kainos

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Rusija neturi nieko bendro su gamtinių dujų kainų augimu Europoje, pareiškė  Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Trečiadienį per pokalbį su žurnalistais D. Peskovo buvo pasiteirauta dėl padėties Europos dujų rinkoje. Jo buvo paklausta, ką Kremlius laiko priežastimi, dėl kurios įvyko kainų šuolis, ir koks „Rusijos bei jos partnerių dujų rinkoje vaidmuo“ tame.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Gamtinių dujų rekordinis brangimas Europoje kilstelėjo anglies dvideginio emisijos kvotų kainas žemyne į naujas rekordines aukštumas – 65 eurai už toną. Naujas šių kainų rekordas užfiksuotas elektros gamintojams siekiant naudoti pigesnį, bet gerokai labiau taršų kurą – akmens anglis, pažymi „Financial Times“. Iš Europos Sąjungos pasitraukusios Jungtinės Karalystės rinkoje CO2 emisijos kvotų kainos pakilo dar aukščiau – iki 76 svarų sterlingų, arba 88 eurų, už toną.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Latvijos nacionalinio transliuotojo žurnalistai įsigijo kasdienių maisto prekių „Rimi“ parduotuvėse trijų Baltijos šalių miestuose (Jelgavoje, Panevėžyje ir Pernu) ir pateikė išvadą, kad tą dieną pigiausiai produktai kainavo Estijoje, o brangiausiai – Lietuvoje.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Šiluma Vilniuje artėjantį šildymo sezoną gali pabrangti net iki 70 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys.  „Ypatinga situacija Vilniuje, kur didžiausias kainos augimas. Pagal naujausias vyraujančias dujų kainų tendencijas matome, kad padidėjimas gali būti netgi iki 70 procentų“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Matas Taparauskas.

Augančios energijos kainos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir Kiniją, kur kylo tikra energetikos krizės. Šalyje masiškai stringant elektros tiekimui, stoja fabrikų darbas, miestuose valandų valandas nėra elektros ir šildymo, o verslai įspėja apie milžiniškus nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad eneregetikos krizė Kinijoje gali turėti pasekmių viso pasaulio ekonomikai.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės. Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų.

Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys papasakojo, kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad sumažintų spartaus dujų, elektros ir kitų kainų augimo poveikį gyventojams. Sprendžiant iš ministro kalbų, kainos sumažės dėl to, kad gyventojai mokėti turės vėliau, dėl to, kad bus surinkta daugiau iškirstų medžių ir kito biokuro ar dėl to, kad bus pareguliuoti daugiabučių šilumos mazgai.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.  O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.

Lietuvoje prasideda obuolių supirkimo sezonas. Šiemet jis vėlyvesnis, o dėl prasto derliaus tikėtina bus ir trumpesnis. Krituolius iš sodų į supirkimo punktus vežantieji skundžiasi ir mažomis supirkimo kainomis. Esą už centus, kuriuos moka, net nuo žemės obuolio neapsimoka kelti. Anykštėnas Valdas ant dviračio užsimetęs keletą maišų obuolių keliauja į netoliese esantį obuolių supirkimo punktą. „Sode nėr kur dėt, viena obelis, prikrėtė, supūna, man maišo, o taip nevežčiau“, – sako jis.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Ekonomikos augimas euro zonoje rugsėjį suklupo ir tai, be kita ko, lėmė sutrikimai tiekimo grandinėse, didelės kainos bei koronaviruso delta atmainos plitimas, parodė atidžiai stebimi „IHS Markit“ tyrimo rezultatai. „Verslo aktyvumas euro zonoje rugsėjį augo kur kas lėčiau ir tai susiję su sutrikimais tiekimo grandinėse ir nuogąstavimais dėl besitęsiančios pandemijos, taip pat su tuo, kad paklausa piką buvo pasiekusi antrąjį ketvirtį“, – pažymėjo tyrimų bendrovė.

Prancūzijos vyndariai skundžiasi itin prastu vynuogių derliumi, kurį pražudė pavasario šalnos ir vynuogynuose siautėjusio ligos. Vyndariai prognozuoja, kad vynas smarkiai brangs, nes, pavyzdžiui, Burgundijoje sunyko du trečdaliai derliaus. Ugnimi dar balandžio mėnesį Prancūzijos vyndariai bandė apsaugoti derlių nuo šalnų, kai Šabli regioną sukaustė 5 laipsnių šaltukas. Dabar jau atėjo metas nuimti vynuogių derlių.

