kapinės

Klaipėdoje esančios Tylos gatvės gyventojai nebegali tylėti. Vieną dieną grįžę po darbo jie išvydo, kad darbininkai nugriovė jų kiemus nuo šalia esančių kapinių skyrusią tvorą. Taip kapai vizualiai atsidūrė kone prie pat namų durų. Uostamiesčio valdininkai žada senosios tvoros vietoje įrengti naują. Tiesa, ji bus vielinė ir permatoma.

Vyras JAV, Kalifornijoje, rado iš 100 metų senumo kapo kyšantį didelį žmogaus plaukų kuokštą. 37 metų Joelis Morrisonas rado Johno Drissando kapą Sakramento Sent Džozefo katalikų kapinėse, praneša „California News Times“. Jis įkėlė atradimą į savo sesers „TikTok“ paskyrą. Vaizdo įraše galime išgirsti jį sakant: „Taigi, mes čia vaikštinėjome po kapines ir aš aptikau kai ką tikrai bjauraus. Yra antkapis, o žmogaus plaukai kyšo iš plyšio antkapyje.“ „Tai plaukai.

Vagims nešventos net kapinės – tuo įsitikino viena į redakciją paskambinusi moteris. Ji pasakojo šeštadienį, artėjant mirusiųjų atminimo šventėms, sutvarkiusi artimųjų kapą Dukstynos kapinėse. Pastatė žvakes ir gėles. Tačiau kitą dieną atėjusi uždegti žvakių, jų nerado. Buvo dingusios ir gėlės. Moteris norėjo įspėti kitus, kad būtų atsargūs – nepaliktų neuždegtų žvakių, o dirbtines gėles verčiau jau kaip nors paženklintų. Moteris pasakojo, kad iš nuoskaudos net apsiverkė.

Bolivijoje nešini savo mirusių giminaičių kaukolėmis šiomis dienomis vietos gyventojai traukia į kapines. Papuošę kaukoles gėlėmis, į nosį įkišę cigaretę ar užmovę peruką, jas nešioja po kapines ir tikisi, kad šios atneš sėkmę ir apsaugą nuo nelaimių. Rankose laikydami savo giminaičių kaukoles Bolivijos La Pazo miesto gyventojai traukia į vietos kapines. Jos dailiai išpuoštos kaukolių dienos proga.

„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, šį savaitgalį praleidau lankydama artimųjų kapus, o kai uždegėme žvakes, ant kapų pasišnekėjome su seniai matytais giminaičiais. Tada viskas ir prasidėjo“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Viktorija. Pastarieji karantino metai labai pakeitė bendravimo manieras.

Panevėžietis Ričardas vis dar gedi mirusios žmonos. Vyras dažnai ateina į kapines mintimis pabūti su anapilin iškeliavusia mylimąja. Tačiau jau šventove gedinčiam našliui virtęs kapas vieną dieną pavirto į smėlio kopą. „TV Pagalbos“ gelbėtojui Žilvinui Žitkui Ričardas pasakojo, kad smėlį iš šalia esančios statybvietės ant jo žmonos kapo sunešė vėjas. Apgadintos liko dar kelios netoliese esančios kapavietės.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės – diena, kurią pagerbiami visi mirusieji uždegant žvakelę ar pamerkiant gėlių. Būtent šią dieną protėviai lankydavo kapus ir tikėjo, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam šią dieną aplanko gyvuosius. Vėlinės minimos daugybę metų, pirmasis šią dieną minėti pasiūlė Izidorius Sevilietis VII amžiuje, o 988 metais Kliuni vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines minėti lapkričio 2-ąją. Galiausiai 1311 metais ši diena įtraukta į Romos katalikų liturgiją.

