Apie Rusijos karą Ukrainoje, bei Rusijos ateities motyvus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ir atsargos pulkininkas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas.
Kiek jūs sutiktumėte, jeigu pasibaigtų Rusijos karas Ukrainoje, kad Rusija ieškotų kito taikinio, kur kitur tą karą ar konfliktą sukelti, tęsti?
G. Bagdonas: Taip, čia yra tas klausimas, kuris kartu ir giliai svarstomas. Visi mes norime taikos Ukrainai, kiekvieną naktį, dieną griaunami namai, žudomi žmonės, tačiau jeigu tai būtų karas, karo baigtis arba ilga pauzė, paliaubos Rusijos sąlygomis, sąmoningai pakartosiu, ne Ukrainos, kurios leistų Rusijai atnaujinti savo nuostolius, mano tokiu preliminariu skaičiavimu, užtektų vienerių metų.
Ir, jeigu Kremliuje ne idiotai sėdi, įvertina ir žino, kad Ukraina laikosi mūsų, Vakarų, dėka, nes tai yra mūsų vertybės, mūsų galų gale saugumas, ir tai gal tada imtųsi spręsti tą problemą, Maskvos akimis žiūrint, pradedant vienokios ar kitokios apimties karą prieš mus, prieš NATO.
Prieš Vakarus, ar ne?
G. Bagdonas: Taip, NATO yra stipri, tiek aš tikiu, taip pat tikiu tiek NATO galia, tiek pasiryžimu, tiek sukurta sistema saugumo, bet labai svarbu, kad ir Kremliuje būtų patikėta, nes atgrasymas veikia tada, kaip prieš ką, nuo ko atgrasome?
O čia aš galiu turėti ir abejonių, kiek patikės, nes vėl būdami demokratinėmis šalimis, galbūt per mažai diskutuojame, analizuojame tą situaciją visuomenėse.
Yra įvairių nuomonių, ir net jei abejonės, abejonių naratyvas Putino, ar kieno ten bebūtų, mintis ir strateginį mąstymą užvaldytų, tai aš taip siūlyčiau labai rimtai susirūpinti, nes tada galėtų ir išbandyti NATO, mūsų, kaip iš tikrųjų, nepriklausomai nuo to, ar NATO veikia. Gali prasidėti karas vienoks ar kitoks prieš vieną ar kitą NATO valstybę.
P. Vaitiekūnas: Papildyčiau labai trumpai, pasakydamas, kad Rusijos puolimas būtų ta kryptimi, kurioje atgrasymas būtų silpniausias.
Gal galite įvardinti, kurios čia galėtų būti kryptys?
P. Vaitiekūnas: Tos, kurios yra pasienio valstybės ir į atgrasymą investuoja mažiausiai. Ir to atgrasymo, realaus atgrasymo, gal jums ir nepatiktų, kai aš paaiškinčiau, ką reiškia atgrasymas.
Paaiškinkite.
G. Bagdonas: Atgrasymas yra, kad potencialus priešas, Rusija, suprastų, kad kaštai išleisti, kaina sumokėta karui, neatsipirks – nuostoliai bus didesni.
P. Vaitiekūnas: Diplomatiškai paaiškinote. Atgrasymas realus būtų tos valstybės, kuri turi ukrainietiškas „palianycias“ 1000 km spinduliu ir gali realiai grasinti Maskvai.
(Palianycia – tai naujai sukurtas Ukrainos raketos ir drono hibridas, skirtas tiksliems smūgiams, ypač į tolimus taikinius. Jis apibūdinamas kaip vietinis (Ukrainos vidaus) kūrinys, kuris gali apeiti Vakarų apribojimus, draudžiančius Ukrainai smogti taikiniams Rusijos teritorijoje – aut. past.)
Maskvai ir kitiems dideliems centrams, priimantiems sprendimus Rusijos teritorijoje.
Tada tai būtų poveikis, ar ne?
P. Vaitiekūnas: Ir man atrodo, tada smūgio kryptis galbūt būtų kita, ir mes turėtume kelias dienas arba savaitę, dvi, kol ateitų į pagalba, galbūt ateitų partneriai.
