Projektą kūrusi Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ aiškina, kad neatitikimai gali būti dėl pasenusių duomenų popieriniuose registruose.
Rasų kapinių draugijos narys Darius rodo vieną iš „Saulės kapinėse“ Antakalnyje esančių kapaviečių, kuri į Vilniaus skaitmeninį kapinių registrą įvesta klaidingai nurodant mirusiojo vardą ir pavardę. Tokių klaidų, anot vyro, pasitaiko registruojant antkapinių paminklų užrašus ne tik lenkų ar rusų kalbomis.
„Moters vardas pavardė buvo Jadvyga Pilžys su Y ilgąją Pilžys ir Jadvyga su Y ilgąja, o duomenų bazėje kažkodėl ta pavardė pakeista ir parašyta kaip Jadvyga I trumpoji ir Pilžys i trumpoji, tai yra nesąmonė visiška“, – sako Darius Levickis.
Darius pasakoja, kad neatitikimus Vilniaus interaktyviame kapaviečių žemėlapyje – registre aptiko norėdamas padėti draugei, kuri ieškojo mirusios pažįstamos palaidotos „Saulės kapinėse“. Tačiau draugės kapo moteris nerado, nes pavardė buvo įrašyta visai kita.
Vėliau vyras nusprendė sutikrinti 150 „Saulės kapinėse“ esančių kapaviečių duomenis surašytus į skaitmeninį registrą. Iš 150 palaidojimų – 37 kapaviečių duomenys buvo suvesti klaidingai. Darius sako, kad vardai ir pavardės suvedami bet kaip tiek senosiose, tiek naujose Vilniaus kapinėse.
„Projektas kainavo apie 161 tūkstantį eurų. Kitas etapas kainuos turbūt tiek pat arba daugiau. Vadinasi, pinigai yra kažkam mokami, programa sukurta, bet būtent klaidų pasitaiko. Aišku, gali pasitaikyti tokiuose dideliuose projektuose, tačiau jų turėtų būti žymiai mažiau – 2, 3 procentai, o ne tiek, kiek yra iki šiol“, – tikina Darius.
Dažnas vilnietis apie tokį skaitmeninių kapinių projektą net nežino, o sužinojęs kapaviečių skaitmenizavimo kainą ir klaidų kiekį lieka nustebęs:
„Man neįdomu kažkieno tai kapas, man įdomus mano artimųjų, bet mano artimieji aš visus žinau.“
„Jeigu pridaro klaidų tai labai blogai. Jie gi mokyti žmonės, turėtų mokėti naudotis.“
„Žinot, kiek yra klaidų pridaryta, tai čia yra smulkmena 160 tūkstančių. Gerai, kad daro aišku. Visi klaidas daro. Nėr čia ko ieškot problemų.“
„Reikia kontroliuoti viską, reikia stebėti. Yra tų visokių prikurta institucijų, bet nevykdo savo darbo arba kažkas suinteresuotas, tai čia turbūt yra betvarkė didžiausia.“
Šiuo metu Vilniuje yra suskaitmenintos 32 kapinės. Kitame kapaviečių skaitmenizavimo etape jų bus suskaitmeninta dar 12. Projektą įgyvendinusi Vilniaus savivaldybei priklausanti įmonė „Vilniaus planas“ kiek kainuos dar vienas kapų skaitmenizavimo etapas esą nežino. Jos vadovė teisinasi, kad klaidų skaitmenizuojant kapavietes gali pasitaikyti dėl senų, dar popierinių kapaviečių registrų, kurie į duomenų bazę suvedami pirmiausia.
„Įrašai buvo atliekami skirtingomis kalbomis. Taip pat ir vardai, pavardės galėjo būti sulietuvinami, surusinami, priklausomai nuo istorijos etapo, todėl galbūt kai kurie įrašai neatitinka įprasto kaip tas vardas turėtų būti rašomas tam tikra kalba“, – sako „Vilniaus planas“ vadovė Rūta Klevėnė.
Kapines skaitmenizuojant, kapavietės su užrašais ant paminklų yra nufotografuojamos ir taip pat keliamos į duomenų bazę. Kodėl „Vilniaus planui“ vedant mirusiųjų vardus ir pavardes negalima jų sutikrinti su pirminiais duomenimis senuosiuose registruose ir įrašyti teisingai Vilniaus miesto savivaldybė miestiečiams paaiškinti laiko nerado.
