kainos

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Rekordinių kainų šildymo sezonas įsibėgėjant, kai kurios savivaldybės giriasi, kad padės gyventojams mokėti mažiau. Vilniaus politikai žada, kad gyventojai galės už šilumą nemokėti visos kainos iš karto, o skolas be palūkanų išsimokėti per metus. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nusprendė gyventojams padalinti šilumininkų pelną ir nekilnojamojo turto mokesčius. O vyriausybė toliau derina planą, kad šiluma gyventojams šiemet būtų ne daugiau kaip 30 proc. brangesnė nei pernai.

Išparduotuvės arba outletai, atsiradę JAV Didžiosios depresijos laikais, per beveik šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Jie evoliucionavo nuo nedidelių priestatų prie sandėlių ar gamyklų iki pramogų parkų, tapusių traukos taškais, viliojančiais ne tik vietinius, bet ir pasiturinčius turistus iš užsienio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, Kinijoje gana populiarios yra grupinės apsipirkimo kelionės į Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ar Prancūzijos outlet tipo prekybos centrus.

Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo ir malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Rusija neturi nieko bendro su gamtinių dujų kainų augimu Europoje, pareiškė  Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Trečiadienį per pokalbį su žurnalistais D. Peskovo buvo pasiteirauta dėl padėties Europos dujų rinkoje. Jo buvo paklausta, ką Kremlius laiko priežastimi, dėl kurios įvyko kainų šuolis, ir koks „Rusijos bei jos partnerių dujų rinkoje vaidmuo“ tame.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Gamtinių dujų rekordinis brangimas Europoje kilstelėjo anglies dvideginio emisijos kvotų kainas žemyne į naujas rekordines aukštumas – 65 eurai už toną. Naujas šių kainų rekordas užfiksuotas elektros gamintojams siekiant naudoti pigesnį, bet gerokai labiau taršų kurą – akmens anglis, pažymi „Financial Times“. Iš Europos Sąjungos pasitraukusios Jungtinės Karalystės rinkoje CO2 emisijos kvotų kainos pakilo dar aukščiau – iki 76 svarų sterlingų, arba 88 eurų, už toną.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Latvijos nacionalinio transliuotojo žurnalistai įsigijo kasdienių maisto prekių „Rimi“ parduotuvėse trijų Baltijos šalių miestuose (Jelgavoje, Panevėžyje ir Pernu) ir pateikė išvadą, kad tą dieną pigiausiai produktai kainavo Estijoje, o brangiausiai – Lietuvoje.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Šiluma Vilniuje artėjantį šildymo sezoną gali pabrangti net iki 70 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys.  „Ypatinga situacija Vilniuje, kur didžiausias kainos augimas. Pagal naujausias vyraujančias dujų kainų tendencijas matome, kad padidėjimas gali būti netgi iki 70 procentų“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Matas Taparauskas.

Augančios energijos kainos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir Kiniją, kur kylo tikra energetikos krizės. Šalyje masiškai stringant elektros tiekimui, stoja fabrikų darbas, miestuose valandų valandas nėra elektros ir šildymo, o verslai įspėja apie milžiniškus nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad eneregetikos krizė Kinijoje gali turėti pasekmių viso pasaulio ekonomikai.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės. Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų.

Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys papasakojo, kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad sumažintų spartaus dujų, elektros ir kitų kainų augimo poveikį gyventojams. Sprendžiant iš ministro kalbų, kainos sumažės dėl to, kad gyventojai mokėti turės vėliau, dėl to, kad bus surinkta daugiau iškirstų medžių ir kito biokuro ar dėl to, kad bus pareguliuoti daugiabučių šilumos mazgai.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.  O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.

Lietuvoje prasideda obuolių supirkimo sezonas. Šiemet jis vėlyvesnis, o dėl prasto derliaus tikėtina bus ir trumpesnis. Krituolius iš sodų į supirkimo punktus vežantieji skundžiasi ir mažomis supirkimo kainomis. Esą už centus, kuriuos moka, net nuo žemės obuolio neapsimoka kelti. Anykštėnas Valdas ant dviračio užsimetęs keletą maišų obuolių keliauja į netoliese esantį obuolių supirkimo punktą. „Sode nėr kur dėt, viena obelis, prikrėtė, supūna, man maišo, o taip nevežčiau“, – sako jis.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Ekonomikos augimas euro zonoje rugsėjį suklupo ir tai, be kita ko, lėmė sutrikimai tiekimo grandinėse, didelės kainos bei koronaviruso delta atmainos plitimas, parodė atidžiai stebimi „IHS Markit“ tyrimo rezultatai. „Verslo aktyvumas euro zonoje rugsėjį augo kur kas lėčiau ir tai susiję su sutrikimais tiekimo grandinėse ir nuogąstavimais dėl besitęsiančios pandemijos, taip pat su tuo, kad paklausa piką buvo pasiekusi antrąjį ketvirtį“, – pažymėjo tyrimų bendrovė.

Prancūzijos vyndariai skundžiasi itin prastu vynuogių derliumi, kurį pražudė pavasario šalnos ir vynuogynuose siautėjusio ligos. Vyndariai prognozuoja, kad vynas smarkiai brangs, nes, pavyzdžiui, Burgundijoje sunyko du trečdaliai derliaus. Ugnimi dar balandžio mėnesį Prancūzijos vyndariai bandė apsaugoti derlių nuo šalnų, kai Šabli regioną sukaustė 5 laipsnių šaltukas. Dabar jau atėjo metas nuimti vynuogių derlių.

Pasaulio ir Europos rinkose drastiškai augant gamtinių dujų kainoms, nuo kitų metų sausio dujos gerokai brangs ir buitiniams vartotojams. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog bus bandoma maždaug perpus sumažinti kainų augimą, o tam reikės ir valdžios sprendimų.  „Antrai vartotojų grupei, kuri šildosi dujomis namus, galėtų būti augimas apie 80 proc., o pirmai grupei (maistui gaminti – BNS)  – apie 50 proc.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Lietuvoje per vasarą pabrangus tiek dujoms, tiek elektrai, kai kurie gyventojai pradėjo atidžiau sekti gaunamas sąskaitas. Ir kai kurie skaičiai vartotojams atrodo pasikartojantys. Natūraliai kyla klausimas – ar kartais už tą patį nemokame kelis kartus? Tokiu klausimu apie elektros energijos apmokestinimą Lietuvoje socialiniuose tinkluose iškėlė vilnietis Ignas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Siaučiančios stichijos Brazilijoje, logistikos problemos ir energetika skrudinimui brangina kavą – Lietuvos kavinėse ir parduotuvėse ji jau šiek tiek pabrango, o rinkos ekspertai prognozuoja, kad netrukus kainos gerokai šoktelės, o dėl stringančio tiekimo kavos gali ir pritrūkti, sekmadienį rašo portalas delfi.lt. Kainų lyginimo portalo „Pricer.