kainos

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Ekspertų teigimu, lietuviai turėtų ruoštis artėjančiam brangmečiui, nes prognozuojamas visuotinis maisto kainų šuolis. Tuo metu svetur gyvenančios lietuvės jau ir taip negali atsistebėti dabartinėmis maisto prekių kainomis Lietuvoje. Už tą patį Vokietijoje ir Italijoje jos sumoka dvigubai mažiau. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mes ką tik atlikome sausio mėnesio kainų tyrimą.

Vasarį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Iki“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Sudaryto prekių krepšelio kaina svyruoja nuo 30,35 iki 32,06 euro.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Įžengus pavasariui, transporto priemonių savininkai už privalomąją techninę apžiūrą paklos daugiau pinigų, taip pat numatomas tam tikras smulkus pakeitimas, susijęs su padangų vertinimu. Technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas priminė, kad dar praėjusių metų gruodžio mėnesį patvirtintas naujas techninės apžiūros kainoraštis.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje per metus atpigo 10,88 poc., o per mėnesį brango 0,47 proc. Vasarį šiluma vidutiniškai kainuoja 4,26 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad tai yra žemiausia vasario kaina nuo 2012 metų, – palyginti su tų metų vasariu, šiemet kilovatvalandės kaina 45 proc. mažesnė. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Lietuvoje sausį, palyginti su pernai gruodžiu, buvo 0,5 proc. mėnesio infliacija, pranešė Statistikos departamentas.  Metinė infliacija (sausį, palyginti su 2020 metų sausio mėnesiu) siekė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1 proc. (gruodį – atitinkamai 0,2 proc. ir 1,2 proc.

Grožio specialistai džiaugiasi karantino atlaisvinimu, tačiau ne visi skuba klientus registruoti pirmadieniui. Anot jų, pirmiausia reikia išsiaiškinti valdžios reikalavimus. Ne visiems aišku, ar galės dirbti mažesniame nei 20 kvadratinių metrų ploto kabinete. Taip pat grožio salonų atstovai tikina, kad kainos kils. Vieni jas didins jau dabar, kiti dar palauks.

Gyventojų noras pirkti erdvesnį ir patogesnį būstą neblėsta. Vystytojai tikina, kad ši tendencija bus ilgalaikė, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai jie nebenorės gyventi mažo ploto būstuose. Tačiau perspėja, kad dėl naujų reikalavimų pastatams, tikėtina, kad šiemet augs būstų kainos. Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Odontologijos paslaugos su karantino sugriežtinimu, priešingai nei pavasarį, Lietuvoje nesustojo. Tiesa, sugriežtėjus odontologų darbo tvarkai, daugelyje klinikų atsirado papildomi mokesčiai už vienkartines priemones. Visgi kai kurios klinikos šį mokestį sako taikančios ne nuo antrojo, bet dar nuo pirmojo karantino pabaigos.

Maisto kainos pasaulyje pirmąjį šių metų mėnesį buvo didžiausios nuo 2014 metų liepos, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 4,3 proc. iki 113,3 punkto. Grūdų kainų indeksas ūgtelėjo 7,1 proc., iš esmės dėl kukurūzų brangimo tarptautinėje rinkoje 11,2 procento. Per metus kukurūzai pabrango 42,3 procento.

Gausiam sniegui sutrikdžius elektros tiekimą ir išryškinus elektros oro tinklų trūkumus, atsakingos institucijos ėmė ieškoti sprendimų. Jų teigimu, yra keli variantai – elektros oro tinklų perkėlimas po žeme, medžių kirtimas aplink problemines linijas arba gyventojų aprūpinimas elektros generatoriais.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Nors gruodžio mėnesį Lietuvoje įvestas griežtas karantinas, būsto rinka ir toliau rodo stebuklus. Kas tai lemia ir kodėl taip dramatiškai auga būsto kainos Vilniuje? Apie tai pokalbis su statybų bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu. Susidaro įspūdis, kad kuo griežtesnis karantinas, tuo geriau nekilnojamojo turto rinkai. Per praėjusius porą mėnesių matėme rekordus būsto rinkoje Vilniuje, matėme pakilimą Kaune, rekordinį atsigavimą Klaipėdoje.

