Šiaurės Rytų Kinijos Šenjángo mieste didžiulę drabužių plovyklą turintis verslinkas Gao į ateitį žvelgia su nerimu. Dėl pastrauoju metu Kiniją kamuojančių elektros tiekimo sutrikimų, jam kaip ir daugeliui jo pažįstamamies smulkiems verslininkams gręsia bankrotas.
„Tai pirmas kartas, kai Šenjange dinginėja elektra. Tenka nuomouotis generatorių, tad kaina už elektra išaugo 10 kartų. Sutrikimai vyksta jau keturias dienas. Jeigu tai tęsis mes neišsilaikysim“, – sako skalbyklos savininkas Gao Lai.
Elektros tiekimo sutrikimai paralyžiavo ne tik nedidelių verslų kaip Gao darbą, tačiau ir didžiuosius Kinijos fabrikus bei gamyklas, kurios prekėmis aprūpina visą pasaulį. Darbą stabdyti arba mažinti gamybos apimtis teko tokių kompanijoų kaip „Tesla“ ir „Apple“ dalis gaminančioms įmonėns.
Manoma, kad viso eletktros trūkumai paveiks mažiausiai 44 procentus šalies pramonės. Elektra ir šildymas dingsta ir miestuose. Ypač trijuose centrinėse šalies provincijose. Čia imtas riboti elektros tiekimo laikas. Manoma, kad krizė paveikė jau apie 100 000 milijonų šalies gyventojų.
„Naktį mieste tapo visiškai tamsu. Vienintelė šviesa buvo iš pravažiuojančių automobilių lempų“, – teigia Šenjango miesto kurjeris Feng Huedong.
Pasak gyventojų Liaoniningo provincijoje kai kur elektros nebuvo ištisas aštuonias valandas. Žmonės įstrigo liftuose, neveikė net šviesofotai, ėmė strigti viešasis transportas,o namuose dingo vanduo. Gamyklose sustojus vėdinimui apsinuodijo dešimtys žmonių.
„Vakar Metro vis dar veikė. Tačiau elektra ir vanduo dingo. Daugybė žmonių atėjo pirkti žvakių ir atsarginių maitinimo šaltinių telefonams“, – kalba Šenjango pardavėja Jiao Yuanyauan.
Kinijoje daugiau nei pusė reikalingos elektros vis dar pagaminama deginant anglį, o jos šiuo metu itin trūksta. Be to, galioja valdžios įvesti anglies vartojimo ribojimai. Kinija siekia pereiti prie atsinaujinančios energijos gamybos ir tikisi per 40 metų tapti klimatui neutralia bei nebeteršti atmosferos CO2 emisijomis.
Tikslai gal ir gražūs, tačiau pasaulio ekonomikai vis labiau atsidarant po koronaviruso karantinų, kiniškų prekių poreikis pasaulyje ėmė sparčiai augti. Fabrikams ėmė reikėti vis daugiau elektros. Dėl to ėmė kilti ir taip išsękusius anglies kainos, o jos trūkstant, galiausiai sutriko ir elektros gamyba bei tiekimas.
„Tai turės pasekmių Kinijos aplinkosauginėms ir klimato ambicijoms. Kinijos pramonė tuo pasinaudos, kad pasipriešintų valdžios planams kovoti su klimato kaita“, – aiškina „Greenpeace“ analitikas Li Shuo.
Kai kurie ekonomistai baiminasi, kad Kinijos energetikos krizė pasekmių turės ne tik šalies žaliosioms ambicijoms, bet ir taip stringančioms prekių tiekimo grandinėms visame pasaulyje, o tai atsilieps visam pasauliui. Nors Kinija ir bandau spręsti elektros tiekimo problemas, manoma kad jos gali trukti ne vieną mėnesį. Investiciniai bankai jau dabar skuba mažinti Kinijos augimo prognozes.