Varėnos rajone, Margionių kaime, vis dar puoselėjama sena tradicija nuo šiandien, lapkričio 1-osios, aštuonias dienas kapinėse deginti laužus. Į ugnį metami ir mediniai kryžiai. Nuo neatmenamų laikų išlikusios apeigos sutraukia ir vietinius, bendrai maldai už mirusiuosius atvažiuoja ir iš svetur. Varėnos rajone, Margionių kaimo kapinaitėse, pirmadienio vidurdienį buvo uždegtas laužas ir pradėtos maldos bei giesmės. Iš pradžių būrelis vietos gyventojų, susėdusių aplink ugnį, kalba rožančių.

Visuotinė kapų apgultis. Lietuvoje įsibėgėjo ilgasis savaitgalis, šalia kapinių formuojasi automobilių spūstys. Dalis žmonių valdžios prašymų susilaikyti nuo kelionių visgi neišgirdo ir atvirauja, kad kapines ir gimines lanko skrosdami visą Lietuvą. Tvarką visuose šalies keliuose prižiūrinti policija vardija šių metų tendencijas: pareigūnams darbo netrūksta, sugautus girtus vairuotojus skaičiuoja dešimtimis. Visų šventųjų dieną sostinėje Karveliškių kapinėse žmonių tikrai netrūksta.

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose. Ponia Alė Jadvyga prieš Vėlines atėjo apžiūrėti vyro kapo. Ant jo vos viena žvakelė ir vienas želdinys.

Moteris atėjusi aplankyti mamos kapo liko šokiruota ir pasibjaurėjusi – pamatė kapinėse besimylinčią porelę. Moteris, kuri nepanoro atskleisti savo vardo, nufilmavo porą, taip tikėdamasi, kad jie atkreips į ją dėmesį ir nutrauks savo „gėdingą veiklą“, rašoma mirror.co.uk. Pora buvo pastebėta Šv. Mykolo kapinėse, Airijoje. Vaizdo įraše matoma, kad pora guli po medžiu ir užsiiminėja seksu.

Utenos rajone palaidotų žmonių amžinojo poilsio vietą netrukus bus  galima rasti paprasčiau ir greičiau – nuotoliniu būdu. Utena pirmoji šalyje baigia 35-ių jos teritorijoje veikiančių ir 160 jau uždarytų kapinių skaitmeninimą.  59 hektarų ploto kapinių inventorizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę savivaldybei kainavo apie 90 tūkst. eurų.

Istorijai ir ją gaubiančioms paslaptims neabejinga Lou Cocker tikisi, kad pavyks įgyvendinti daugumai neįprastą ir keistą svajonę – nufotografuoti kiekvieną antkapį savo gimtojoje Norfolko žemėje. 48 metų Lou Cocker iki šiol jau yra nufotografavusi daugiau nei 220 000 antkapių ir daugiau nei 700 kapinių ir bažnyčių šventorių aplink Norfolko regioną. Neįprasta kolekcija galinti pasigirti Lou nežada sustoti, mat yra užpildžiusi tik 70 procentų savo neįprasto projekto.

Pasitinkame dvi mirusiųjų pagerbimo šventes – Visų Šventųjų dieną bei Vėlines, per kurias visi išsiruošia lankyti mirusių artimųjų kapų, tačiau kartais pamirštame, jog ir kapinėse galioja etiketo taisyklės, kurių vertėtų laikytis. Elgdamiesi netinkamai, sudrumsčiame ne tik kitų lankytojų, bet ir mirusiųjų ramybę.

Nors mirusiųjų pagerbimo dienos jau čia pat,  gėlių augintojai ir prekeiviai skundžiasi – prekyba vyksta vangiai. Kai kurie tikina pernai tokiu metu jau buvo pardavę didžiąją dalį gėlių. Manoma, kad žmonės stebi orų prognozę ir paskutinę minutę spręs gyvas ar dirbtines gėles pirkti. Prekeiviai viltis deda į ilgąjį savaitgalį. Pasvalietė Ligita auginti gėles pradėjo per pandemiją, kai sustojo švenčių dekoravimo verslas.

