kainos

Brangstant įvairioms prekėms ir paslaugoms, šią vasarą daugiau kainuos ir atostogos. Brangiau gali būti ne tik išvykti į užsienį, bet ir paatostogauti gimtinėje, pavyzdžiui, pasiplaukiojant baidarėmis. Specialistai sako, kad kai kur ši paslauga šiemet brango ir penktadaliu, tačiau keliaujančių baidarėmis tai neatbaido. Specialistai taip pat fiksuoja ir išaugusią baidarių nuomos vietų paiešką – kai kuriose internetinėse svetainėse lankytojų srautas šiemet bene perpus didesnis nei pernai.

Nuo kitų metų parduotuvių lentynose brangs alkoholis ir cigaretės – dėl akcizų didėjimo kainos palaipsniui kils trejus metus iš eilės. Tam jau pritarė Seimas. Daugiausiai teks pakloti stipriųjų gėrimų mėgėjams ir perkantiems kaitinamąjį tabaką. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolo Majauskas aiškina, kad valstybei akcizų nedidinant, kainas pakels patys prekybininkai.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse šį mėnesį atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Birželį, palyginti su geguže, krepšelis atpigo 2,3 proc. (1,29 euro) ir buvo 7,7 proc. (4,48 euro) pigesnis nei pernai gegužę.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų penkis mėnesius buvo 5,364 mlrd. eurų (be PVM) – 13,8 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį-gegužę. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 189,832 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 19,2 proc. mažesnė nei pernai sausį-gegužę, pranešė Statistikos departamentas.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliau – Latvijos ir Estijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai geguže, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 11,9 proc., Latvijos – 8,3 proc., Estijos – 8,4 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 1,1 proc.

Artėjant vidurvasariui – pats gražiausias gamtos žydėjimo metas. Žydi kone daugiausiai augalų, tarp jų ir nuostabiais žiedais apsipilantys bijūnai. O šie purūs žiedai išgyvena tikrą renesansą – žmonės juos  graibsto šventėms, jubiliejams ir vestuvėms. Bijūnai arba pinavijos, tradiciniai lietuviškų sodybų krūmokšniai, nuostabiais žiedais kasmet pasipuošiantys prasidedant vasarai. Bijūnų grožio pakerėtas augintojas Algirdas Gražys vietoje bulvių užsodino jais visą sklypą.

Kartais ir moterys, ir vyrai naudojasi tokiais pačiais arba vienodais daiktas. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad priklausomai nuo vartotojų lyties, kuriai yra skirtos, kai kurios prekės yra gerokai brangesnės ar pigesnės vienos už kitas? Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija apie moterų ir vyrų skustuvus. Moterys atkreipė dėmesį, kad joms jie atsieina nuo 2 iki 6 eurų brangiau.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Laisvėjant karantinui žmones ėmė dažniau lankytis svečiuose ar renginiuose. Dažnas jų ten vyksta ne savo automobiliu, bet naudojasi pavežėjų paslaugomis, kurios, anot gyventojų, kai kur pabrango ir dvigubai. O viena vilnietė juokavo, kad kelionė iki geležinkelio stoties kainavo brangiau nei traukinio bilietas. Pavežėjų atstovai pastebi, kad auga keleivių srautai, tačiau trūksta vairuotojų. Vilnietė Jurga portalui tv3.lt skundėsi išaugusiomis pavežėjo Bolt kainomis.

Prekybos tinklui „Lidl“ buvo įsakyta nebepardavinėti džino atnaujinto dizaino buteliuose, kurie yra labai panašūs į aukščiausios klasės varžovo tarą. Kaip pranešė BBC, Jungtinėje Karalystėje teismas nusprendė, kad prekybos tinklo gaminamo „Hamsptead“ džino pakuotės pokyčiai pažeidžia aukščiausios kokybės džiną gaminančios kompanijos „Hendrick‘s“ prekės ženklą.

