kainos

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Netyla kalbos apie gresiantį maisto ir pramoninių prekių kainų sprogimą. Apsilankius viename Vilniaus turgų ir pamačius kainas ima panašėti, kad tai tikrai ne gandai, o realybė, kai už vieną kilogramą bananų jau yra prašoma ir kone 5 eurų. Specialistai taip pat įspėja – maisto prekės dar brangs. Apie maisto kainas Lietuvoje plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus braškės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai nekantriai laukia pirmųjų lietuviškų uogų ir jos iš karto atsiduria jų krepšeliuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirmosios vietos ūkininkų užaugintos braškės sulaukia itin daug susidomėjimo ir jų paklausa ženkliai išauga. Tai rodo ir pardavimų duomenys – vos pasirodžius šviežiam derliui, braškės lentynose neužsibūna.

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o beveik dviem eurais. O pigiausia būtų gyventi Šiauliuose. Tačiau pajamos šiame mieste taip pat atitinkamai mažesnės, skaičiuoja Statistikos departamentas. Jo specialistai kiekvieną mėnesį skelbia populiariausių produktų vidutines mažmenines kainas.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

​​​​​Dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros šildymo sezonas kiek užsitęsė. Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai teigia, kad šildymo kainos šiemet stipriai kišenių netuština. Tačiau ne visiems situacija tokia palanki. Kai kuriems miestams šildymo sezono metu tenka stipriai susiveržti diržus. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis šių metų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 4,6 ct/kWh (su PVM) ir buvo apie 10 procentų mažesnė nei pernai.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Karantinas daugelį gyventojų buvo įkalinęs namuose. Todėl dalis žmonių jau sausio mėnesį ėmė ieškoti lauko baldų terasoms ar balkonams, pastebi prekybininkai. Jų teigimu, dabar populiariausia prekė – pakabinamas krėslas, o jo kaina gali siekti iki 800 eurų. Prekybos tinklo „Ikea“ rinkos vadovė Lietuvoje Jolita Juodzevičienė pastebėjo, kad per pandemiją, gyventojai iš naujo atrado terasas ar balkonus.

Pastaruoju metu Lietuvoje būstas brango beveik 10 proc. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai nuogąstauja, kad dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų, kainų augimas nesustos. Didelę įtaką tam gali turėti ir Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams. Jeigu įstatymas bus priimtas vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangs 25 tūkst. eurų.

Kokybiškai atliktos grožio paslaugos visuomet išlaiko ir atitinkamą kainą. Neseniai Anglijoje vėl duris atvėrę grožio salonai lankytojus nustebino ir kiek pasikeitusiomis kainomis. Londone gyvenanti moteris pasidalijo savo ne itin sėkminga apsilankymo grožio salone istorija. Neperspėjus iš anksto, kirpimas ir dažymas moteriai kainavo nei daug, nei mažai – 300 svarų sterlingų. Kaip rašo naujienų portalas „Mirror“, moteris kirpykloje apsilankė Centriniame Londone.

Atgimstanti gamta kiekvieną pavasarį šunų augintojams kelia nemažai įtampos. Vos tik termometro stulpelis pakyla keliais laipsniais virš nulio, miškuose ir parkuose pabunda ir suaktyvėja erkės. Dauguma šeimininkų sako šunis nuo jų saugantys specialiais antkakliais ir išleidžiantys jiems keliasdešimt eurų sezono metu. Visgi veterinarai atkreipia dėmesį, kad antkakliai ne visada yra geriausias pasirinkimas ir įvardija kitas, efektyvesnes, priemones.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Švedijos telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ valdoma įmonė Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 68,4 mln. eurų pajamų – 14,2 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 20,1 proc. iki 26,8 mln. eurų, pranešė „Tele2“. „Pirmasis metų ketvirtis buvo intensyvus, o klientams siekėme suteikti visas sąlygas gauti būtiniausias ryšio paslaugas bei informaciją čia ir dabar.