Mirusiųjų atminimas – dvasinis dalykas ir geriau juos prisiminti maldoje, o ne keliauti į kapines, teigė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Ilgąjį savaitgalį TV3 žinių „Dienos komentare“ arkivyskupas siūlė susilaikyti nuo kelionių į kapus. Kaip jūs patartumėte žmonėms elgtis ilgąjį Vėlinių savaitgalį? Reikia prisiminti, kad mirusiųjų atminimas yra dvasinis dalykas.

„Artėja Vėlinės, todėl tikrai manau, kad daugelis lietuvių jau prieš šią dieną sutvarko savo pačių artimiausių žmonių kapus. Pas savo senelius ant kapo vakar nuvažiavau ir aš, tačiau ten pamatytas vaizdas mane kaip reikiant įskaudino. Tikiuosi, kad skaitytojai mane palaikys“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi šiaulietė Simona. Savo močiutės neturiu jau septynerius metus, o senelis šį pasaulį paliko dar anksčiau už močiutę.

Vilmos Kučinskienės kuriamos gėlių kompozicijos – tikri meno kūriniai, kuriais sunku nesižavėti. Naujienų portalui tv3.lt jurbarkietė pasakojo, kaip prasidėjo jos kūrybinis kelias ir atskleidė, kaip vyksta kūrybinis procesas. Tikriausiai bus sunku patikėti, kad Vilmos profesija nesusijusi su floristika – moteris turi buhalterinės apskaitos išsilavinimą bei šį darbą dirba ir dabar. Vėlinėms skirtų puokščių kompozicijų darymas jai, tik hobis.

„Prieš trejus metus palaidojau savo tėtį. Su juo mane siejo tikrai stiprus ryšys, bet vieno dalyko aš jo taip niekada ir neišdrįsdavau paklausti. Šį savaitgalį aplankius jo kapą, pagaliau po tiek metų aš radau atsakymą“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Marija. Noriu pasidalinti su jumis istorija, kuri galbūt ir jus paskatins nedvejoti paklausti itin asmeniškų klausimų savo tėvų, draugų ar artimųjų.

Akibrokštas šalia Vilniaus esančioje Paberžėje – mirusią senolę palaidoję artimieji po kelių dienų sužinojo, kad ji sveika ir gyva. O giminės kape ilsisi visiškai svetima moteris. Nesusipratimas galimai įvyko Molėtų ligoninėje, kurioje nuo koronaviruso buvo gydomos abi senjorės, iš kurių vienai mirus, visai gali būti, buvo supainioti dokumentai.  Po šoko neatsigauna giminės kapavietėje visiškai svetimos moters kapą tvarkanti paberžiškė Teresa.

Panevėžiečiai priblokšti – miesto kapinės prieš Vėlines virto smėlio kopomis. Žmonės ašarodami pasakoja, kaip po krislelį renka smėlį nuo kapaviečių. Skaičiuojama, kad nukentėjo mažiausiai kelios dešimtys kapaviečių. Smėlį atpustė iš kitapus tvoros rengiamų naujų kapinių teritorijos. Savivaldybė teisinasi, esą niekas negalėjo nuspėti, kad rudenį siaus smėlio audros ir teigia, kad kapavietes žmonėms teks tvarkytis patiems.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Ar esate girdėję apie kapinių etiketą? O apie tinkamą elgseną vykstant pagerbti mirusiuosius? Jei ne, dalinamės 10 patarimų, kuriuos verta žinoti vykstant pagerbti mylimus, tačiau jau anapilin išėjusius artimuosius į kapines. 10 dalykų, kurių negalima daryti kapinėse: 1. Neikite po nustatymų lankymo valandų. Dėl tam tikrų priežasčių kapinėse paskelbtos yra lankymo valandos. Paprastai uždaryti kapinių pagrindiniai vartai praneša, kad šiuo metu kapinėse lankytis negalima.

„Dabar pats metas apsikuopti kapus. Tai pradedame daryti dar rugsėjo viduryje, kol oras gražus, saulėtas. Kapų nemažai, tad ir darbelio yra“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Gintarė. Vis dėlto noriu papasakoti apie įvykį, apie kurį galvoju jau kelias savaites. Vykau tvarkyti senelių kapų. Jie palaidoti senose kaimo kapinaitėse. Kiek žinau iš tetų pasakojimo, dabar ten mažai kas lankosi, kapinės senos, pakankamai apleistos.