Savaitės trukmės atostogos Turkijoje septynis kartus pigesnės nei Palangoje, o viešbučių užimtumas – du kartus mažesnis nei anksčiau, teigia turizmo bendrovės pranešime spaudai. „Septynių dienų trukmės atostogos Turkijos kurorte, penkių žvaigždučių viešbutyje, su maitinimu, spa ir kitomis paslaugomis, vienam žmogui nekainuos trijų šimtų eurų.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad Nida yra viena romantiškiausių vietų, o čia atvykusios poros stebėdamos saulėlydį, mėgaudamiesi ramybe ir pokalbiais po žydru dangumi gali sustiprinti savo santykius ar suklijuoti byrančias santuokos gijas. Tačiau šioje vietoje teks mėgautis ne tik malonumais, bet ir plačiai atverti pinigines. Jau ir ankstesniais metais atostogų kainos čia buvo kur kas aukštesnės nei kituose šalies kurortuose, tačiau šiemet atostogos Neringoje dar labiau pabrango.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Nuo liepos 1 dienos keičiantis smulkių (iki 22 eurų vertės) siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimo tvarkai, iš Kinijos ir kitų ne Europos Sąjungos (ES) valstybių atkeliaujančios siuntos brangs, taip pat gali ilgėti pristatymo laikas. Valstybės bendrovės Lietuvos paštas vadovė Asta Sungailienė sako, kad siuntos pabrangs 21 proc.

Formuodamas infliacijos prognozes Lietuvos bankas (LB) dar nėra įvertinęs nuo liepos brangsiančios elektros ir dujų, sako LB atstovė Kotryna Tamoševičienė. „Nėra į šią (infliacijos – BNS) prognozę dar įtraukta elektros ir dujų kainų peržiūra, ją įtraukus, prognozės padidėtų apie 0,2 procentinio punkto“, –  trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė. „Kitoje peržiūroje infliacijos norma bus didinama“, – pridūrė ji.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo drastiškai ir pasiekė pastarųjų šešerių metų rekordą. Kaina stambiesiems pieno tiekėjams Lietuvoje susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, praneša asociacija „Pieno centras“. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gegužę sudarė 312 eurų už toną – 23 proc. daugiau nei prieš metus. Per šių metų sausį–gegužę natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis siekė 317 eurų už toną.

Ant prekystalių jau pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės dalį tautiečių piktina kainomis. Jos kone dvigubai brangesnės nei graikiškos ar lenkiškos, tačiau dažnam lietuviui tai nė motais – už kilogramą jie pasiryžę sumokėti ir 7 eurus – žmonės įsitikinę – lietuviška braškė ir skanesnė, ir saldesnė. O štai Lenkiškos braškės nors ir pigesnės už lietuviškas, vis tiek mūsų turguose kainuoja tris kart daugiau nei braškės Lenkijoje čia pat už mūsų šalies sienos.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos balandį, palyginti su 2020-ųjų balandžiu, padidėjo 7,7 proc., o importuotų prekių – augo 14,9 proc. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų prekių – taip pat 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 18,3 proc. – brango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai. Baterijos ir akumuliatoriai pabrango 6,8 proc., guminiai gaminiai – 6,1 proc.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdant kainų augimą, nes auganti infliacija mažiną valstybės skolą ir biudžeto deficitą. „Tai, kad kainos kyla, o Vyriausybė pasyviai visą tą reiškinį tyliai stebi, yra ne atsitiktinumas. Tas nieko neveikimas yra tyčinis. Infliacija ir kainų augimas yra naudingas šiai Vyriausybei, nes mažėja valstybės skola, sykiu ir biudžeto deficitas.

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi dėl „Bolt“ vairuotojų elgesio pasipiktinusi kaunietė K.R., kuri teigė pastebėjusi galimą vairuotojų sukčiavimą bei apibūdino schemą, kaip kelionės pabrangsta dvigubai. Atskleidė gudravimo schemą „Dažnai naudojuosi „Bolt“ paslaugomis, todėl nustebau, kai trečią kartą pasikartojo ta pati nemaloni situacija, po kurios paslauga už pavežėjimą pabrango daugiau, kaip dvigubai“, – sakė moteris.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija  sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs. Tad kas brangs sparčiausiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad kainos labiausiai turėtų augti nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose ir jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Vasaros sezonui prasidėjus, vis daugiau žmonių susirūpino atostogomis. Kadangi pandemija iš pasaulio dar niekur nepasitraukė, dalis lietuvių ilsėtis nusprendė Lietuvoje ir atostogoms rinksis jau pamėgtą Palangą. Čia poilsiautojai sutinkami su daug naujovių ir kartu dėl to ūgtelėjusiomis kainomis. Kone populiariausia lietuvių atostogų kryptis Lietuvoje – Palanga. Šis kurortas poilsiautojų yra mėgstamas visais metų laikais, o vasarą įprastai miestas tiesiog šurmuliuoja.