Šių metų pradžia Lietuvos pienininkams klostėsi sudėtingai – mažėjo pieno gamyba ūkiuose, taip pat mažiau pagaminta pagrindinių pieno produktų, krito jų eksporto rodikliai. Europos analitikų vertinimu, Bendrijos pieno rinkoje neapibrėžtumas tęsis dar kurį laiką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansinių paslaugų prieinamumo ir jų kainų problemos Lietuvoje išlieka aktualios, o jų priežastis yra ir didelė koncentracija šalies bankų rinkoje, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Praėjusią savaitę centriniam bankui pradėjęs vadovauti Gediminas Šimkus teigia, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti kredito unijų sektoriuje, kapitalo rinkoje bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Šeimos biudžeto planavimas – daugeliui opus klausimas. Nors sveikata yra viena iš prioritetinių sričių, kurios sąskaita nerekomenduojama taupyti, vis dėlto net ir šioje srityje įmanoma sumažinti išlaidas nekeliant grėsmės savo savijautai. Vaistininkė Irena Garuckienė pateikia 6 naudingus ir piniginei draugiškus patarimus, kurie padės per daug neišlaidaujant įsigyti būtinų medikamentų.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Mobilus ryšys ir internetas šiandien reikalingas bene kiekvienam, tačiau žmonės suabejoja, ar tik tuo nėra naudojamasi siekiant užsidirbti. Dalis lietuvių piktinasi, kad ryšio paslaugų įmonės nuolat keičia teikiamų paslaugų sąlygas bei nepaaiškinamai kelia planų kainas. Visgi patys operatoriai sako, kad klientais verslas atsikratyti nesiekia, o jei paslaugų kaina ir kyla, atitinkamai didėja ir paslaugų vertė.

Nekilnojamo vystytojai (NT) pastebi, kad šiuo metu būsto kainos auga, tačiau paklausa nemažėja, o priešingai – netgi auga. Anot jų, tikėtis, kad kainos artimiausiu metu kris, neverta, jos tik augs – ne tik dėl didelės paklausos, bet ir nepalankių NT vystytojams įstatymų. Pastaruoju metu būsto brangimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Vien per praėjusių spalį – gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, jis brango 9,4 procento.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Jau netrukus už buitinę techniką būsime priversti gerokai plačiau atverti pinigines. Ekspertai siunčia tokį perspėjimą, matydami kas darosi pasaulio metalų rinkoje. O ji – beprecedentė. Kai kuri žaliava pabrango net šimtu procentų. Gerokai pabrango ir plastikas bei elektronika, tad jau aišku, kad už įvairius prietaisus ir techniką teks mokėti brangiau.

Nuolaidas ir akcijas mėgstantys medžioti lietuviai galės būti ramūs, kad prekybininkai jų neapgaudinėja – Seimui priėmus įstatymo pataisas nuo liepos 1 dienos įsigalios tvarka, kuomet parduotuvėse per akcijas bus privaloma prekių kainose nurodyti ir ankstesnę jų kainą, kuri buvo taikoma per pastarąsias 30 dienų. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, prekybininkai nebegalės manipuliuoti kainomis – vieną dieną jas pakelti, o kitą – jau pritaikyti nuolaidą.

Jau beveik metus besitęsiantis nuotolinis ugdymas moksleivius vis dažniau verčia kreiptis korepetitorių pagalbos. Jų paslaugas teikiančių įmonių atstovai neslepia – šiemet paklausa išaugo beveik dvigubai. Didžiausios mokymosi spragos esą išlieka tiksliųjų mokslų disciplinose, tačiau ryškėja ir naujos problemos – moksleiviai tampa vis mažiau įsitraukę ir motyvuoti.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį padidėjo 3,5 proc. iki 1,248 euro, Rygoje – 0,2 proc. iki 1,277 euro, Taline – 3 proc. iki 1,389 euro. Dyzelino litras Vilniuje atpigo vidutiniškai 3,7 proc. iki 1,132 euro, tuo tarpu Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,2 proc. iki 1,177 euro ir 1,6 proc. iki 1,239 euro.

Baltarusijoje socialiai reikšmingų prekių valstybinis kainų reguliavimas pratęstas dar trim mėnesiams iki šių metų birželio 29-osios. Tokį sprendimą priėmusi Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministerija priminė 18-os tokių prekių sąrašą, kuriame išvardintos tokios prekės kaip šviežia žuvis, sviestas, miltai, ryžiai, duona, mėsa, sūriai, pienas, maistas kūdikiams.

Lietuvoje keliauti ar aplankyti artimųjų gyventojai negali, tad dalis jų Velykas žada švęsti šiltuose kraštuose. Kelionių organizatoriai pastebi, kad į keliones vyksta draugų kompanijos ar šeimos su seneliais. Taip pat dėl nuotolinio darbo galimybės dalis žmonių į keliones išvyksta ilgesniam laikotarpiui nei prieš karantiną. Vietoje vienos savaitės dabar žmonės keliones dažniausiai renkasi 2 savaitėms.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.

