kainos

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus.

Degalai per mėnesį atpigo visose Baltijos valstybėse, o visų rūšių degalų automobiliams kainos mažiausios – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį atpigo 1,2 proc. iki 1,102 euro, Rygoje – 0,9 proc. iki 1,129 euro, Taline – 2,4 proc. iki 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje krito 5,5 proc. iki 0,922 euro, Rygoje – 11,4 proc. iki 1,009 euro, Taline – 5,0 proc. iki 0,949 euro.

Vaistų gamintojų atstovai atmeta valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimus, kad prieš Seimo rinkimus jie padidino kai kurių vaistų kainas, kad sukeltų žmonių nepasitenkinimą valdžia ir taip neva siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Rudeniui įpusėjus, dalis miestų užsimena apie šildymo sezono pradžią, taip pat ir apie tai, kokių kainų pokyčių šiemet gali tikėtis kiekvienas gyventojas. „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) atstovė spaudai Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė informavo, kad Vilniuje spalio mėnesį bus pradėtas šildymo sezonas, taip pat pabrėžiama, kad sostinėje kasmet mažėja šildymo kaina, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ne išimtis ir šie metai.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio popietę pranešė, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją ir kai kuriuos vaistus pabrangino iki 8 kartų. Jis tikina, kad prieš Seimo rinkimus padidinę kai kurių vaistų kainą farmacininkai siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.  „Noriu pranešti, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją.

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pritaikymo naujajai kainodarai darbų klientai raginami susiplanuoti savo laiką ir neatidėliotinus darbus pasidaryti iki rytojaus (rugsėjo 30 d.) 17 val. vakaro. Būtent šią dieną bus atliekami sistemų pritaikymo darbai ir laikinai stabdomas registrų ir sistemų darbas, teikiamų elektroninių paslaugų teikimas.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Pasikeitus vasaros sezonui, bent dalis gyventojų daugiau ar mažiau atnaujina ir savo garderobą. Interneto laikais nesunku patikrinti ir įsitikinti tuo, į ką dėmesį atkreipia bent kartą drabužių pirkę užsienyje: neretai Lietuvoje už tą patį daiktą reikia mokėti daugiau. Kodėl? Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“. „Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis mažėjo 3,4 proc. iki 13,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekia 3,3 procento. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.

Didieji prekybos tinklai kasdien savo pirkėjams pateikia viliojančių pasiūlymų, kviečiančių tam tikras mėgstamas prekes įsigyti mažesnėmis kainomis. O kuriuose prekybos centruose dažno vartojimo prekes galima įsigyti pigiausiai net ir ne akcijų metu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūros SeeNext atliktas populiariausių prekių kainų tyrimas atskleidžia pirkėjams palankiausias prekybos vietas.

Kai už lango darganoti orai daugelis ima svajoti apie atostogas šiltuose kraštuose. Nors kelionių krypčių pasirinkimas dėl koronaviruso yra nedidelis, tačiau keliautojų tai nesustabdo. Žmonės ir patys planuoja keliones, ir patiki jų planavimą organizatoriams, tik šis būdas gali atsieiti perpus brangiau. Štai pati susiplanuoti kelionę nepabūgo vilnietė Emilija. Mergina pasakoja, kad kiekvieną rudenį vyksta į kelionę. „Tai jau tapo tradicija. Iš pradžių galvojau, kad teks kelionės atsisakyti.

Rugsėjį sugrįžę po atostogų į darbus gyventojai vis dar dalijasi nesenais vasaros įspūdžiais. Jų asmeninė patirtis apie alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir užsienyje gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Šiuos skirtumus sunku paaiškinti ir specialistams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas kiekvieną vasarą bent dalį atostogų kartu su šeima praleidžia Lietuvos pajūryje. Taip pat bent jau iki karantino kartą per metus keliaudavo į poilsiautojų pamėgtas Pietų Europos šalis.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Automobilių rinkai sugrįžus iš karantininio sąstingio, transporto priemonių pardavimai taip pat atsigauna. Tiesa, susiduriama su nauja problema – nors vairuotojai ir noriai žvalgosi transporto priemonių, tačiau automobilių pasiūla sumažėjo. Dėl to vidutinė jų kaina padidėjo. Specialistai teigia, kad geriausias metas keisti automobilį yra ruduo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį buvo pigesnės nei prieš metus. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama ketvirtą, Estijoje – penktą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 1,3 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,2 proc. ir 0,9 procento.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusių „Sostinės dienų 2020“ tradicijų koronavirusas, panašu, nepakoregavo. Viena iš renginio sudedamųjų dalių – mugė Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse. Tačiau prekeiviai tikina, kad pirkėjų mažiau, negu, kad būdavo anksčiau. Be to, nuogąstauja, kad pinigų žmonės išleidžia mažiau nei ankstesniais metais.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi. „Nidos verslininkai, kurie atsidarydavo ir dirbdavo tik vasaros sezono metu – tai jiems ši vasara buvo auksinė. Oras buvo geras ir iš tokių žmonių jokių nusiskundimų negirdėjome.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Pirkėjai pastebi, jog česnakai šiemet – viena labiausiai pabrangusių daržovių. Taip pat stebina ir česnakų kainų skirtumas prekybos vietose: parduotuvėje kilogramas česnakų kainuoja apie 3 eurus, o kai kuriose turgavietėse už eurą galima įsigyti tik vieną česnako galvą.   Vilnietė Elena norėjo įsigyti česnakų mobilioje palapinėje prie Vingio kino teatro. Išgirdusi, kad česnako galva kainuoja 1 eurą moteris nustebo. „Nesupratau, kodėl kaina tokia didelė.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin sparčiai augo paslaugų kainos. Ypač po karantino gyventojai pastebėjo, kad daug daugiau reikia mokėti maitinimo įstaigose, kirpyklose ir grožio salonuose, pas odontologus. Net ekonomistai stebisi kai kuriomis tendencijomis, tačiau nieko gero ateityje nežada. Per pastaruosius metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,9 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

