Karas

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad Rusija Donbasą užims ne anksčiau kaip 2027 m. rugpjūčio mėnesio, rašo „Sky news“. Anot analitikų, Rusijai prireiks mažiausiai dar 18 mėnesių, kad užimtų likusią Ukrainos Donbaso regiono dalį. Pastarosiomis savaitėmis jos pažanga sulėtėjo. ISW prognozuoja, kad jei tempas išliks toks pat, visas Donbasas į Vladimiro Putino rankas pateks iki 2027 m. rugpjūčio.

Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo žurnalistas Marianas Kušniras išgelbėjo vaiką iš daugiaaukščio gyvenamojo namo Kyjivo srities Bučos rajone, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos žurnalistų sąjunga. Karo korespondentas M. Kušniras išgelbėjo ketverių metų mergaitę iš daugiabučio, kuriame pats gyvena, kai šis užsidegė dėl Rusijos atakos. Rusai smogė Kyjivui: kas žinoma? Policija pranešė, kad per Rusijos ataką pastate žuvo vyras ir moteris.

Latvija rengia išsamų planą, pagal kurį prireikus būtų atkirsti keliai ir geležinkelio bėgiai prie Latvijos rytinių sienų, trečiadienį interviu Latvijos televizijai sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.  „Jei karinė grėsmė padidės, neatmetame kelių ir geležinkelių išardymo“, – sakė ministras. A. Sprūdas paaiškino, kad tiek Karinė taryba, tiek Susisiekimo ministerija pateikė apibendrintas išvadas šiuo klausimu.  „Pagrindiniai principai aiškūs. Į šį patarimą reikia atsižvelgti.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Donbaso būsimo statuso klausimą pavadino vienu sudėtingiausių taikos derybų etapų, prie kurio sprendimo šalys dar nėra priartėjusios, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

JAV pareiškė Ukrainai, kad ji turi pasirašyti taikos sutartį su Rusija, norėdama gauti JAV saugumo garantijas, rašo „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė šaltinis, susipažinęs su diskusijomis iš vidaus. Ukraina laiko JAV saugumo garantijas pagrindiniu bet kokio susitarimo dėl karo pabaigos elementu. Tęsiasi derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos Praėjusį savaitgalį JAV tarpininkavo derybose tarp Ukrainos ir Rusijos pasiuntinių Abu Dabyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė daugiau detalių apie kruviną rusų smūgį keleiviniam traukiniui Charkivo srityje. Rusai antradienį smogė keleiviniam traukiniui, yra žuvusių ir sužeistų. Rusai smogė keleiviniam traukiniui Ukrainoje Preliminariais duomenimis, žuvo bent penki žmonės, rastos jų kūnų dalys. „Šiandien Rusija smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje. Bet kurioje šalyje smūgis dronais į civilinį traukinį būtų vertinamas vienodai – išskirtinai kaip terorizmas.

Ukrainos kariai išstūmė Rusijos okupacines pajėgas iš teritorijų, esančių į šiaurę nuo Kupjansko Charkivo srityje. Apie tai pranešė ukrainiečių karo žurnalistas Vladislavas Selezniovas tiesioginėje laidoje „Kyiv 24“. Rusų ketinimai ateityje užimti teritorijas  Jo teigimu, vyksta tam tikrų rusų pozicijų likvidavimas. „Jei raktas yra mūsų kišenėje, tai priešo planai ir ketinimai ateityje užimti šias teritorijas tampa beprasmiai.

Maskvos karinė grėsmė nuolat auga – NATO narės ruošiasi scenarijus, kaip galimos visapusiškos invazijos atveju apsigintų prieš Rusiją. Viename tokių – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reakcija jau pirmosiomis karo valandomis. Strateginį vaidmenį čia atliktų Lietuva, rašo leidinys „The Times“.  Pagal paviešintą scenarijų, kurį Vokiečių generolas Geraldas Funke įvardija kaip blogiausią, 4,8 tūkst.

Rusija dronais smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje, skelbia UNIAN. Charkivo srities prokuratūros duomenimis, yra aukų. „Šiuo metu rasti penkių kūnų fragmentai. Aukų tapatybė bus nustatyta tik po DNR ekspertizės“, – cituojama prokuratūra.