G. Bagdonas: Čia galbūt laikas prisiminti, referuoti į Estijos kariuomenės, jeigu neklystu, vadą, kuris sakė: „Estija maža, neturi strateginio gylio, bet mūsų strateginis gylis turi Rusijos teritoriją“, tai yra, karą perkelti į Rusiją. Ir aš labai sutinku, mes turime terminą gravitacijos centras. Rusijos gravitacijos centras yra sostinė Maskva.
P. Vaitiekūnas: Simbolis, tik simbolis, niekas kita. Ten turi būti planas, kaip atgrasoma, čia pritariu.
Matome, kad Vokietijos kariuomenė stiprėja. Lietuvoje matome Vokietijos partnerius, Vokietija yra pakeitusi kryptį ir tikrai daug dėmesio skirs atgrasymui. Ar tai galėtų būti tas veiksnys, kuris atgrasytų Rusiją pulti NATO?
G. Bagdonas: Vokietija yra didžiausias kontributorius Lietuvos, tik paėmus vienos Lietuvos saugumui, nes yra ir Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir visos kitos NATO šalys.
Bet sveikindami ir džiaugdamiesi Vokietijos indėliu, turime tai laikyti viso aljanso, viso NATO sudėtine dalimi, tai nėra kažkas šalia aljanso. Taip, yra vienintelis dalykas – tai yra faktas, kad pajėgos NATO, kurios dislokuotos Lietuvos teritorijai, kaip ir Lietuvos kariuomenė, kuri yra taip pat NATO kariuomenė, ir kitų šalių sąjungininkų, nuo pirmos sekundės ir minutės stotų su ginklu ginti mūsų teritoriją.
Čia nebūtų kažkokių atskirų, nelauktų to stebuklingo penkto straipsnio aktyvavimo. Tai yra sutarta, tai yra faktas. O dėl kitų pajėgų atėjimo, ten, žinoma, kaip gerbiamas Petras minėjo, yra įvairių būdų, kad juos paskatinti greitai ateiti, tai yra vėl regioniniai planai, kuriais remiantis Lietuva būtų ginama.
Kiek žinau, Krašto apsaugos ministerija tampriai bendrauja formate Baltijos valstybės, Šiaurės šalys visos, Nyderlandai, Lenkija ir Jungtinė Karalystė yra junginys bendras Jungtinės Ekspedicinės Pajėgos.
Tos pajėgos tikėtina būtų greitesnės ir greičiau reaguotų negu visas aljansas, bet vėlgi, viskas yra aljanso rėmuose daroma.
Dėl to niekas neabejoja, bet Vokietija kaip Europos Sąjungos turbūt stipriausia ekonomika, ji gali ganėtinai stipriai prisidėti. Matome ir kitų šalių pokytį ir vis gynybai daugiau skiriama pinigų. Jūsų vertinimu, ar pakankamai Europa dabar skiria gynybai? Ar pakankamai yra tų pastangų, kurias mes matome, kad jau yra investuojama daugiau, gynybos pramonė Europoje gaivinama, ko anksčiau buvo nepakankamai. Jūsų vertinimu, ar tinkama linkme ir ar pakankamai daroma?
P. Vaitiekūnas: Tinkama linkme, netinkamu žingsniu, per lėtai. Ir matosi iš to, kaip Europos šalys suvokia realybę, matosi iš to, kaip jos remia Ukrainą.
Jeigu Olandija ar Belgija remia, dabar neatsimenu, ar Olandija ar Belgija, remia Ukrainą daugiau negu Italija, Ispanija ir Portugalija kartu, tai čia iškalbingas faktas, kuris rodo, kad tos šalys galvoja, kad tai mūsų nelabai liečia.
G. Bagdonas: Danija yra viena iš aukščiausiai remiančių.
P. Vaitiekūnas: Galbūt Danija tada, bet mane sukrėtė tas, kad viena iš tų šalių, nedidelių šalių, remia Ukrainą daugiau negu du gigantai plius Portugalija.
G. Bagdonas: Labai sutikčiau, kad mes lėti, mes, Europos šalys, turiu omenyje, ne Lietuva. Žingsniai daromi, vilčių teikia, bet mes turime, reikia suprasti, galbūt metus, gal dvejus metus.
P. Vaitiekūnas: Reikėjo judėti greičiau.
G. Bagdonas: Taip.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
