Karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną susitikti Stambule. Susitikimas turėtų vykti ketvirtadienį, tačiau lieka neaišku, ar į jį atvyks V. Putinas. „Sky news“ primena, kad paskutinis V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas vyko dar prieš keletą metų – 2019 m. gruodžio 9 d. Susitikimas vyko Eliziejaus rūmuose Paryžiuje Leidinys pastebi, kad V. Zelenskis tuomet atrodė gerokai jauniau nei atrodo dabar.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, apie ką nori kalbėtis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo „Liberation“, rašo UNIAN. Anot leidinio, V. Zelenskis pokalbio metu žada kelti klausimą dėl visiško ugnies nutraukimo ir visų belaisvių mainų. „Jei susitiksiu su juo, turime pasiekti politinę pergalę – ugnies nutraukimą, visų belaisvių mainus į visus belaisvius ar kažką panašaus“, – sako jis.

Trečiadienį vakare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino aukštų pareigūnų delegaciją, kuri ketvirtadienį dalyvaus derybose su Ukraina Stambule. Ji nurodyta Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame direktyvoje. Paties V. Putino sąraše nėra.

Iš Kremliaus pasirodė komentaras dėl Stambule ketvirtadienį planuojamų derybų dėl karo Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandinė agentūra TASS, Rusijos pusė rengiasi deryboms Stambule. „Kremlius paskelbs, kas atstovaus Rusijai derybose su Ukraina, kai tik Putinas manys, kad tai būtina, pareiškė Peskovas“, – rašoma žinutėje.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad svarsto ketvirtadienį vykti į Turkiją, kur galimai vyks taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių, rašo „Sky news“. D. Trumpas ragino abi puses susitikti, kad būtų užbaigtos kovos. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vladimirą Putiną susitikti ketvirtadienį Stambule, tačiau Kremliaus lyderis dar neatsakė. „Aš galvojau apie skrydį. Nežinau, kur būsiu ketvirtadienį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, jog Rusijos atstovai lauks Ukrainos Stambule gegužės 15 dieną. Tuo tarpu vis dar nėra aišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryšis atvykti į derybas.

Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.  Kokios bus šios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos kariuomenės vadas Kasparas Pudanas.

Kai valstybė gynybai ima ruoštis taip, kaip šeima namo statybai – su tvora, spyna, kameromis ir tvirtomis durimis – tuomet kalbame ne apie simboliką, o apie realų, iš betono, plieno ir sprogmenų lipdomą barjerą. Apie gynybinės linijos viziją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Šeštadienį Ukrainos sostinėje besilankantys Europos valstybių lyderiai perspėjo Rusiją apie pasekmes, jeigu Maskva nepritars paliauboms Ukrainoje. Šeštadienį Kyjive lankosi ir dėl paliaubų tariasi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Teisinga ir ilgalaikė taika prasideda nuo visiškų ir besąlygiškų paliaubų.

Rusija kelia išankstines sąlygas dėl 30 dienų paliaubų kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad JAV ir Europos Sąjunga nebetiektų ginkluotės Ukrainai. Apie tai Kremlius pareiškė šeštadienį, kai Europos lyderiai lankosi Kyjive. „Kitu atveju Ukraina turės pranašumą“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui ABC.

Rusijos kariuomenė pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 1 310 kareivių. Naujausius duomenis šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 10 d. Rusija iš viso neteko apie 964 580 kareivių.

JAV pradeda suprasti Rusijos poziciją pagrindiniais klausimais, įskaitant Ukrainos konfliktą, ketvirtadienį pareiškė aukštas Kremliaus pareigūnas, rašo „Reuters“. „Man atrodo, kad aišku, jog yra supratimas, ko mes siekiame šios situacijos rezultate“, – sako sovietų ir Rusijos diplomatas, buvęs ambasadorius Vašingtone Jurijus Ušakovas. „Ir tam tikru mastu mūsų reikalavimai, mūsų mąstymas, mūsų pasiūlymai yra atsižvelgiami. Ne visi, bet procesas vyksta“, – cituojamas jis.

JAV ir Europos šalys baigia rengti pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Vladimirui Putinui atmetus pasiūlymą, JAV ir Europa įvestų naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Prancūzijos diplomatijos šaltinis, rašo „Reuters“....

Nepaisant įšaldyto bendradarbiavimo tarp Europos ir Rusijos Federacijos energetikos srityje, Vašingtono bei Maskvos atstovai surengė diskusijas dėl galimybės kartu su JAV pagalba atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Europos rinkoje. Kaip rašo „Reuters“ naujienų agentūra, 2022 m. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Europa gerokai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl to Rusijos bendrovė „Gazprom“ kitąmet patyrė 7 mlrd. JAV dolerių siekiančių nuostolių.