Ant didžiųjų metų švenčių stalo lietuviai vis dar įpratę dėti jų senelių gamintus patiekalus, bet po truputį įsileidžia ir naujus skonius, pastebi prekybos tinklai. Visgi norint paeksperimentuoti su neįprastais velykinio stalo ingredientais ar patiekalais, tikėtina, kišenę reikės pakrapštyti labiau nei laikantis įprastų šventinio stalo tradicijų.

Apsiperkant velykiniam stalui, parduotuvių lentynos dažnai mirga nuo nuolaidų ir įvairių pasiūlymų. Tačiau jų nereikėtų visada priimti už gryną pinigą – pastebima, kad nuolaidos populiariausioms prekėms prieš šventes daromos nuo anksčiau sukeltų kainų, sako kai kurie specialistai.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 1 procentą. Suderinta išankstinė metinė (kovą, palyginti su 2020-ųjų kovo mėnesiu) infliacija buvo 1,6 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Vis dažniau lietuviai prabangius viešbučius keičia į atokius, miškuose įsikūrusius namelius. Tai ne tik būdas pabėgti nuo miesto šurmulio, bet ir trumpam pamiršti technologijas – miškuose tikrai ne visada yra mobilusis ryšys ar internetas, kartais jo reikia paieškoti, kad galėtumėte paskambinti ar išsiųsti žinutę. Atokių poilsio vietų įkūrėjai pastebi, kad juos renkasi skirtingo amžiaus klientai, tačiau tokių vietų paklausa šiuo metu yra neabejotinai išaugusi.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Netrukus bus penkeri metai nuo kalafiorų skandalo Lietuvoje, praneša Statistikos departamentas (SD). Tąkart gyventojai piktinosi sunkiai suvokiama šių daržovių kaina, kuri tuo metu siekė 3,49 euro už vienetą. Šiandien kalafiorų kaina kai kur dar didesnė nei 2016 metų pavasarį, tačiau, SD teigimu, kalafiorai turtų ūkininkams nesukrovė. Kalafiorų revoliucija prieš penkerius metus visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Į nemalonią situaciją pateko Essexe gyvenanti pora, kuri susižadėjo 2019 metais ir 2020-ųjų rugpjūtį planavo grandiozinę šventę. Lucy Smith ir jos sužadėtinis Tomas vestuvių šventei buvo pasirinkę „Leez Priory“ dvarą, esantį Chelmsforde. Vestuvėse turėjo dalyvauti 76 svečiai, jiems turėjo būti patiekta vakarienė, gėrimai.

Gyventojams, norintiems atsinaujinti namus arba juos įsirengti, baldų pardavėjai turi prastų žinių. Jau netrukus daugelis baldų turėtų pabrangti, tad pirkėjai raginami paskubėti teikti užsakymus ir sutaupyti. Verslininkai neslepia – kainų kilimas numatomas kovo 15 dieną. Tądien baldų gamybos žaliavos brangs iki dešimtadalio, o tai paveiks ir kiekvieno kliento kišenę. Nuo kovo 15 dienos baldų gamybos žaliavos brangs mažiausiai 5 proc.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Vos duris atvėrę grožio salonai pabrangino savo paslaugas. Labiausiai augo plaukų kirpimo ir dažymo paslaugų kainos. Už kirpimą dabar jau tenka mokėti 18 proc. daugiau, o už plaukų balininimą – ir 100 proc. Vis tik ne visi grožio specialistai teigė, kad kėlė kainas. Kiti vis dar bando susigrąžinti klientus, kurie karantino metu ėmė grąžintis nelegaliai.

Maisto produktai Rusijoje pirmąjį šių metų mėnesį buvo 8,2 proc. brangesni nei pernai sausį, o Europos Sąjungoje maistas per metus pabrango vidutiniškai tik 1,1 proc., skelbia Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje per metus brango daržovės – 17,5 proc., tuo tarpu ES – vos 0,2 procento. Cukraus, šokolado ir saldumynų kainos Rusijoje išaugo 13,7 proc. (ES – 0,9 proc.), vaisių – 13,5 proc. (3,3 proc.), riebalų – 11,0 proc. (sumažėjo 0,5 proc.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Per mėnesį jis atpigo 0,23 euro (0,4 proc.), o palyginti su pernai vasariu – 2,64 euro (4,6 proc.).  Pigiausias krepšelis vasarį toliau liko „Maximoje“, kur jis atpigo 0,39 euro iki 50,36 euro, „Norfoje“ jis per mėnesį pigo 0,14 euro iki 51,74 euro.

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių, rašoma pranešime spaudai. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos.