti, ar kilus pavojui, rytinio NATO flango šalys sulauks paramos iš Vakarų Europos valstybių ir NATO partnerių bei ar jos pajėgios apsiginti nuo grėsmių. Tiesa, atsargos majoras Darius Antanaitis ramina, kad Europa yra pranašesnė nei Rusija.

Ukrainos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklos objektams Rusijos Jaroslavlio srityje, skelbia UNIAN. Smogta gamyklos „Slavneft-YANOS“ objektams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad tai yra viena didžiausių rusų naftos perdirbimo gamyklų, galinti perdirbti nuo 15 mln. tonų per metus. Gamyklos produktai naudojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui. Vietoje nugriaudėjo sprogimai ir kilo galingas gaisras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavargo nuo daugybės susitikimų dėl karo Ukrainoje, kurių metu niekaip nepavyksta pasiekti karo pabaigos, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt, rašo „Reuters“. „Prezidentas yra labai nusivylęs abiem šio karo pusėmis ir jam atsibodo susitikimai vien dėl susitikimų“, – ketvirtadienį sakė ji. Kyjivas pastaruoju metu patiria spaudimą iš Baltųjų rūmų, kad karą Ukrainoje baigtų kuo greičiau.

Žurnalistai nustatė 155 368-ių Rusijos kareivių, žuvusių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, vardus ir pavardes. Trečdalis jų buvo savanoriai. BBC tarnybos rusų kalba ir „Mediazonos“ ataskaita paremta viešai prieinamais duomenimis.  Nustatyta, kad 50 438 žuvę Rusijos kareiviai buvo savanoriai, 27 578 – samdomi kariai, 19 276 – kaliniai, 16 164 – mobilizuotieji, o dar 2834 – privačių karinių kompanijų nariai.

Kitas karas bus daug didesnis nei mes galime įsivaizduoti, perspėja buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Markas Laity, rašo „Sky news“. Laidoje jo buvo paprašyta pakomentuoti NATO vadovo Marko Ruttes žodžius. Jis ketvirtadienį įspėjo, kad kitas Rusijos taikinys bus NATO valstybės. „Kitas Rusijos taikinys esame mes. Bijau, kad per daug (NATO šalių – ELTA) tyliai savimi pernelyg pasitiki. Per daug jų nejaučia skubos ir per daug jų tiki, kad turime laiko. Taip nėra.

Šeštadienį, gruodžio 13 d., Paryžiuje įvyks aukšto rango JAV pareigūnų susitikimas su Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atstovais, kurio metu bus aptariamas prezidento JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas, rašo „Axios“....

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo, nes mažėjantys Europos įnašai nesugebėjo kompensuoti sustabdytos JAV paramos, rodo trečiadienį paskelbti Kylio instituto duomenys. JAV prezidentui Donaldui Trumpui metų pradžioje sumažinus JAV indėlį, Europa nuo kovo iki birželio padidino savo įsipareigojimus iki rekordinių beveik 20 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei kompensuodama bendrą trūkumą. Tačiau nuo liepos iki spalio Europa sugebėjo surinkti tik mažiau nei 8 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando spausti Kyjivą, kad jis atiduotų dalį savo žemių Rusijai, bet Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad invazija į Ukrainą buvo ne tik dėl žemės, pastebi „The Times”. Ant sienos vieno iš subombarduotų daugiabučių Bilozerskėje, miestelyje rytinėje Ukrainos Donbaso regione, kažkas buvo užrašęs žodžius: „Rusija čia nužudė mano šeimą. Aš atkeršysiu!“ Nėra aišku, kas mirė, bet Donbasas per karą nukentėjo labiau nei bet kuris kitas regionas.

Europai JAV parengtas 28 punktų „taikos planas“ buvo visiškai netikėtas. Leidinys nurodo, kad dokumente, be kita ko, buvo siūloma uždrausti Ukrainos narystę NATO ir apriboti Ukrainos kariuomenės dydį. Vėliau planas buvo pakeistas po desperatiškos Europos sąjungininkų ir Ukrainos reakcijos. Vis dėlto naujoji taikos iniciatyva, kuriai vadovauja Donaldas Trumpas, vertinama atsargiai.

Antradienio rytą  Rusijos Čiuvašiją sudrebino sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Bent vienas sprogimas nugriaudėjo „Energozapchastina“ gamykloje, kuri yra rusų karinės pramonės komplekso dalis. Rusai dėl to kaltina Ukrainą. Anot Okupacijos tyrimo centro vadovo Petro Andriuščenkos, sprogimai nugriaudėjo apie 05:32 ir 05:34. Panašu, kad buvo taikomasi į gamyklą. Minėta gamykla gamina generatorius ir elektros įrangą. Dėl atakos mieste buvo uždarytos kai kurios gatvės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nesvarsto galimybės atiduoti kokias nors savo teritorijas. Anot jo, to neleidžia nei nacionaliniai teisės aktai, nei tarptautinė teisė, nei moraliniai principai.

Amerikiečių savanorio Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas sulaukė didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose, rašo „Radio Svoboda“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas kamera, esančia ant šalmo. Plinta vaizdo įrašas Jame matyti, kaip rusų kovotojai pasiduoda, o buvęs JAV jūrų pėstininkas, kalbėdamas rusų ir ukrainiečių kalbomis, aiškina jiems kapituliacijos procesą, prieš tai į nelaisvę paimtų rusų burnas įdėdamas po cigaretę.

JAV ir Rusijos derybos stringa, o taikos paieškos vis labiau panašėja į „derybas dėl derybų“. Donaldas Trumpas toliau tiki tariamais Vladimiro Putino taikos siekiais, nors pats Rusijos lyderis tuo pačiu grasina ir Europai.  Apie tai, kuo baigsis Vladimiro Putino grasinimai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir buvęs ministras, ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Teritorijų klausimas vis dar yra problematiškiausias derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė su derybų eiga susipažinęs pareigūnas. Taip jis kalbėjo prieš prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Europos sąjungininkais Londone ir po JAV ir Ukrainos bei JAV ir Rusijos derybų. Kas vyksta už uždarų durų? Teritorija yra „problematiškiausias klausimas. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nenori sudaryti susitarimo be teritorijos.

JAV Kongreso abiejų rūmų vadovai susitarė dėl galutinio Nacionalinės gynybos įgaliojimų akto (NDAA) teksto, kuriame per ateinančius dvejus metus Ukrainai numatoma skirti 800 mln. JAV dolerių karinę paramą. Apie tai, remdamasi JAV naujienų portalo „The Hill“ straipsniu, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Gynybos departamento biudžetas yra 8 mlrd. JAV dolerių didesnis už prezidento Donaldo Trumpo prašytus jam skirti 892,6 mlrd. JAV dolerių.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos smogė Sumų sričiai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ataka įvykdyta dronais, buvo pataikyta į daugiaaukštį pastatą. „Trimis smogiamaisiais dronais Rusija naktį atakavo Akhtyrską bendruomenę. Pataikė į daugiaaukštį pastatą. Yra nukentėjusiųjų: preliminariais duomenimis, penki civiliai yra ligoninėje, medikai teikia reikiamą pagalbą“, – sako Sumų karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas. Nukentėjo septyni žmonės, jie nugabenti į ligoninę.