Šiemet slidinėjimo paslaugų kainos – didesnės nei ankstesniais metais, o lankymosi laikas – griežtai ribojamas. Tačiau tai nestabdo pramogų išsiilgusių gyventojų. Ir nors slidinėjimo centrų veikla leista atnaujinti, kol kas ji įsibėgėja iš lėto – vienų atstovai sako dar neprekiaujantys visu leidžiamu bilietų kiekiu, bet ribotą kiekį jau išpardavę. Kiti kol kas sunkiai pardavė vos penktadalį bilietų ir šią žiemą „išeiti ant nulio“ nesitiki.

Dvi savaites iš eilės jau skelbėme pirmas dvi eksperimento dalis apie pigiausias švaros ir higienos prekes, kurias renkantis nepajutau kokybės skirtumų, o tai leido sutaupyti ne vieną dešimtį eurų.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia. Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau.

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose sausio mėnesį pastebimai išaugo grūdų supirkimo kainos. Kai kur jos pasiekė nuo 2013 m. nematytus rekordus. Specialistai pastebi, kad dėl to jau dabar brangsta kai kurie maisto produktai, o netrukus jų kainų augimas gali dar labiau išryškėti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, antrą sausio savaitę vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė beveik 197 eurus už toną.

Praėjusią savaitę publikavome pirmąją naujo eksperimento dalį, kurioje skaitytojams pristačiau, kaip ieškau būdų sutaupyti perkant pigiausias namų švaros prekes. Mano eksperimentui tęsiantis jau antrą mėnesį, šį kartą pristatysiu jums, kaip man sekėsi ieškoti pigiausių higienos prekių.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos, pranešime žiniasklaidai skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 11 proc., panašus brangimas buvo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 45,75 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra taip pat brango 11 proc. iki 45,49 euro, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 euro už MWh.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh. Estijoje didmeninė elektros energijos kilo iki 59,94 Eur/MWh, Latvijoje – iki lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, didmeninė elektros energijos kaina buvo mažiausia ir siekė 59,89 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 49,03 Eur/MWh.

Karantinui uždarius tarp keturių sienų, kiekvienas iš proto eina savaip. Vieni šveičia kiekvieną namų kampelį, kiti seka sąrašą ir žiūri geriausius visų laikų filmus, treti mokosi naujo amato, o aš nutariau pradėti išmėginti pigiausias randamas tam tikros kategorijos prekes.

Per beveik vienerius metus nuo pirmojo karantino pradžios labiausiai pabrango makaronai, galvijienos kumpis ir kietasis sūris, o labiausiai atpigo – kiaulienos kumpis be kaulo, virtos dešrelės ir kiaušiniai.  Pirmąją šių metų metų savaitę, palyginti su pirmąja karantino savaite, makaronai brango 13,1 proc., galvijienos kumpis be kaulo – 11,5 proc., o fermentinis kietasis sūris – 8,6 proc. Tuo metu kiaulienos kumpis be kaulo atpigo 18 proc., virtos dešrelės – 14,9 proc.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Koronaviruso pandemija per metus pasaulyje smarkiai pakėlė aukso kainas. Ir kai kuriems žmonėms tai tapo tikru išsigelbėjimu. Netrukus nukelsime jus į Tailandą, kur pajamų iš turizmo netekę kai kurie kaimiečiai savo upėse ėmė ieškoti aukso. Ir jiems neblogai sekasi. Dviejų vaikų mama Sunisa, su draugu Boonsomu pietų Tailande, Sai Burio upėje į plačią medinę lėkštę krauna purvą ir pamažėl jį plauna šviesiai rudos spalvos upės vandeniu. Po maždaug 15 min. lėkštės dugne sublizga auksas.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pinga aštuntą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gruodį, palyginti su lapkričiu, jo vertė sumažėjo 1,8 proc. (0,96 euro), o palyginti su praėjusių metų gruodžiu – 4,4 proc. (2,48 euro) iki 53,5 euro.

Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 proc., rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Jau daugelį metų žiemos švenčių laikotarpio lietuviai neįsivaizduoja be saldžių ir lengvų citrusinių vaisių – mandarinų arba klementinų. Jeigu šventiniam stalui jų pritrūko, kur pigiausia yra nusipirkti mandarinų šiomis dienomis? Kad nereikėtų daug vaikščioti ir rizikuoti užsikrėsti koronavirusu patiems ar užkrėsti kitų, pravartu kainas iš anksto patikrinti prekybos tinklų interneto svetainėse.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Klinikų vadovai sako, kad kainų augimą lėmė išaugę kaštai apsaugos priemonėms, saugančioms nuo koronaviruso, kurias būtina keisti po kiekvieno paciento. Visgi odontologams darbo netrūksta. Tiek privačiose, tiek valstybinėse klinikose driekiasi pacientų eilės, o kai kurių procedūrų tenka laukti kelis mėnesius. Dalis vilniečių skundžiasi, kad negali patekti pas odontologus: „Jau visi dantys baigia išbyrėti. Kad ten neįmanoma pakliūti.