Rusijos keliami saugumo pavojai Europoje ženkliai didėja, teigiama latvių Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) 2025-ųjų metinėje ataskaitoje, paskelbtoje pirmadienį. Joje pabrėžiama, kad Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Latvijai, tačiau daugybė ženklų rodo galimus ilgalaikius planus.

Sekmadienį popiežius Leonas XIV išreiškė solidarumą su Ukrainos gyventojais, kenčiančiais dėl Rusijos vykdomų energetinės infrastruktūros apšaudymų, skelbia „Vatican News“. „Ir šiomis dienomis Ukraina patiria nuolatinius apšaudymus, kurie visą gyventojų bendruomenę pasmerkia žiemos šalčiui. Su skausmu stebiu tai, kas vyksta, esu šalia tų, kurie kenčia, ir meldžiuosi už visus juos.

Ukrainos partizaninis pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ surengė dar vieną diversiją Rusijos užnugaryje. Šį kartą buvo sunaikintas automobilis ir vertingas jo turinys, kuris turėjo atsidurti fronte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje (ES) yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų. Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

Bataliono „Pentagon“ naikintuvų pilotai virš Huliaipolės miesto Zaporižios srityje numušė pažangiausią šalies agresorės Rusijos kūrinį – žvalgybinį droną „Kniaz Veščij Oleg“.  ...

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigia, kad Rusija ketina padidinti bepiločių orlaivių gamybą ir kasdien į Ukrainą paleisti po 1 tūkst. dronų. „Priešas planuoja itin padidinti gamybą, kad galėtų panaudoti iki 1 tūkst. dronų per dieną.

Pietų Korėjos prokurorai antradienį paragino skirti buvusiam prezidentui Yoon Suk Yeolui mirties bausmę už tai, kad jis 2024 m. gruodį paskelbė karo padėtį, dėl kurios šalyje kilo chaosas. Yoon Suk Yeolas sukėlė politinę krizę, kai jis 2024 m. gruodį paskelbė apie civilinio valdymo pabaigą ir į parlamentą pasiuntė karius, kad jie įvykdytų šį sprendimą. Vis dėlto atitinkamos jo pastangos žlugo ir pernai sausį jis tapo pirmuoju sulaikytu pareigas einančiu prezidentu.

Estijos vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę uždraudė įvažiuoti į Estiją 261 Rusijos piliečiui, kariavusiam prieš Ukrainą, pirmadienį pranešė naujienų portalas portalas ERR. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro sakė, kad draudimai yra neišvengiami, nes tie, kurie Ukrainoje darė siaubingus nusikaltimus Vladimiro Putino nurodymu, neturi vietos laisvame ir demokratiniame pasaulyje. „Nėra abejonių, kad tai yra asmenys, kurie priešiškai nusiteikę Europos atžvilgiu.

Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) vicepirmininkė Pina Picierno sekmadienį lankysis Vilniaus rajone esančioje Padvarionių pasienio užkardoje, kur susitiks su pareigūnais bei vyks prie sienos su Baltarusija. Tądien taip pat numatytas politikės apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje.

Rusams numetus aviacinę bombą ant rytų Ukrainos miesto Slovjansko buvo sužeisti septyni civiliai, šeštadienį pranešė vietos teisėsaugos institucijos. Donecko regiono prokuratūros teigimu, smūgis buvo nukreiptas į gyvenamąjį rajoną, panaudota valdomoji aviacinė bomba FAB-250. Šio tipo bombos sveria 250 kg.

Rusijos demonstratyvus „Orešnik“ panaudojimas netoli Europos Sąjungos sienų yra iššūkis Varšuvai ir daugeliui kitų sostinių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Rusai panaudojo „Orešnik“ raketą smūgiui Lvivo srityje.

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino okupantų logistikos objektus laikinai okupuotoje Donecko srityje ir Kryme, skelbia UNIAN. „Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos sutrikdyti degalų ir tepalų tiekimą iš sandėlio „Dnipro“, apšaudė mobilųjį transportą su degalais ir tepalais ant naftos bazės „Gvardeiskoje“ pakrovimo estakados laikinai okupuotame Ukrainos Kryme. Žalos mastas tikslinamas“, – cituojamas Ukrainos Generalinis štabas.

Konkrečios būsimų saugumo garantijų formuluotės, išdėstytos pasibaigus „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimui priimtoje bendroje deklaracijoje, vertintinos teigiamai, tačiau Rusija ir toliau bus kliūtis taikiam sprendimui pasiekti. Taip išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė Londono Karališkojo koledžo karo studijų katedros mokslo darbuotoja Jade McGlynn.

Rusai smogė gamyklai Dniepre, Ukrainoje, priklausančiai amerikiečių kompanijai, skelbia epravda.com. Atakos metu ant kelio išsiliejo 300 tonų aliejaus. „Rusai subombardavo amerikiečių nuosavybę, nes gamykla priklauso kompanijai „Bunge“ iš Sent Luiso, Misūrio“, – cituojamas Dniepro meras Borisas Filatovas. Anot jo, tarnybos valo, barsto smėlį ir mišinius, tačiau važiuoti miesto krantine bus neįmanoma apie 2–3 dienas. „Bunge“ yra prekės ženklo „Oleina“ gamintojas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo „pažangiausių“ hipergarsinių raketų paleidimą, atliktą siekiant parengti Pchenjano branduolines pajėgas karui, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Pranešime sakoma, kad bandymą paskatino geopolitinė krizė – tai aiški užuomina į savaitgalį įvykdytą JAV ataką prieš Venesuelą.  Seulas ir Tokijas sekmadienį pranešė aptikę dviejų balistinių raketų paleidimą.

Sekmadienį, sausio 4 d., vieno Kyjivo gyvenamojo pastato kieme įvykęs automobilio sprogimas laikomas teroristiniu išpuoliu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbė miesto prokuratūra.  Namo Obolonskio rajone, Heroiv Dnipra gatvėje, kieme stovėjęs visureigis sprogo atidarius jo bagažinę, rašo „Ukrinform“. Skeveldros sužalojo kariškį. Netoliese buvusi moteris nenukentėjo.

Nuo sausio 3 d. vakaro Rusijos sostinę puolė 19 dronų. Dėl išpuolio laikinai buvo uždaryti keturi oro uostai Maskvoje ir už jos ribų, pranešė BBC rusų kalbos tarnyba, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobjanino pareiškimais. Apie vidurnaktį meras socialiniuose tinkluose pranešė, kad Rusijos oro gynyba esą numušė dar vieną droną, kuris, jo teigimu, skrido sostinės link. Nuo 19.37 iki 23.37 val.

 Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio Nicolo Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat buvo paklaustas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje. JAV prezidentas pakartojo norintis sustabdyti „kruvinas skerdynes“ ir užsiminė, kad jos nebūtų trukę ilgai, jei Ukrainoje būtų buvę dislokuoti JAV kariai, atlikę nepriekaištingą karinę operaciją Venesueloje.

Europos analitinis centras GLOBSEC paskelbė naujausią saugumo scenarijų ataskaitą, kurioje analizuojama, kaip gali klostytis Rusijos karas prieš Ukrainą 2025–2026 m. Ataskaitoje daroma išvada, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – išsekimo karas, kurio intensyvumas sumažėja dėl senkančių išteklių abiejose pusėse. Ši išsami analizė paremta 61 aukščiausio lygio Ukrainos saugumo eksperto apklausa – tarp jų buvę gynybos ministrai, ambasadoriai ir aukšto rango kariniai pareigūnai.

Kyjive šeštadienį konsultacijų renkasi vadinamosios Norinčiųjų koalicijos šalių patarėjai nacionalinio saugumo klausimais. Pokalbiuose dalyvaus apie 15 Ukrainą remiančių valstybių atstovų, penktadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taip pat dalyvaus Europos Sąjungos (ES) ir NATO atstovai. JAV delegacija, anot V. Zelenskio, prie susitikimo prisijungs vaizdo ryšiu.