Kapavietės apaugusios grybais, užžėlusios žolėmis ir krūmais, kai kur nelikę nė žymės apie atgulusįjį amžinojo poilsio. Vien Panevėžys suskaičiavo kelis šimtus apleistų kapaviečių miestui priklausančiose kapinėse. Jos įtraukiamos į sąrašus, kelerius metus stebimos. Jei apsileidėliai nesutvarko amžinojo poilsio vietos, po kelerių metų ji gali būti perleidžiama kitiems asmenims. Tokia tvarka kai kuriems atvėrė verslo nišą, kurie ėmėsi už pinigus tvarkyti svetimus kapus.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens dienų Lietuvoje. Ir nors iki mirusiųjų paminėjimo dienos liko dar kelios savaitės, žmonės jau pradėjo jai ruoštis: tvarko, puošia kapus, ieško žvakelių, augalų ar kitų papuošimų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad susidomėjimas Vėlinėms skirtomis prekėmis – iš tiesų jaučiamas, o tai atsispindi ir šioms dienoms skirtos simbolikos pardavimuose.

Iš emigracijos grįžęs Aivaras Grigaitis gimtinėje ieškojo naujos veiklos, kol galiausiai nusprendė – tautiečiams padės prižiūrėti artimųjų kapus. Vyras pastebi, jog lietuviams ši paslauga dar nėra itin gerai pažįstama, tačiau atkreipia dėmesį, jog daugelio norai – panašūs.  Daugelį metų praleidęs emigracijoje, į Lietuvą sugrįžęs vyras pradėjo dairytis naujos veiklos, o būtent lankant kapus su šeima toptelėjo mintis imtis unikalios veiklos – kapų tvarkymo ir priežiūros.

„Laidotuvės visais laikais buvo ir bus pati jautriausia, skausmingiausia ir liūdniausia akimirka. Vis dėlto kartais artimųjų arba seniau matytų giminaičių replikos arba žodžiai gali smūgiuoti gerokai labiau nei širdgėla, kurią jaučia žmonės, atėję atsisveikinti su mirusiuoju“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Savo tėvuką palaidojau prieš pusantrų metų, tačiau iki šiol viena akimirka prie kapo duobės man neduoda ramybės.

Giminių konfliktas įsiplieskė kapinėse. Teta reikalauja sesers vaikų išsikasti mirusią mamą ir ją palaidoti kitur. Nesutarimai prasidėjo jau ankščiau, tačiau dabar žibalo į ugnį pila teta dėl netinkamoms kapo priežiūros. Padėti išspręsti giminės konfliktą išskubėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Gerda Žemaitė. Mirusios moters marti pasakojo, kad pykčiai su anytos seserimi prasidėjo dar kol anyta buvo gyva.

Statybinių medžiagų kainų šuolis neaplenkė ir kapinių verslo. Antkapių gamintojai per vasarą nespėja rikiuoti darbų. Užsakymus spartina ir po karantino kapus skubantys sutvarkyti klientai, ir brangstančios paslaugos. Pasak paminklų kūrėjų, sutvarkyti amžinojo poilsio vietą kainuoja 10 procentų brangiau. Panevėžiečių Butkevičių šeima miesto kapinėse iš pagrindų pertvarko šeimos kapavietę.

Sekmadienį Kėdainių rajone, Gudžiūnų kapinėse, palaidotas paskutinis sovietų valdžios mirties bausme nubaustas partizanas Pranciškus Prusaitis-Lapė, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas P. Prusaitis-Lapė KGB kalėjime Vilniuje sušaudytas 1963 metais.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Kovo 16-ąją Vilniuje į amžino poilsio kelionę išlydėtas legendinės atlikėjos Nelly Paltinienės vyras choro ir orkestro dirigentas, muzikas ir pedagogas Arvydas Paltinas. Paltino gyvybė užgeso vasario 1-ąją. Vyro gyvybę, anot artimo bičiulio kunigo Arūno Peškaičio, pasiglemžė plaučių uždegimas. A. Paltinas mirė Vokietijoje, tačiau jis buvo palaidotas Lietuvoje, Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur jis atgulė šalia savo žmonos Nelly Paltinienės.

Šią savaitę sulaukėme ukmergiškių reakcijų dėl medžių pjovimo Dukstynos kapinėse. Vieni piktinasi prikritusiomis šakomis, kiti – ant kapų suverstais nupjautų medžių rąstais. Paskambinęs ukmergiškis, savaitgalį dalyvavęs artimojo metinėse, nemaloniai nustebo, pamatęs ant kapų suverstus nupjautų pušų rąstus. „Siaubas. Betvarkė. Jei tokį vaizdą pamatyčiau atėjęs aplankyti savo artimojo kapo, tikrai pasibaisėčiau“, – neslėpė pykčio vyriškis. Ukmergiškė Vida atkreipė dėmesį į netvarką.

Italijos turistinio miestelio Kamoljo gyventojai su siaubu stebėjo, ką nuošliauža padarė miesto kapinėms. Į Viduržemio jūrą prasmego daugiau nei 200 karstų, o visą situaciją nufilmavo tokios įvykio dar neregėję liudininkai. Užfiksuotame vaizdelyje matyti, kaip žemyn į jūrą nuslenka dalis ant uolos skardžio išsidėsčiusių kapinių.  Skaičiuojama, kad jūra pasiglemžė maždaug 200 žmonių palaikus, žemyn į jūrą taip pat nugarmėjo dvi koplyčios.

Kapinėse – neeilinis reginys. Vaizdo kameros įtaisytos stebėti, kad aplinka nebūtų nuniokota vandalų. Tačiau tai, kas buvo užfiksuota, suspaudė širdį net prižiūrėtojams. Internete paplito vaizdo medžiaga, kuriose matyti kapinių erdvė. Tačiau atvykusi mergina atvyko visai su kitais tikslai, nei daryti ką nors blogo. Ji su saksofonu pradėjo groti jausmingą kūrinį.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Rajone savaitgalį buvo nustatyti 17 Covid-19 susirgimo atvejų. Viso rajone yra 33 sergantieji šia liga. Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, akivaizdžiai pajutome pirmuosius „Vėlinių efekto“ požymius: intensyviai lankius artimųjų kapus, bendravus su giminaičiais, dabar jau juntamas tokių kelionių efektas. Kadangi nuo ilgojo Vėlinių savaitgalio praėjo viso labo savaitė, tad tikėtina, kad šiomis dienomis atvejų skaičius dar augs.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Penktadienį Vilniuje į amžino poilsio kelionę buvo išlydėtas kompozitorius Faustas Latėnas. 64-erių sulaukęs kompozitorius amžino poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kompozitorius Faustas Latėnas mirė eidamas 65-uosius metus. Šią žinią pranešė menininko dukra, aktorė Elžbieta Latėnaitė. „Čia aš ir mano tėtis Faustas Latėnas. Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio. Tėtis mirė.

Lapkričio 2-ąją minime Vėlines – visų mirusiųjų pagerbimo šventę. Būtent šią dieną gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Jau nuo seno buvo manoma, kad mirusieji šią dieną taip pat trumpam sugrįžta pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi? Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

Labdaros organizacija „Caritas" ragina žmones Vėlines pasitikti kitaip – mirusiųjų kapus aplankyti nešinus vos viena žvakute. Dar geriau, jeigu ji bus ne pirkta parduotuvėje, o rankų darbo, žibintą žvakei taip pat žmonės kviečiami pasigaminti patys. Taip esą prisidėsime ir prie gamtos išsaugojimo, ir kapą papuošime originaliau. Be to, kaip sako „​​​​​​​Carito" žvakių dirbtuvių atstovai, rankų darbo žvakė pagaminta jų dirbtuvėse gali išgelbėti kai kuriuos gyvuosius.