karas ukrainoje

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pristatė naują šalies gynybos planą ir tikslus, kurie numato visą gynybos koncepcijos peržiūrą: šalis pereina į „karinės parengties“ režimą. Planas numato tris pagrindinius tikslus, kuriuos valdžia nori pasiekti gynybos išlaidų peržiūros metu, cituojamas britų lyderis BBC: Perkelti Jungtinę Karalystę į „karinės parengties“ režimą.

Rusijos žiniasklaida paskelbė nuotrauką, kurioje galimai užfiksuotas pagrindinis įtariamasis vakarykščio dronų išpuolio prieš aerodromus. Rusai patyrė milijardinius nuostolius, šalies saugumo institucijoms buvo suduotas reputacinis smūgis. Pranešama, kad Rusijos saugumo pajėgos ieško 37-erių metų Artiomo Timofejevo, kuris tariamai yra sunkvežimių, iš kurių pakilo dronai, savininkas.

Ukrainos pajėgos per specialiąją operaciją „Voratinklis“ („Pavutina“) bepiločiais orlaiviais padarė žalos 34 proc. strateginių Rusijos bombonešių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Analitikų teigimu, sunaikinta mažiausiai 6 proc. strateginės aviacijos. Rusijos teisėsauga sulaikė sandėlių, kur buvo laikyti dronai, savininkus. Dieną prieš tai, birželio 1 d., Murmansko, Irkutsko, Riazanės ir Ivanovo sričių valdžios institucijos pranešė apie Ukrainos dronų atakas.

Į gegužės 24-25 dienomis vykusius Ukrainos ir Rusijos kalinių mainus atvyko šimtai ukrainiečių, rodydami dingusių šeimos narių nuotraukas ir tikėdamiesi gauti žinių, rašoma „The Times“. Ukrainos kariai, išbuvę Rusijos nelaisvėje ir išsekę, išlipo iš autobuso. Juos pasitiko susirinkusi minia. Iš pradžių buvo daugybė šypsenų, dainų ir „ačiū!“ šūksniai.

Po dviejų valandų trukmės pokalbio telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kurį JAV prezidentas apibūdino kaip „puikų“, Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau pripažino, kad Kremlius nenori taikos Ukrainoje, nes tiki, kad Rusija laimi karą.

Rusijos prezidentas V. Putinas neslėpdamas siekia atkurti Rusijos galią Europoje ir daro viską, kad diskredituotų NATO, o kartu – ir pajungtų buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.

Masinių Rusijos oro atakų banga išvargino Ukrainos oro gynybos pajėgas ir sukėlė nerimą dėl Kyjivo priklausomybės nuo Vakarų sistemų, skirtų apsaugoti šalies oro erdvę, einant ketvirtiesiems Rusijos invazijos metams. Abiem pusėms pradėjus taikos derybas ir Kyjivui reikalaujant neatidėliotinų paliaubų, Maskva surengė didžiausią per visus karo metus ataką – per tris dienas praėjusį savaitgalį į Ukrainos teritoriją paleidusi daugiau nei 900 dronų ir 90 raketų. Ukraina numušė daugiau kaip 80 proc.

Tiek Rusija, tiek Ukraina nori paliaubų, kurios sustabdytų daugiau nei trejus metus trunkantį karą, penktadienį pareiškė Turkijos vyriausiasis diplomatas, po derybų Maskvoje vykstantis į Kyjivą. „Pastebiu, kad prasidėjus deryboms šis klausimas ima įgauti optimistiškesnį toną. Abi šalys nori paliaubų.

Rusijos ir Ukrainos derybose viltis pasiekti taiką vos rusena, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnė, pasmerkdama pastaruoju metu prieš Ukrainą vykdomus „brutalius didelio masto Rusijos išpuolius“. JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad „atsargi viltis“, kurią ji išreiškė prieš mėnesį, sumažėjo dėl pastaruoju metu sustiprėjusios agresijos.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi kitą savaitę Stambule surengti tolesnes derybas su Rusija, tačiau vėl pareikalavo, kad Maskva pateiktų dokumentą, kuriame būtų išdėstytos jos taikos sąlygos. Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos rusai baiginėja savo veiksmus, kuriais siekiama sutelkti karines pajėgas Ukrainos pasienio teritorijoje. Tai radijo stoties „Radio NV“ eteryje pareiškė karybos ekspertas, Ukrainos ginkluotojų pajėgų atsargos karininkas Andrejus Kramarovas, rašo UNIAN. „Kitas didelis jų vasaros puolimas, kuriuo jie tikisi daug pasiekti, jau prasidėjo. Rusų užduotis bus labai paprasta – sukurti kuo daugiau aktyvių fronto linijos zonų", – sakė A. Kramarovas.

