kainos

Jei senas jūsų automobilis sugedo ir reikia naujo, teks nusiteikti už pirkinį pakloti net trečdaliu brangiau. Brangsta ir nauji, tačiau, užuot nuvertėję, brangiau kainuoja ir naudoti automobiliai. Rinkoje mašinų trūksta, nes visame pasaulyje stinga žaliavų ir elektronikos komponentų. Ištuštėjus sandėliams salonai nebetaiko ir anksčiau įprastų nuolaidų.

Lietuvoje brangsta ir pienas. Vien per spalį parduotuvėse dalis iš pieno gaminamų produktų brango dešimtadaliu, ir tai tik pradžia. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes ir įspėja gyventojus. Esą per artimiausius mėnesius kainos toliau tik kils. Pienas ir iš jo gaminama grietinė, varškė, sūris, sviestas ir kiti produktai gali brangti ir dešimtimis procentų. Jonavos rajone įsikūrusi Pauliukų žemės ūkio bendrovė turi 2 tūkst.

Lietuvos regionai vystosi nevienodai, savivaldybėms trūksta savarankiškumo, o darbdaviams – paskatų investicijoms ir naujų darbuotojų iš „kultūriškai artimų“ šalių. Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda apie tai diskutavo su didžiausių verslo organizacijų atstovais. Prezidento vyriausioji patarėja Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė po susitikimo žurnalistams pasakojo, kad susitikime aptartos trys pagrindinės temos.

Vengrija ketvirtadienį pranešė įvedanti degalų kainų degalinėse „lubas“, infliacijai pasiekus devynerių metų aukštumas. Benzino ir dyzelino kainos per pastarąsias savaites daugelyje Vengrijos degalinių perkopė 500 forintų (1,37 euro) už litrą ribą. Benzino taip pat pasiekė rekordines aukštumas kitose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, išaugo 6,2 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1990-ųjų lapkričio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomika padidėjo 0,8 procentinio punkto. Energijos ištekliai per metus brango 30 proc., maisto produktai – 5,3 procento. Mėnesio infliacija JAV spalį siekė 0,9 procento.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl rusiškų gamtinių dujų kainos Baltarusijai 2022 metais, pranešė pastarosios Energetikos ministerija. Sėkmingas Minskui derybas vainikavęs dokumentas pasirašytas Maskvoje.

Nuo kitų metų sausio pabaigos SEB bankas planuoja didinti kai kuriuos banko paslaugų mokesčius. Turėtų didėti minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis (už banko sąskaitos atidarymą, tvarkymą, uždarymą, lėšų į sąskaitą įskaitymą), slaptažodžių generatoriaus išdavimas.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Šiuo metu įsirengti arba susiremontuoti butą ar namą – tikras galvos skausmas. Meistrai pasakoja, kad turi tiek darbo ir užsakymų, kad žmonėms tenka laukti eilėse ir metus. Tad radę specialistą klientai pirmiausia teiraujasi, ne kiek kainuos būsto įrengimo paslaugos, bet kiek teks laukti eilėje. Kai kurie pasiryžę sumokėti netgi daugiau, kad tik nereiktų laukti.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Plinta vaizdo įrašas, kaip Panevėžio policijos pareigūnas, sulaikydamas agresyvų vyrą, paleidžia į darbą kumščius, po smūgio vyras paplūdo krauju. Policija pradeda tarnybinį patikrinimą. Šalyje pabrango pienas, varškė, grietinė. Pieno produktų kainos kils ir toliau? Gyvūnai kankinami toliau. Šalia Kėdainių iš moters namų išgelbėti šeši šunys, gyvenę purvyne ir kankinti.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Aiškėja, kiek gi nuo Naujųjų metų mokėsime už elektrą ir dujas. Energetikos reguliavimo taryba svarsto buitiniams vartotojams elektrą branginti dešimtadaliu apie 10 proc., o gamtinės dujos pabrangs skaudžiau – apie 30 proc. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Seimo priimtas kainų mažinimo planas elektros kainoms nebus pritaikytas. Tačiau dujos be jo brangtų dvigubai. „Aš kaip tremtinė, pripratusi prie šalčio, taigoj užaugus, galima ir sumažinti šilumą.

Dujos gyventojams nuo sausio turėtų brangti 29-34 proc., o elektros kaina reguliuojamiems vartotojams, pasirinkusiems standartinį planą, – kiltų 10 proc., sako rinkos reguliuotojo vadovas, pateikęs preliminarius skaičiavimus.

Seimas apsispręs dėl Vyriausybės plano nuo kitų metų pradžios amortizuoti smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas balsuos dėl penkių įstatymų pakeitimų, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvoje kainų augimo pikas turėtų būti pasiektas gruodį arba metų sandūroje, o paskui prasidės lėtėjimas, prognozuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.  „Į metų pabaigą, tiek euro zonoje, tiek ir Lietuvoje turėtų būti pasiektas kainų augimo pikas (...) Mes neturime dabar tokio trumpojo laikotarpio prognozės.

Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 8,6 procento. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (10,7 proc.) vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (5,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,8 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.  Iš statinių per metus daugiausia – 12 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 9 proc.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams gali augti 12,5 proc. Tai lemtų ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl bendrovės 44,612 mln. eurų pajamų 2022-iesiems metams (šiemet nustatyta 39,662 mln.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusi Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ lapkritį planuoja dirbti panašiu pajėgumu, kaip ir spalio mėnesį, – veiks vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, bet veiklą atnaujins salietros cechas. Be to, bus stabdoma kogeneracinė jėgainė.  Į prastovas ir toliau bus išleista apie 60 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Didžiosios Britanijos degalinėse benzino kainos pasiekė rekordines aukštumas – 149,94 penso (1,78 euro) už litrą, pirmadienį pranešė automobilininkų organizacija RAC. Ankstesnis benzino kainų deglinėse rekordas, pasiektas 2012 metų balandį, buvo sumuštas sekmadienį, smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainos fone, kurios šiuo metu siekia apie 86 JAV dolerius už barelį. Dyzelinio kuro kaina Didžiojoje Britanijoje – 146,5 penso už litrą – taip pat artėja prie 2012 metais pasiekto rekordo.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie savo dabartinę finansinę padėtį vertina blogai, tačiau didžioji dalis vis dar vertino ją vidutiniškai ar gerai, o ateities perspektyvos pagerėjo. Nekilnojamasis turtas ir toliau yra populiariausia investicija, o daugiausia nerimo dėl ateities kelia komunalinių paslaugų kainos, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta gyventojų apklausa.

Lietuvius vis labiau baugina ne tik sparčiai kylančios maisto, degalų, bet ir įvairių paslaugų kainos. Kišenes teks patuštinti ne tik norintiems gražesnės šukuosenos ar dailesnės suknelės, bet ir kenčiantiems dantų skausmą. Kainų šuolio priežastis savo sričių specialistai aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“. Brangsta odontologų paslaugos Vilnietė Sidonija jau eilę metų gyvena be vieno priekinio danties ir dėl to vengia plačiai šypsotis.

Kylančios trąšų kainos turėtų pakelti maisto kainas. Dėl Europos energetikos krizės kyla pavojus ne tik jūsų šildymo sąskaitai – ES ministrai perspėja, kad elektros energijos kainų šuolis reiškia, jog ateinančiais mėnesiais ir jūsų maistas bus brangesnis. Liuksemburge vykusiame Europos žemės ūkio ministrų susitikime buvo sutarta, kad aukšta gamtinių dujų kaina padidins ir trąšų kainą, ir kad šis padidėjimas greičiausiai atsidurs vartotojų lėkštėse.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Elektra nuo sausio brangs ne daugiau kaip 20 proc., o jos kaina reguliuojamiems vartotojams nebus išdėstoma per kelerius metus, žada energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Elektros kainos nesieks užsiduoto 20 proc. lubų rodiklio. (...) Bus turbūt gerokai žemesnės, ką dabar jau VERT prognozuoja“, – trečiadienį „darbiečių“ frakcijoje teigė ministras.  „Elektros kainos nebus išdėstomos į ateitį“, – tvirtino D. Kreivys.

Daugiau nei pusantrų metų su pandemija atsiliepė įvairių prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje. Valstybės kontrolė fiksuoja, kad kai kurių paslaugų kainos Lietuvoje per pandemiją 2020–2021 metais augo dešimtimis procentų. „Kalbant apie infliaciją, išskyrėme sritis, kuriose fiksavome didžiausią prekių ir produktų kainų augimą vienais ar kitais metais.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 50.  Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje aptarė energijos kainas, migraciją ir pandemijos valdymą. Pirmadienį vykusioje nuotolinėje sesijoje su EVT pirmininku Charles‘iu Micheliu taip pat dalyvavo Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos atstovai, pranešė Prezidentūra.

Dantis šiepianti infliacija gąsdina tautiečius – kai kurios paslaugos brangsta ne keliais, o keliolika ar keliasdešimt eurų.  Brangiau jau tenka pakloti apsilankius kirpyklose, batsiuvių dirbtuvėse, galanterijos salonuose.  Kai kurios įmonės neslepia, kad kainos ką tik pakėlę jas tuoj vėl didins.  Grožio specialistai nevynioja žodžių į vatą ir tikina, kad brangstantys energijos ištekliai, degalai, žaliavos, stringantis tiekimas atsiliepia ir kliento piniginei.

Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakilimo bangos – anot ekspertų, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai neateina be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai, panašu, dar nėra pabaiga. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, ar dabar išgyvename ekonominę karštinę? O gal jau matome pirmuosius krizės ženklus?  Savo nuomonėmis studijoje dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Nauja kirpykla Vilniuje nusprendė, kad pirmąjį jų darbo mėnesį kainas nustatys patys klientai. Kirpykla kvietė gyventojus išbandyti paslaugas ir mokėti tiek, kiek jie nori. Kirpyklos vadovė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir sakė, kad dauguma jų už kirpimą mokėjo 5–25 eurus. Marketingo ir kainodaros ekspertai šią kainų akciją įvertino skirtingai. Anot jų, tai puiki priemonė įeiti į rinką, tačiau pasibaigus akcijai, ne visi klientai grįš.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Rekordinių kainų šildymo sezonas įsibėgėjant, kai kurios savivaldybės giriasi, kad padės gyventojams mokėti mažiau. Vilniaus politikai žada, kad gyventojai galės už šilumą nemokėti visos kainos iš karto, o skolas be palūkanų išsimokėti per metus. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nusprendė gyventojams padalinti šilumininkų pelną ir nekilnojamojo turto mokesčius. O vyriausybė toliau derina planą, kad šiluma gyventojams šiemet būtų ne daugiau kaip 30 proc. brangesnė nei pernai.

Išparduotuvės arba outletai, atsiradę JAV Didžiosios depresijos laikais, per beveik šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Jie evoliucionavo nuo nedidelių priestatų prie sandėlių ar gamyklų iki pramogų parkų, tapusių traukos taškais, viliojančiais ne tik vietinius, bet ir pasiturinčius turistus iš užsienio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, Kinijoje gana populiarios yra grupinės apsipirkimo kelionės į Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ar Prancūzijos outlet tipo prekybos centrus.