Kyjivas smogia tik į „karinius taikinius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės atstovas. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Rusija pranešė, kad per bepiločių orlaivių ataką Maskvos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje esą žuvo 27 civiliai. „Ukrainos gynybos pajėgos laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir smogia tik į priešo karinius taikinius“, – sakė Dmytro Lychovijus.

Leidinys „Politico“ apžvelgė galimus svarbiausius įvykius 2026 m. ir ką gali daryti sunkiai nuspėjamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Leidinio vertinimu, D. Trumpo galimybės šiemet užbaigti šį karą – gana menkos. Nors jau seniai kalbama, kad Vakarų sankcijos sužlugdys Rusijos ekonomiką ir privers Kremlių pakeisti savo elgesį, tačiau, atrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nesutriko.

Rusija ruošiasi didelio masto provokacijai, perspėja Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, rašo UNIAN. „Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba įspėja apie Kremliaus specialios operacijos, skirtos sužlugdyti taikos derybas, kuriose tarpininkauja JAV, tęsimą. Minėta operacija yra kompleksinio pobūdžio.

Rusijos pajėgos numetė sprogstamąjį užtaisą ant greitosios pagalbos automobilio, skelbia „Ukrainska Pravda“. Greitoji ketvirtadienį skubėjo pas sužeistuosius Chersone. „Apie 22:00 Rusijos okupantai su dronu atakavo greitosios pagalbos brigadą, kuri vyko į pagalbą sužeistiems Dniepro rajone. Dėl drono numesto sprogstamojo užtaiso buvo apgadintas greitosios pagalbos automobilis ir sužeistas vairuotojas“, – rašoma miesto valdžios pranešime. 70-ies vyras patyrė galvos traumą, sukrėtimą.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai smogė Rusijos Samaros sričiai, skelbia „Kanal 24“. Naktį virš Samaros Novokuibyševsko miesto nugriaudėjo serija sprogimų, viename iš rajonų užfiksuotas gaisras. Anot pranešimų „Telegram“, ataka galėjo būti nukreipta prieš naftos perdirbimo gamyklą, galbūt net dvi: Novokuibyševsko ir Kujbyševskio. Vietiniai gyventojai sako, kad sprogimai prikėlė apie 01:30, iš viso nugriaudėjo daugiau nei 10 galingų sprogimų.

Charkive Rusijos kariai sudavė balistinį smūgį į penkių aukštų gyvenamąjį namą miesto centre. Per ataką sužeista 19 žmonių....

Artėjant 2026-iesiems, pasaulinis verslas atsiduria vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje. Neapibrėžtumas jau tapo nuolatine pasaulio rinkų būsena, tačiau yra kelios konkrečios rizikos, kurios ateinančiais metais gali turėti ypač didelį poveikį verslo sprendimams, „Forbes“ rašo Angelis Saz-Carranza, Esade Pasaulinės ekonomikos ir geopolitikos centro (EsadeGeo) direktorius.

JAV ir Rusijos derybos dėl Ukrainos prasidėjo ne nuo diplomatinių frazių, o nuo įtampos – Maskvos atstovai Rijade nesutarė net dėl kėdės. „The New York Times“ atskleidžia užkulisius, kurie parodė vidinius Kremliaus konfliktus ir Donaldo Trumpo iliuzijas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad taika Ukrainoje jau artėja, pridurdamas, kad esama priežasčių tikėtis, jog beveik ketverius metus trunkantis Rusijos karas gali baigtis „gana greitai“, praneša „TVP World“. D. Tuskas šias viltis išreiškė antradienį po pokalbių su Europos ir Kanados lyderiais pagal Berlyno formatą – diplomatinę iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti taikos Ukrainoje procesą.

Europos lyderiai antradienį nuo 12 val. (Lietuvos laiku) renkasi aptarti karą prieš Ukrainą, paskelbė Lenkijos vyriausybės atstovas. „Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas 11 val. (Lenkijos laiku) dalyvaus dar viename Europos lyderių pokalbyje Ukrainos tema“, – tinkle „X“ parašė vyriausybės atstovas Adamas Szlapka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ką veiks, kai karas Ukrainoje bus baigtas. Apie tai jo buvo paklausta interviu „Fox News“ metu. „Palaipsniui šis karas baigsis, o jūs paliksite pareigas. Kaip manote, ką darysite toliau?“ – Bretas Baieris paklausė V. Zelenskio. „Nežinau, tikrai, nežinau. Pailsėsiu? Aš noriu pailsėti“, – nusijuokė jis. Tuomet žurnalistas paklausė, ar galbūt prezidentas norėtų praleisti daugiau laiko su šeima. „Taip, aš to noriu“, – atsakė jis.

