Mūšio lauko duomenys rodo, kad, nepaisant nuolatinio pranašumo žmogiškaisiais ištekliais ir nuolatinių pergalių, V. Putino kariuomenė iki šiol toli gražu nepasiekė savo karo tikslų, rašoma „Bloomberg“.
Rusai žygiuoja nebe taip sparčiai
Remiantis atvirosios prieigos žemėlapių paslaugos „DeepState“ surinktais duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos pagrindinis puolimas rytinėje Ukrainoje sulėtėjo perpus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu iki 2024 m. pabaigos.
Prezidentui Donaldui Trumpui atsisakant JAV pastangų užbaigti karą, V. Putino pasiuntiniai toliau kelia maksimalistinius reikalavimus Ukrainai atiduoti keturis regionus, į kuriuos Kremlius pretenduoja, bet kuriuos Rusija užima tik iš dalies.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė ultimatumą.
Dėl stringančio diplomatinio proceso Ukrainos ir platesnio Europos saugumo ateitis greičiausiai bus nulemta įvykių karo lauke, pažymima „Bloomberg“. Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos pajėgos yra iš esmės aklavietėje, todėl Kyjivo ir jo sąjungininkų gebėjimas toliau tiekti karius ir ginklus gynybai, galbūt be didelės JAV paramos, greičiausiai bus lemiamas.
„Bloomberg“ duomenimis, Rusijos karinės pajėgos vidutiniškai per savaitę šiais metais įžengė į Ukrainos teritoriją apie 41 kvadratinį kilometrą, palyginti su vidutiniškai 125 kvadratiniais kilometrais nuo rugpjūčio vidurio iki praėjusių metų pabaigos.
Apie ką kalba Trumpas? Padėtis fronte geresnė negu pernai
Padėtis karo lauke smarkiai kontrastuoja su diplomatiniais pokyčiais Putino naudai. Jis siekė laimėti laiko šią savaitę pokalbyje su Trumpu, kuris atsisakė reikalavimų dėl ugnies nutraukimo ir sankcijų grasinimų, Europoje sukeldamas baimę, kad jis atsitraukia nuo ilgai skelbto įsipareigojimo pasiekti greitą taikos susitarimą.
Vėlesniame pokalbyje su Europos lyderiais D. Trumpas užsiminė, kad yra įsitikinęs, jog Rusija laimi, pakartodamas keletą Kremliaus argumentų, teigia pokalbiuose dalyvavę asmenys, kurie atsisakė komentuoti uždarų durų vykusias derybas.
Kovos fronte rodo kitokį vaizdą. Vieši duomenys taip pat rodo, kad nuo sausio Rusija užėmė mažiau nei ketvirtadalį procento – 0,15 % – Ukrainos teritorijos. Rytų Donecko regionas, kuriame vyko žiauriausios karo kovos ir kuris jau daugiau nei dešimtmetį yra iš dalies okupuotas, vis dar nėra visiškai kontroliuojamas Maskvos.
Šie skaičiai turi daug išlygų. Kovos, kurios buvo sustabdytos dėl atšiaurių Ukrainos žiemų, vasaros mėnesiais paprastai intensyvėja. Kaip ir visi konfliktai, karas gali pakrypti netikėta linkme, paskatintas politinių sprendimų, priimtų toli nuo karo lauko.
Tačiau, remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, pagrįstais „DeepState“ duomenimis, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos pažangą vien Donecke, regione, kuris yra šiek tiek mažesnis už Belgiją, visiškai jį užimti užtruktų kelerius metus. Remiantis šiais skaičiavimais – tai grynai teorinė prielaida – visos Ukrainos užėmimas užtruktų gerokai daugiau nei šimtmetį.
„Putino mintis, kad jis gali greitai – ar net artimiausiu metu – užimti visus keturis regionus, yra visiškai nereali“, – „Bloomberg“ cituojamas vyresnysis Rusijos ir Eurazijos programos mokslinis bendradarbis „Carnegie Endowment for International Peace“
Ericas Ciaramella. Remdamasis gerai išvystyta Ukrainos gynyba, sakė, kad Rusija „pasiekia tik lokalinius laimėjimus“.
Nė vienas iš skaičiavimų nemenkina Ukrainos didėjančių iššūkių, susijusių su darbo jėgos trūkumu, karo išvargintais gyventojais ir mažėjančia JAV parama D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
Ukrainos laukia sunki vasara fronte
Kovoms vasaros mėnesiais vis stiprėjant, Rusijos proveržio galimybė fronto linijoje išlieka rizika Ukrainai, net jei Maskvos kariai žengia į priekį su didžiulėmis aukomis.
Pokrovskas, Ukrainos tvirtovė Donecko regione ir pagrindinis Rusijos karo kampanijos tikslas, sugebėjo išsilaikyti, tačiau Kyjivo gynyba tampa vis silpnesnė.
„Kiekviena kampanija pasiekia lūžio tašką, kai frontas pradeda griūti, – sakė Jevgenijus Bužinskis, Rusijos atsargos generolas ir Maskvoje dirbantis gynybos analitikas. – Tas momentas ateis, nes Ukrainos problemos yra sisteminės.“
Nors Europos rėmėjai, vadovaujami Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, padvigubino pažadus remti Ukrainą, galingiausias Kyjivo sąjungininkas keičia kursą, o tai gali turėti rimtų pasekmių tolesniam JAV ginklų tiekimui po vasaros.
„Rusija bijo Amerikos, ir būtent Amerikos įtaka gali išgelbėti daug gyvybių, jei ji bus panaudota kaip svertas, kad Putinas baigtų karą“, – antradienį savo reguliarioje vakarinėje kalboje tautai „Telegram“ sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas demonstruoja nuovargį dėl jo tarpininko vaidmens ir kelia perspektyvą, kad bus pasitraukta iš derybų, kurios iki šiol davė mažai rezultatų. Jackas Watlingas, vyresnysis karo tyrimų mokslinis bendradarbis Karališkajame Jungtinių Tarnybų Institute Londone, sakė, kad diplomatinis pasitraukimas yra naudingas Putinui.
„Rusija negali tęsti operacijų neribotą laiką, bet kol kas Maskva mano, kad jos įtaka Ukrainai laikui bėgant didės“, – sakė J. Watlingas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