Rusija kol kas nepateikė Ukrainai ir jos partnerėms memorandumo su pasiūlymais dėl paliaubų, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“. „Žodžiai su Maskva neveikia. Net tas vadinamasis memorandumas, kurį jie žadėjo ir, neva, daugiau nei savaitę ruošė, iki šiol niekam nebuvo parodytas“, – teigė Ukrainos prezidentas. Rusija netesėjo pažado „Ukrainai jo neperdavė. Mūsų partneriams taip pat neperdavė.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi kitą savaitę lankysis ir Ukrainoje, ir Rusijoje, rašoma „Ukrinform“. Nurodoma, kad R. Grossi „aplankys Kyjivą ir Rusiją kaip dalį reguliarių kontaktų su abiem pusėmis, siekiant užtikrinti branduolinę saugą konflikto metu“. Paskelbtame pranešime taip pat pažymima, kad išorinio elektros tiekimo situacija okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje „išlieka itin trapi“, nes šiuo metu stotis pri...

Vokietija pristatė 5 milijardų eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, gegužės 28 d. paskelbtame pranešime pranešė Ukrainos gynybos ministerija po kanclerio Friedricho Merzo ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Berlyne, rašoma „Kyiv Independent“. Tačiau yra detalių, apie kurias šalių vadovai sutarė viešai nekalbėti. „Yra tam tikrų temų, apie kurias sutarėme nekalbėti viešai... Klausimą dėl „Taurus“ raketų aptarėme su kancleriu per du pokalbius. Dirbame šia kryptimi.

Kyjive amerikiečių režisierius Christopheris Waltersas, kuriantis filmą apie karą Ukrainoje, nukrito kartu su balkonu, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, incidentas įvyko Podilskio rajone.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba apkaltino Serbiją „nesilaikant neutraliteto“ ir „šaudymu į nugarą“. Rusų žvalgybos, kurią cituoja TASS, teigimu, Serbijos gynybos pramonė tiekia „milijonus šovinių ir šimtus tūkstančių artilerijos raketų“ Ukrainai.  Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS cituoja šalies užsienio žvalgybos pranešimą apie Serbijos „neutraliteto nesilaikymą“ ir šio šalies karinės pramonės „vis dar vykdomą“ amunicijos tiekimą Ukrainai.

Nuolat besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir didėjanti ginkluoto konflikto su NATO rizika skatina Aljansą peržiūrėti savo gynybos strategiją. Pasak agentūros „Reuters“, NATO gynybos ministrai svarsto galimybę padidinti brigadų skaičių apie 50 proc. – nuo 80 iki 120–130. Pagrindinį vaidmenį atremiant galimą pirmąjį Rusijos smūgį turėtų atlikti Vokietija ir Lenkija. Tikslūs skaičiai, susiję su NATO pajėgomis tiek bendrai, tiek pagal atskiras šalis, nėra viešinami.

Šiandien Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų atgrasyti Rusiją nuo puolimo fronto linijoje ir apriboti ją iki minimalių teritorinių laimėjimų, mokant didžiulę kainą. Tačiau pagrindinė Ukrainos kariuomenės problema – nuolatinis darbo jėgos trūkumas. Tai interviu laikraščiui „Tagesschau“ pareiškė vokiečių karo analitikas Franzas-Stephanas Gadi, cituoja UNIAN. „Pagrindinė Ukrainos problema yra pėstininkų trūkumas.

Po viešai paskelbtų konkurso dokumentų tapo prieinami slaptų Rusijos branduolinių objektų planai. Apie tai rašoma bendrame Danijos leidinio „Danwatch“ ir Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ tyrime, cituojama „Zerkalo“. Kas atskleidžiama brėžiniuose? Žurnalistai išanalizavo daugiau nei du milijonus Rusijos konkursų dokumentų ir tarp jų aptiko šimtus strateginės paskirties raketinių pajėgų bazės planų Orenburgo srityje Rusijoje.