Rusams nepatiko sėkmingas Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas JAV, todėl Rusija ėmė išsigalvoti priežastis, kad galėtų smogti valstybiniams pastatams Kyjive, pareiškė V. Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas Ukrainos žurnalistams, rašo „Ukrainska Pravda“. „Dar vienas Rusijos melas. Suprantama, kad vakar turėjome susitikimą su Trumpu, ir suprantama, kad rusams, jei tarp mūsų ir Amerikos nėra skandalo, o mes darome pažangą, tai jiems yra nesėkmė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Ukrainoje būtų naudingas, ypač jei Baltųjų rūmų vadovas atskristų lėktuvu tiesiai į Ukrainą, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

Lietuva turėtų ruoštis galimam karui su Rusija anksčiau nei 2030-aisiais. Vyriausybėje Krašto apsaugos ministerija pristatė Naują nacionalinio saugumo strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys grėsmėms iš rytų. Esą Rusija sugeba ne tik kariauti Ukrainoje, bet ir tuo pat metu pildyti savo sandėlius: ruoštis ateities konfliktams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarpušventis, Premjerė Inga Ruginienė atostogauja, o likę ministrai ir juos pavaduojantys asmenys susitiko nuotoliu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad klausimai dėl teritorijų ir Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės ateities yra paskutinės neišspręstos derybų dėl karo Ukrainoje dalys. „Lieka du klausimai: Zaporižios atominė elektrinė – kaip ji veiks – ir teritorijų klausimas, – žurnalistams sakė prezidentas. – Todėl sakiau, kad šis 20 punktų planas yra parengtas 90 procentų.

Okupuotame Mariupolyje esantis teatras, tapęs vienu iš 2022 metais Maskvos vykdytos šio Rytų Ukrainos miesto apgulties simbolių, po didžiulės rekonstrukcijos vėl atidarytas, pranešė Rusijos valdžios institucijos.

Karo padėtis gali būti nutraukta tik tada, kai Ukrainoje įsigalios saugumo garantijos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Be saugumo garantijų iš esmės šiame kare dar nėra pabaigos. Mes negalime pripažinti, kad jis baigėsi, nes esant tokiam kaimynui išlieka pakartotinės agresijos rizika. O kas yra saugumo garantijos? Kodėl dabar joms skiriame tiek daug laiko? Tai – partnerių vykdomas stebėjimas ir jų buvimas“, – sako V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais smogė Ukrainos Dniepropetrovsko srities Nikopolio bei Synelnykovės rajonams ir sukėlė gaisrus. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenka. Jis teigė, kad sekmadienio vakarą priešas FPV dronu smogė Nikopolio rajonui, konkrečiai taikydamasis į Marhaneco bendruomenę.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos Adygėja buvo atakuota dronų, skelbia „Moscow Times“. Virš regiono buvo numušti trys dronai, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Nerami naktis Rusijoje Rusų institucijos nepateikė jokių detalių. Vietos valdžia taip pat nepateikė jokios informacijos apie naktinę ataką ir jos pasekmes. „Astra“ skelbia, kad buvo atakuotas Chanskajos karinis aerodromas. Anot vietos gyventojų, čia griaudėjo sprogimai.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo gali įvykti telefoninis skambutis tarp V. Zelenskio ir Vladimiro Putino, skelbia „Fox News“. Tai būtų pirmasis jų pokalbis nuo 2020 m. Apie tai leidiniui pranešė šaltinis, susipažinęs su diskusijomis. Šaltinis sako, kad tokio skambučio suplanavimas būtų pateikiamas kaip žingsnis į priekį derybose ir tai būtų diplomatinė pergalė D. Trumpui.