Degalai Baltijos valstybėse per pirmąją lapkričio mėnesio pusę pabrango tik Lietuvoje, bet išliko pigiausi regione, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per šį laikotarpį pabrango 1,2 proc. iki 1,073 euro, Rygoje – atpigo 1,3 proc. iki 1,114 euro, o Taline – nepakito – 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje pakilo 4,8 proc. iki 0,946 euro, Rygoje – sumažėjo 1,4 proc. iki 0,984 euro, tuo tarpu Taline – padidėjo 3,1 proc.

Žaliavinės kiaulienos kaina Lietuvoje – rekordinėse žemumose. Per metus ji krito beveik perpus ir mažėja toliau, tačiau vartotojai už kiaulieną parduotuvėse ir toliau moka, kiek mokėję. O kai kurie produktai net ir brangsta, pavyzdžiui, kiaulienos kumpio kaina šį ketvirtį augo. Kiaulių augintojai sako, kad viršpelnius kraunasi prekybininkai. Pastarieji tvirtina, kad tai perdirbėjai sukėlė kainas. Lietuvos kiaulių augintojams – juodos dienos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams. Jei kainos bus patvirtintos, jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Šiemet kainos skelbiamos anksčiau nei įprastai, kad vartotojai iki gruodžio 10 dienos dar spėtų palyginti jas su kitų nepriklausomų tiekėjų siūlomomis kainomis ir lengviau pasirinktų vieną tiekėją.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius siūlys sumažinti spalį įsigaliojusius Registrų centro įkainius už paveldėto turto registravimą, o centrui siūlys grąžinti žmonėms permokas. „Registrų centro paslaugos turi būti prieinamos visiems gyventojams. Niekaip negalima pateisintisituacijos, jeigu privalomi sumokėti mokesčiai už testamentu ar kitaip paveldėtą turtą yra beveik tokio pat dydžio, kaip ir jo vertė“, – pranešime spaudai sakė E. Jankevičius.

Rudeniui einant į pabaigą daugeliui prasideda Naujųjų metų galvos skausmas – kur reikės paminėti naujų metų pradžią? Jau pradedama ieškoti sodybų, norint švęsti su draugais ar didesne grupe, planuojamos išvykos ir užsakinėjamos nakvynės vietos.  Nors ieškant sodybos Naujųjų šventimui dar galima rasti, ką išsinuomoti, tačiau po truputį pasirinkimo spektras siaurėja.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse šeštą mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, spalį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 1,08 euro (2 proc.) ir buvo tik 0,01 euro brangesnis, nei pernai spalį.

Rugpjūčio pradžioje, kai grįžusiems iš Lenkijos dar nereikėjo saviizoliuotis, Lenkijos prekybininkus aplankė „Kalėdos“. Šiuo laikotarpiu vykstančių apsipirkti visai nėra, tačiau kainų rinkos tyrėjai teigia, kad važiuoti apsipirkti į Lenkiją apsimokės visada. Tyrėjų prognozėmis, atšaukus reikalavimą saviizoliuotis grįžusiems iš kaimyninės šalies, pirkėjų srautai į Lenkiją vėl turėtų išaugti.  Srautai sustojo „Pricer.

Didžiuosiuose šalies miestuose jau kaista radiatoriai. O gyventojams – džiugios žinios, mat šiemet žadamas rekordiškai pigus šildymo sezonas. Vien Vilniuje skelbiama, kad centralizuoto šildymo kaina spalį yra penktadaliu mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Nors atrodo, kad prasidėjus rudeniškų gėrybių sezonui, produktai turgavietėse turėtų pigti, tačiau rugsėjo mėnesio kainos rodo kitaip. Turgavietėse, lyginant su praėjusiais metais, kai kurie produktai ženkliai pabrango, vietomis ir daugiau nei 40 proc. Tačiau ekspertai skuba raminti, kad netrukus viskas grįš į savas vėžes ar net pigs. „Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.