Norint pradėti gaminti ukrainietiškus ginklus visu pajėgumu, reikia papildomų 30 mlrd. dolerių. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbyje su žurnalistais. „Norėčiau, kad gautume 30 mlrd. JAV dolerių ir galėtume visu tempu pradėti Ukrainos [ginklų] gamybą. [...] Techniškai mums trūksta maždaug tokios sumos. Nepakankamas finansavimas vienus metus. Turiu omenyje ir raketų programą, ir viską, ką esame pajėgūs pagaminti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje ir atskleidė, kur planuojamos trišalės prezidentų derybos. Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai apie Vladimiro Putino „beprotybę“ buvo ignoruoti Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tačiau sukėlė aštrią Kremliaus šalininkų reakciją internete.

Prieš 11 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, JAV ir Vakarų šalys atsisakė imtis priemonių taikai užtikrinti, manydamos, kad tai gali eskaluoti konfliktą. Apie tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pasakojo buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas M. Breedlove’as. „Mes praradome daug galimybių dar pačioje pradžioje. Net prieš rusams įsiveržiant į Donbasą. Po Krymo mes matėme, ką daro Putinas“, – aiškino P. M. Breedlove’as.

Po rekordinio skaičiaus rusų dronų atakų prieš Ukrainą naktį į antradienį šalies rytuose ir pietuose vėl gaudė oro pavojaus sirenos. Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ įspėjo dėl atakų Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo srityse bei virš Juodosios jūros Odesos uostamiesčio kryptimi. Anot duomenų, be kita ko, paleisti „Shahed“ bepiločiai. Ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus Sumuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.

Rusai aktyviai diegia įvairias naujoves atakuodami Ukrainą. Jie bando rasti spragų Ukrainos gynyboje. Šiuo metu Ukraina susiduria su raketų oro gynybos sistemoms trūkumu, rašo „Le Monde“, cituoja UNIAN. „Rusai ką tik paleido į mūsų zoną penkis naujo tipo raketų modelius, pavadintus „Banderol“. Jie atidžiai tiria kiekvienos atakos rezultatus, ieškodami spragų mūsų gynyboje.

Naujas rusofašistų kankinimo būdas savo kariams – jie juos riša prie medžio ir tai vadina aukojimu „Babai Jagai“ – sunkiajam ukrainiečių bepiločiui lėktuvui. Tokius okupantų pėstininkų veiksmus užfiksavo Ukrainos žvalgyba Charkivo ir Donecko srityse. Kodėl baudžia savus, kokias dar istorijas žvalgyba pasirengusi atskleisti ir kaip skamba rusofašistų vadų įsakymai bausti savus – TV3 žinių kolegų ukrainiečių parengtame reportaže.

Praėjusią naktį Rusija surengė dar vieną antpuolių bangą, naudodama milžiniškus spiečius kovinių dronų, pirmadienį ryte pranešė Ukrainos valdžia. Karinės oro pajėgos platformoje „Telegram“ perspėjo apie naujas Rusijos kruizinių raketų atakas, visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Valdžios institucijų teigimu, daugelyje vietovių veikė oro gynybos sistemos, pranešama apie daugybę sprogimų. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą kol kas nebuvo.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausi bendražygiai pateikė unikalią informaciją apie Ukrainos lyderio būseną. Po daugiau kaip 38 mėnesių nuolatinio streso ir dažnai keturių ar penkių valandų miego per naktį, jis, vis dėlto, žino, kaip atlaikyti smūgius, rašoma „The Times“. Praėjusią savaitę V. Zelenskis Kyjive priėmė keturis galingiausius Europos lyderius, po to išvyko į Ankarą susitikti su Turkijos prezidentu, tuo pačiu metu tvarkydamas savo šalies reikalus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirodė Stambule tiesioginėms deryboms su Ukraina, kurias pats ir pasiūlė. Kremliui pradėti nepagrįstą karą, atmesti paliaubas ir vadinti tai taikos pastangomis nėra nieko naujo – Rusija meluoja, rašo „Kyiv Independent“ žurnalistas Andrew Chakhoyanas. 2022 m., telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienos, Kremlius teigė, kad neturi ketinimų įsiveržti – Rusija melavo.