Pasaulio ir Europos rinkose drastiškai augant gamtinių dujų kainoms, nuo kitų metų sausio dujos gerokai brangs ir buitiniams vartotojams. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog bus bandoma maždaug perpus sumažinti kainų augimą, o tam reikės ir valdžios sprendimų.  „Antrai vartotojų grupei, kuri šildosi dujomis namus, galėtų būti augimas apie 80 proc., o pirmai grupei (maistui gaminti – BNS)  – apie 50 proc.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Lietuvoje per vasarą pabrangus tiek dujoms, tiek elektrai, kai kurie gyventojai pradėjo atidžiau sekti gaunamas sąskaitas. Ir kai kurie skaičiai vartotojams atrodo pasikartojantys. Natūraliai kyla klausimas – ar kartais už tą patį nemokame kelis kartus? Tokiu klausimu apie elektros energijos apmokestinimą Lietuvoje socialiniuose tinkluose iškėlė vilnietis Ignas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Siaučiančios stichijos Brazilijoje, logistikos problemos ir energetika skrudinimui brangina kavą – Lietuvos kavinėse ir parduotuvėse ji jau šiek tiek pabrango, o rinkos ekspertai prognozuoja, kad netrukus kainos gerokai šoktelės, o dėl stringančio tiekimo kavos gali ir pritrūkti, sekmadienį rašo portalas delfi.lt. Kainų lyginimo portalo „Pricer.

Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nepalankūs orai šiemet pridarė daugiau žalos negu pernai. Jų teigimu, labiausiai kentėjo rapsai ir pupos.  Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį. Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų priversta mažinti gamybą – po vasarą vykusio kasmetinio remonto nedirba vienas iš dviejų amoniako cechų.  „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS teigia, kad dėl rekordinių dujų kainų azoto trąšų gamintojai visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. „Achema“ atidžiai vertina tolesnės veiklos galimybes ir koreguoja savo produktų gamybos krepšelį.

Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo metu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, kaina gali kilti net iki 60 procentų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas – pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.

Virš 1,7 mln. žmonių Lietuvoje naudojama kortelė „Ačiū“ suteiks dar daugiau nuolaidų, praneša bendrovė. Nuo rugsėjo 14 dienos pristatomi du naujus „Ačiū“ klubai, kurių nariai galės rinktis kai kurias prekes už geresnę kainą.

Migrantų centro įkūrimas Naujininkuose Vilniuje gyventojams kelia nerimą. Anot jų, mikrorajono reputacija gerėjo, o dabar ji vėl kris žemyn, niekas čia nenorės pirkti ir nuomoti būstų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai ramina ir tikina, kad migrantų atsikraustymas, ko gero, bus laikinas. Be to, pasak jų, ne tik užsieniečiai gadina mikrorajonų prestižą. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta piktinosi migrantų centro įkūrimu Naujininkuose.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį Vilniuje susirinko į tarybos posėdį. Partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kalboje girdima aštri kritika valdantiesiems dėl vykusių mitingų, dėl ribojimų su galimybių pasu, kurie įsigalios pirmadienį ar dėl ketinimų nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems. Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyko mitingas, į kurį susirinko 5 tūkst. gyventojų.

Praėjusiais metais brangiausiai už alkoholį mokėjo skandinavų šalys. Tuo metu kai kuriose vidurio Europos šalyse alkoholiniai gėrimai atsiėjo bene 2,6 karto pigiau, skelbia „Eurostat“. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje nesiekia ES vidurkio, už alkoholinius gėrimus mokame normalią europietišką kainą. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Latvijoje ir Estijoje alkoholis dar brangesnis.

Lietuvos geležinkeliai skelbia atnaujinę kelionių traukiniais kainas. Įmonės teigimu, dėl įvairių brangusių dedamųjų, rugpjūčio mėnesį bilietų kainas teko didinti apie 15 proc., praneša Lietuvos geležinkeliai. Bilietų kainodaroje pokyčius įmonė teigia pastarąjį sykį atlikę 2017 metais (išskyrus naujus maršrutus), o per šį beveik ketverių metų laikotarpį reikšmingai pakito sąnaudos – darbo užmokestis bendrovėje išaugo 16 proc.

Gamtinių dujų kainų spaliui indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ trečiadienio popietę pakilo iki 55,1 euro už kilovatvalandę (kWh), arba 673 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys. Rusijos dujų tiekimas į Europą rinkos balansavimo dujotiekiu „Jamalas-Europa“ trečiadienį siekė 2,6 mln. kubinių metrų per valandą (antradienį – 2,7 mln. kubų), o per Ukrainą „Gazprom“ į Europą planuoja rugsėjį pumpuoti 109 mln.

2021 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos energijos, kietojo kuro, farmacijos gaminių, aliejaus ir riebalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, daržovių kainų sumažėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Kaune rengiamasi nuo kitų metų kelti vaikų būrelių kainas. Kaip antradienį pranešė savivaldybė, siūloma menų ir kitų švietimo būrelių įkainius pakelti iki 10–20 eurų. Kauno miesto sporto mokykloms būtų taikomas fiksuotas mėnesio mokestis – 20 eurų per mėnesį. Jį numatoma didinti palaipsniui: nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 15 eurų, o nuo 2022-ųjų rugsėjo – 20 eurų. Išimtį numatoma daryti Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniams.

Antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 8 šių metų mėnesius padidėjo 16,4 proc. (241 eurų/ kv. m) iki 1709 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 22,4 proc. (217 eurų/ kv. m) iki 1185 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 14,8 proc. (151 eurų/ kv. m) iki 1166 eurų/ kv. m., rodo „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenys. Per rugpjūčio mėn. Vilniuje vidutinė butų kaina padidėjo 1,9 proc. (32 eurų/ kv. m), Kaune – 3,1 proc.