Ketvirtadienį Maskvos oro uostuose buvo atidėti 103 suplanuoti skrydžiai. Kaip teigia „epravda.com“, remdamasi rusų leidiniu, Vnukovo oro uoste (9 val. vietos laiku) iš viso vėlavo 62 suplanuoti skrydžiai. Tuo metu Šeremetjevo oro uoste – 27, Žukovskio – 12, o Domodedovo oro uoste – 2 skrydžiai Be to, teigiama, kad kai kurie keleiviai savo išvykimo laukia jau antrą dieną.

JAV finansų sekretorius Scottas Bessentas pripažino, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis, rašo UNIAN. Tai įvyko Kongrese, kur trečiadienį S. Bessentas kalbėjo apie padėtį tarptautinėje finansų sistemoje. S. Bessento buvo tiesiogiai paklausta, ar jis laiko Rusijos Federacijos vadovą karo nusikaltėliu, jis atsakė: „Taip“. Netrukus jo buvo paklausta, ar jis mano, kad verta derėtis su V. Putinu.

Per šaudymą netoli Kyjivo žuvo keli žmonės, ketvirtadienį pranešė policija, pridūrusi, kad teisėsaugos pareigūnai persekioja užpuoliką. „Telegram“ kanalas „Unian“ skelbia, jog vyras nušovė karį ir jo anytą.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį paragino Rusiją ir Ukrainą surengti tiesiogines derybas dėl ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo. „Manome, kad mums tikriausiai neįmanoma visiškai tarpininkauti be bent kokių nors tiesioginių derybų tarp šių dviejų šalių. Taigi į tai ir sutelkiame dėmesį“, – J. D. Vance'as sakė Miuncheno lyderių susitikime Vašingtone.

Suomijos šiaurėje netoli Rovaniemio oro uosto trečiadienį sudužo šalies ginkluotųjų pajėgų naikintuvas „F/A-18 Hornet“, pranešė kariuomenė. Pranešime sakoma, kad pilotas katapultavosi ir buvo išgelbėtas. Incidentas įvyko Rovaniemio oro uosto rajone maždaug 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku), nurodė kariuomenė. Iš įvykio vietos kilo tamsūs dūmai, į ją buvo išsiųsti keli pagalbos automobiliai, pranešė visuomeninis transliuotojas YLE.

Ukrainos pozicija dėl taikos derybų yra gera, sako JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. Anot jo, Ukraina sutiko su visapusiškomis paliaubomis ir su tiko su sąlygomis, kurios jai nėra ypatingai palankios. Kelloggas: Rusija nelaimi karo „Manau, kad esame arti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino didinti spaudimą Rusijai, per naktinius smūgius Kyjive žuvus dviem žmonėms. „Tik reikšmingai sustiprintas spaudimas Rusijai ir didesnės sankcijos gali nutiesti kelią diplomatijai“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.

Ukraina yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo, bet tik su sąlyga, kad procese tiesiogiai dalyvautų Rusija. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašoma „Ukrinform“....

Nepaisant dronų atakų prieš Maskvą ir tvyrančio neramumo Rusijos sostinėje, Ukrainos pareigūnai atmetė galimybę surengti naujas atakas Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos metu, rašo „The Washington Post“. Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines. Kaip teigiama leidinyje, šia proga Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priims daugiau kaip dvi dešimtis užsienio šalių vadovų, įskaitant ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pareiškė, kad spaudžia JAV prezidentą Donaldą Trumpą sugriežtinti sankcijas Rusijai ir taip priversti ją baigti karą prieš Ukrainą, rašo „Politico“. A. Duda sako, kad D. Trumpas yra vienintelis, kuris gali priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. „Amerika gali panaudoti įvairias ekonomines priemones, kad priverstų Rusiją laikytis tam tikrų veiksmų“, – sako A. Duda.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksti antradienį pranešė apie naujas bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos sostinę. Oro gynybos pajėgos numušė mažiausiai 10 bepiločių, skridusių į Maskvą iš skirtingų krypčių, platformoje „Telegram“ pareiškė S. Sobianinas. Bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito ant greitkelio, tačiau kol kas negauta pranešimų apie padarytą rimtą žalą ar sužalotus žmones.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino paskelbtos trijų dienų trukmės paliaubos Ukrainoje, yra žingsnis į priekį taikos link. Šį pareiškimą Amerikos vadovas išsakė pirmadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo UNIAN. „Prezidentas Putinas ką tik paskelbė trijų dienų paliaubas, kurios neskamba kaip daug, bet tai yra daug, jei žinote, nuo ko pradėjome. <...> Tai karas, kurio niekada neturėjo būti.

Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų pajėgų „Omega“ operatoriai sako, kad fronte pastebėjo neįprastą reiškinį – šalmus dėvinčius asilus, rašo „Defence Express“. Kaip matyti iš paskelbtos nuotraukos, ant asilo taip pat uždėtos antenos. „Objektas: Išak-3000 („išak“ reiškia asilas – red. past.) GRU indeksas: „Asilas-Plus mobilioji EW stotis“. Statusas: kovinėje tarnyboje“, – juokaujama straipsnyje. Neįmanoma patikrinti, ar skelbiama nuotrauka ir informacija iš tikrųjų yra tiesa.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas surado naują versiją savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti, rašo UNIAN. Jis pareiškė, kad plataus masto karą prieš Ukrainą išprovokavo Vakarų atsisakymas pripažinti Rusijos nepriklausomybę ir suverenitetą. Propagandiniame rusų korespondento Pavelo Zarubino filme „Rusija. Kremlius. Putinas. 25 metai“ jis pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarai tariamai norėjo „sunaikinti“ Rusijos Federaciją, padalydami ją į keletą dalių.

Izraelis po vieningo sprendimo, kurį priėmė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas saugumo kabinetas, planuoja intensyvinti atakas Gazos Ruože, anksti pirmadienį pranešė žydų valstybės žiniasklaida, remdamasi aukšto rango pareigūnais.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 958 070 karių, įskaitant dar 1 260 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio metu pabrėžė bendradarbiavimo svarbą siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, rašoma „Ukrinform“....

Išsigandęs, kad Ukraina gali sugadinti rusofašistams propagandinį gegužės 9-osios paradą – Kremlius ėmėsi grasinimų. Buvęs Rusijos premjeras Medvedevas sako, kad Ukrainoje nebeišauš gegužės 10-oji. O propagandistai platina Putino grasinimus branduoliniais smūgiais. Maskoliai jau pradėjo savo gegužės 9-osios beprotybę – eisenas repetuoja mažamečiai vaikai su karinėmis uniformomis, o rusų išeivija po ilgos pauzės nes įsigudrino surengti paradą Vašingtone.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad paliaubos yra galimos bet kuriuo metu ir turėtų trukti mažiausiai 30 dienų. Vis dėlto Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas galvoja tik, kaip parodyti tankus parade. Taip valstybės vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu Prahoje. „Manome, kad paliaubos galimos bet kuriuo metu, net ir šiandien. Jos turėtų trukti mažiausiai 30 dienų, kad galima būtų pasinaudoti diplomatinėmis priemonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė „netikintis“, kad Rusija laikysis artėjančių trijų dienų paliaubų, kurios sutaps su Maskvos švenčiama Pergalės diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė įsakymą dėl trijų dienų paliaubų, sutampančių su gegužės 9 d. Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje minėjimais Maskvoje. V. Putinas teigė, kad taip išbandys Kyjivo pasirengimą laikytis ilgalaikės taikos.

Ukrainos pajėgos, rusų institucijų duomenimis, atakavo elektros įrangos gamyklą Vakarų Rusijos Briansko srityje. Per raketos smūgį sugriauta didelė dalis Suzemkos kaime esančios gamyklos, įskaitant gamybos sales ir administracinį pastatą, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Aukų išvengta. Remiantis „Telegram“ kanalu „Mash“, kuris artimas rusų saugumo tarnyboms,  fabrike buvo gaminama elektros įranga, įskaitant transformatorius.

Po intensyvių Rusijos dronų atakų naktį į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino politinę vadovybę Maskvoje cinizmu diskusijose dėl paliaubų.  „Rusai prašo paliaubų gegužės 9 d. ir patys kasdien apšaudo Ukrainą. Tai aukščiausio laipsnio cinizmas“, – rašė jis tinkle „Telegram“. V. Zelenskio duomenimis, rusų pajėgos per savaitę į Ukrainą paleido 1 180 dronų ir 1 360 aviacinių bombų.