Kol Ukraina ir Rusija vis dar tariasi dėl paliaubų, visuomenei kyla klausimai: ar Rusija ruošiasi dar vienam karui ir kaip greitai tai galėtų įvykti? Apie Rusijos karą Ukrainoje, bei Rusijos ateities motyvus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ir atsargos pulkininkas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį suabejojo, ar Vatikanas gali būti tinkama vieta taikos deryboms su Ukraina, Jungtinėms Valstijoms, Italijai ir popiežiui pareiškus viltį, kad kitas derybų raundas galėtų vykti šiame mieste valstybėje.

Ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip dirbti dėl pergalės, nes jei nieko nedarys, jie gali prarasti savo namus ir artimuosius. Apie tai pasakojo 9-osios atskirosios bepiločių orlaivių brigados vadė Darija, kurios šaukinys yra DŠK, rašoma „Unian“. Kalbėdama apie savo motyvaciją, karė pažymėjo, kad karas „turi baigtis mūsų pergale“. Jos nuomone, reikia pradėti nuo savęs, tobulėti, nesiskųsti, „kaip viskas blogai“, ir nelaukti, kol kas nors kitas tai padarys.

Šiuo metu Ukraina yra pirmajame etape siekiant užbaigti karą, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau dėl to susitarti nepavyksta.

JAV Senatas yra pasirengęs balsuoti dėl sankcijų įstatymo, skirto Rusijos režimui, jei derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos netrukus nepasistūmės, sakė įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas per Senato užsienio reikalų komiteto posėdį gegužės 20 d. „Jei artimiausios dienos bus tokios pačios kaip pastarieji mėnesiai, galite būti tikri, kad mes žengsime toliau“, – cituojamas senatorius „Voice of America“. L. Grahamas teigė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą padėti pasauliui užbaigt...

Naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas galėtų įvykti Vatikane birželio viduryje, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais.  Laikraščio teigimu, ten bus ir JAV delegacija, vadovaujama valstybės sekretoriaus Marco Rubio, einančio ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Į delegaciją įtrauktas ir specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.

CNN paskelbė radijo pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuotas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos momentas Novodarovke, Zaporižios srityje, praėjusių metų lapkritį. Garso įraše rusų dalinio vadas šešis kartus įsako nužudyti belaisvius. Vaizduose matyti šeši kareiviai, gulintys veidu žemyn ant žemės. Du iš jų nušauti iš arti, dar vienas, tikriausiai vadas, paimtas į nelaisvę. CNN skelbia, kad įrašai buvo pateikti Ukrainos pusės ir redakcija negali jų nepriklausomai patvirtinti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje šiais metais pasiekė tik nedidelę teritorinę pažangą, susidūrusios su nuolatiniu Kyjivo kariuomenės pasipriešinimu, o tai paneigia prezidento Vladimiro Putino tvirtinimus, kad jo armija įgijo pranašumą kare. Nepaisant to, Donaldas Trumpas, atrodo, yra įtikėjęs Kremliaus teiginiais.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobjakovas Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume pareiškė, kad, kadangi SSRS buvo išformuota ne to paties organo, kuris ją įkūrė 1922 m. – Liaudies deputatų suvažiavimo, tai teisėta procedūra, kuriant jos vietoje nepriklausomas valstybes, buvo pažeista, o tai anot jo reiškia, kad SSRS teisiškai egzistuoja iki šiol.

Ukrainos Bila Cerkvos mieste kilo didelis gaisras vietos šiluminėje elektrinėje. Pranešama, kad incidentas įvyko atliekant techninės priežiūros darbus. Pasak „Telegram“ kanalo „Unian“, gaisras buvo itin stiprus ir pareikalavo aukų. Vietos žiniasklaida, remdamasi preliminaria informacija, nurodo, kad per incidentą žuvo mažiausiai du žmonės.

Telefoninis pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino nutraukė bandymus daryti spaudimą Rusijai ir vietoj to atvėrė kelią karo veiksmų tęsimui, skelbia „Washington Post“, rašo UNIAN. Anot leidinio, D. Trumpo nenoras stumti Rusiją į paliaubas rodo, kad jis gali pasitraukti iš derybų. „Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę Europos lyderiai planavo kartu su JAV pareigūnais taikyti naujas sankcijas Rusijai, jei ji nesutiks nutraukti ugnies Ukrainoje.

Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Kyjivo srityje buvo sužeisti penki tos pačios šeimos nariai, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas. Tarp nukentėjusiųjų – 17-metis paauglys, trimetė mergaitė ir jų 42 m. amžiaus motina, visi jie patyrė ūminę reakciją į stresą. Be to, 13-mečiui berniukui buvo įpjauta pėda, o 30-mečiui vyrui – kaktikaulis.

JAV leidinys „Financial Times“ išanalizavo pastarųjų dienų Donaldo Trumpo elgesį Rusijos atžvilgiu ir susidarė įspūdį, kad JAV prezidentas „apleido Ukrainą“. ...

Įtakingas Rusijos valdžios atstovas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Ukrainai kapituliacijos regimybe, jeigu ši nesutiks su „tam tikro valstybingumo išsaugojimu“ – Rusijos primetamomis derybų sąlygomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad yra „pasirengęs dirbti“ kartu su Ukraina – šalys yra „teisingame kelyje“ link taikos. Vis dėlto, tuo pačiu, jis nepateikia jokių ženklų, kad yra pasirengęs kompromisui, nepaisant JAV spaudimo, rašoma „The Times“. V. Putinas tvirtino, kad rimtai remia JAV pastangas siekti „taikaus sprendimo“ Ukrainoje, bet po dviejų valandų trukmės pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, iškėlė naujas kliūtis ugnies nutraukimui.

Vladimiras Putinas taps tik pavojingesnis, kai baigsis karas Ukrainoje, skelbiama „Bild“, remiantis Vakarų šalių spec. tarnybų ataskaitomis. Vienais iš potencialių taikinių, anot vokiečių leidinio, gali tapti Lietuva ir Lenkija. „Jei karo veiksmai Ukrainoje baigsis, grėsmė mums padidės“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Bild“. Apie 800 tūkst. Rusijos karių, jei bus paskelbtos paliaubos, negrįš namo, sako H. Pevkuras, o gaus naujus įsakymus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė 17-metį Rusijos agentą, kuris ruošėsi susprogdinti vietos teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro administracinį pastatą. SBU pranešė, kad sulaikytasis veikė pagal Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymus. Paaiškėjo, kad šio paauglio atžvilgiu jau buvo atliekamas tyrimas dėl karinių transporto priemonių padegimo, tačiau jis buvo paleistas iš sulaikymo vietos, o teismas jam skyrė namų areštą.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas pokalbyje su JAV vadovu Donaldu Trampu bandė jį įtikinti, kad Rusija labai pervertina savo realias galimybes. Jo teigimu, D. Trumpas jau praranda kantrybę dėl Rusijos veiksmų. Pasak A. Stubbo, pokalbyje su JAV prezidentu jis pareiškė, kad Rusijos ekonomikos galios lygis yra „mažesnis nei Italijos“ ir „šiek tiek didesnis nei Ispanijos“, skelbiama „The Guardian“. „Ekonominiu požiūriu ji yra mažesnė už Italiją, šiek tiek didesnė už Ispaniją, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „tikras“, kad rusų pajėgos gali iki 2025 m. galo prasiveržti pro ukrainiečių gynybą ir įgyti visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų kontrolę, pirmadienį remdamasi Rusijos prezidento mąstyseną išmanančio šaltinio suteikta informacija pranešė „Bloomberg“. Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad tai leidžia manyti, jog V. Putinas greičiausiai nepasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo pirmadienį planuoja kalbėtis tel...

Naktį į pirmadienį laikinai okupuotame Kryme buvo suduoti smūgiai Džankojaus ir Krasnogvardeisko rajonuose, „Telegram“ kanale pranešė „Krymo Vėjas“. „Nuo vidurnakčio iki pirmos valandos nakties Džankojaus ir Krasnogvardeisko rajonus puolė nepilotuojami orlaiviai. Rusijos oro gynybos sistema mėgino juos numušti, bet, pasak mūsų prenumeratorių, būta pataikymų“, – sakoma pranešime.  Vėliau Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad naktį Krymą puolė dronai.