Daugelis verslo sektorių dėl skirtingų priežasčių didina produkcijos kainas. Brangsta ne tik pramoninės prekės, bet ir maistas – jeigu tikėjotės, kad daržovių kainos šiemet bus mažesnės nei pernai, panašu, kad tai bent jau kuriam laikui teks pamiršti. Naujausi duomenys apie daržovių mažmeninės prekybos kainas Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse rodo, kad dalies produktų kainos, palyginus su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, yra padidėjusios.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gegužę, palyginti su balandžiu, krepšelis atpigo 1,2 proc. (0,66 euro) ir buvo 6,7 proc. (3,95 euro) pigesnis nei pernai gegužę. Sumažinęs krepšelio kainą 1,25 euro iki 50,53 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka „Maxima“. „Norfa“ kainos mažino 0,62 euro iki 52,68 euro ir liko antroje vietoje. Trečioje – „Lidl“, kur kaina mažėjo 0,61 euro iki 53,79 euro.

Iki vasaros sezono pradžios – vos savaitė. Lietuvą ir visą pasaulį supančiojęs karantinas visuomenę privertė pasukti galvą ir nuspręsti, kur šiais metais geriausia praleisti atostogas. Internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima rezervuoti viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų kambarius, laisvų vietų šiai vasarai likę vos kelios. Tai išduoda, kad lietuviai atostogas nusprendė praleisti savo šalies kurortuose.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Per pandemiją visame pasaulyje išaugęs statybinių medžiagų poreikis išaugino ir jų kainas. Specialistai sako, kad svarbiausios statybinės medžiagos nuo pandemijos pradžios brango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios – net ir kelis kartus. Tokio kainų šuolio statybų sektoriaus atstovai sako nematę, o NT projektų vystytojai teigia kai kuriais atvejais yra priversti stabdyti darbus, nes neturi už ką įsigyti pakankamai reikalingų medžiagų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Daugelis gyventojų jau planuoja artimiausias atostogas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad ne visi ruošiasi vykti į užsienį, nemažai žmonių šią vasarą atostogaus Lietuvoje. Tai rodo ir augantis Lietuvos kurortų viešbučių užimtumas. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad užsienyje atostogos gali būti kelis kartus pigesnės nei Lietuvoje. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebėjo, kad gyventojai mėgsta atostogauti Lietuvoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6 proc. kovą, rodo Darbo departamento paskelbti duomenys. Skaičiuojama, kad metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 2008 metų rugsėjo. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) vartojimo prekės ir paslaugos brango sparčiausiai nuo 2009-ųjų birželio – 0,8 procento. Analitikai prognavo 0,2 proc. mėnesio ir 3,6 proc.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Iškentus karantiną jau grūmoja auganti infliacija. Infliacija jau skverbiasi ne tik į paslaugas, bet ir į maisto lentynas. Kasdienės prekės ir maistas brangsta po procentą kas mėnesį. Tai ekonomistų vertinimu yra pernelyg daug. O žmonės jau nerimauja, kaip teks prasimaitinti.  Grožio salonuose – nesibaigiantis darbymetis. Vasara ant nosies, visi nori būti gražesni, tad stilistėms ir šiuose grožio namuose Panevėžyje darbo per akis. O ir karantino ribojimai sušvelnėję.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Iki vasaros liko tik mėnuo, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių planuoja savo atostogas. Turizmo atstovai ir Neringos meras atskleidė, kokios kainos šią vasarą mūsų laukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.  Naujienų portalo tv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai, kokios kainos laukia šiemet, dalyvavo Neringos meras Darius Jasaitis ir „Novaturo“ direktorė Audronė Keinytė.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (balandį, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu) siekė 2,5 proc., o vidutinė metinė infliacija – 0,9 proc. (kovą – atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.