Husių sukilėlių iš Jemeno paleista raketa sekmadienį pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto, pranešė pareigūnai. Dėl šios atakos trumpam buvo sustabdytas oro eismas, o Izraelio vyriausybė pažadėjo atsakomųjų veiksmų. Po pranešimų apie smūgį atsakomybę už surengtą raketos ataką prisiėmė husių sukilėliai, teigdami, kad tai padaryta siekiant parodyti paramą palestiniečiams Gazos Ruože.

Ukrainos oro gynyba numušė 69 Rusijos paleistus dronus. Dar 80 priešo bepiločių dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo šeštadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 165 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Sekmadienio 9.00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją nenorint paliaubų kare. „Šiuo metu niekas nemato tokio Rusijos noro“, – sakė jis tradiciniame savo vakariniame kreipimesi. Priešingai, vidinė šalies retorika esą vis aktyvėja. „Jei nebus daromas spaudimas Maskvai, Rusija tęs karą“, – pabrėžė V. Zelenskis. Pasaulinės sankcijos Rusijos energetikos sektoriui, Rusijos bankams tikrai galėtų padėti pasiekti taiką, kalbėjo jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį Hamburge vykusio minėjimo metu ragino ginti ir saugoti susivienijusią Europą. Ceremonijos metu buvo paminėtas koncentracijos stovyklų išlaisvinimas ir Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Jo pasisakymas nuskambėjo artėjant 80-ies metų nuo karo pabaigos sukakčiai ir Rusijai tęsiant karą Ukrainoje bei stiprėjant autokratinėms tendencijoms visame pasaulyje.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad būsimomis trijų dienų paliaubomis, kurias paskelbti nurodė prezidentas Vladimiras Putinas, siekiama patikrinti Kyjivo pasirengimą taikai su Rusija. Paliaubomis, kurios sutaps su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmėmis Maskvoje, bus „patikrintas Kyjivo pasirengimas ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikę pastovią taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį patvirtino susitarimą su Ukraina dėl mokymų ir įrangos naikintuvams F-16, kurių tiekimą buvęs prezidentas Joe Bidenas patvirtino prasidėjus Rusijos invazijai. Valstybės departamentas pranešė, kad informavo Kongresą, jog pritarė 310,5 mln. dolerių vertės sandoriui su Ukraina, kuris apims įrangą ir paslaugas, reikalingas orlaivių techninei priežiūrai.

Per rusų dronų smūgius antrajam pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui vėlai penktadienį buvo sužeista apie 50 žmonių, pranešė pareigūnai. Atakos surengtos kelios valandos po to, kai per rusų smūgius Ukrainos pietuose esančiai Zaporižiai buvo sužeista daugiau kaip dvi dešimtys žmonių.

Ukraina nesutiks su „taika bet kokia kaina“, penktadienį šalies parlamente Kyjive sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Mes nesutiksime pripažinti jokių laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kaip Rusijos“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „paėmė į nelaisvę ir sulaikė“ Togo – mažos Vakarų Afrikos valstybės – piliečius, dalyvavusius „karinėse operacijose kartu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis“, penktadienį pranešė Togo valdžia.

Per praėjusius metus Rusijos pajėgos patyrė didžiausius nuostolius nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios – žuvo mažiausiai 45 287 kariai, pranešė BBC Rusijos tarnyba. BBC ir „Mediazona“ žurnalistai pažymi, kad 2024-aisiais Rusijos pajėgos neteko tris kartus daugiau karių, nei per pirmuosius visapusiškos invazijos metus, bei kur kas daugiau, nei 2023 m., kai vyko mūšiai dėl Bachmuto.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karo Ukrainoje laimėti karinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašoma Valstybės departamento svetainėje. Interviu metu M. Rubio apkaltino Donaldo Trumpo pirmtaką Joe Bideną, kad jis neva nedėjo jokių pastangų, jog užbaigtų karą Ukrainoje.

Gegužės 2 d. okupantai rusai apšaudė Ukrainos Donecko sritį, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Dėl šiandieninio Donecko srities apšaudymo žuvo mažiausiai vienas žmogus, o trys buvo sužeisti (…) Pavojinga likti Donecko srityje! Evakuokitės laiku!“ – sakė srities vadovas.

Ukraina yra pasiruošusi nutraukti ugnį, tačiau nežada pildyti visų Maskvos užgaidų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga, rašo „Kanal 24“. Penktadienį jis pareiškė, kad taikos derybose su Rusija Kyjivas niekada nesutiks su savo suvereniteto, vidaus ir užsienio politikos apribojimais. Anot jo, nei Kremlius, nei kažkas kitas negali daryti įtakos Ukrainos sprendimui prisijungti prie vieno ar kito aljanso.