Krizės metu, kylant baimei dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ima augti tauriųjų metalų – aukso ir sidabro kainos. Ši koronaviruso pandemijos krizė – ne išimtis. Sidabro kainos šiemet jau išaugo trečdaliu. Specialistai įvardijo šios investicijos privalumus ir trūkumus. Taip pat papasakojo, kaip neapsigauti ir nenusipirkti klastotės. Šią savaitę aukso kaina pasaulinėse rinkose viršijo visų laikų rekordą.

Obuolius mėgstantiems lietuviams pinigines teks praverti plačiau – per pastaruosius metus jų mėgstamas vaisius pabrango dvigubai. Taip pat šoktelėjo pandemijos metu itin perkamų česnakų kaina. Tačiau ženkliai pigo kai kurios daržovės – tarp jų burokėliai, pomidorai ir bulvės. Daržovių augintojai mano, jog šiems kainų pokyčiams įtakos turėjo karantinas ir geras derlius.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Aukso kainos rinkose dabar pagerino visus iki šiol buvusius rekordus. Uncija šio tauriojo metalo jau kainuoja arti dviejų tūkstančių Jungtinių Valstijų dolerių. Dėl to rankas trina investuotojai, tačiau džiūgauti mažai yra ko. Aukso kainų šuolį visada lemia prasti pasaulio ekonomikos popieriai – žmonės ima baimintis dėl ateities ir puola pirkti laiko išbandytą auksą.

Kiaulių supirkimo kainos antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių mažėjo, tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu kainos turėtų stabilizuotis.  Lietuvos skerdyklose antrąjį ketvirtį paskersta 219,9 tūkst. kiaulių – 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pagaminta 17,9 tūkst. tonų skerdenų – 7,1 proc.

Autoservisų savininkams, auklėms ar pastatų remontininkams nuo liepos 1 d. tenka iš naujo pasukti galvą dėl mokestinių klausimų, taip pat ir dėl veiklos reglamentavimo – tuo besiverčiantiems asmenims buvo panaikinti verslo liudijimai. Dėl šios priežasties kai kurie autoservisų atstovai tikina, kad kainos kils, todėl suremontuoti automobilį gali atsieiti brangiau.

Atšilus orams kiekvienais metais išauga lauko pavėsinių prekyba. Pavėsinių gamintojai ir pardavėjai teigia, kad įsibėgėjus sezonui vos spėja vykdyti užsakymus, tačiau pastebi, kad pirkėjų netrūksta ir sezono pabaigoje. Šie skuba pasinaudoti nuolaidomis. Internetinės parduotuvės Pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigia, kad pirmieji pavėsinių pardavimai prasideda kovą-balandžio mėnesiais. „Žinoma, priklauso kiek šalta buvo žiema.

Lietuvoje sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje kylančios kainos rodo, jog Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigauna sparčiausiai Baltijos šalyse, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  Birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo tik Lietuvoje. Statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. Paslaugų kainos Lietuvoje per metus pakilo 5,5 proc.

Baltijos šalių sostinėse pigiausi maisto produktai birželį daugiausia buvo Vilniuje, rodo Latvijos paramos žemės ūkio rinkai centro paskelbti duomenys. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių Vilniuje birželį kainavo vidutiniškai 0,29 euro, Taline – 0,25 euro, o Rygoje – 0,51 euro. Latvijos sostinėje taip pat buvo brangiausios morkos – 0,7 euro už kilogramą. Vilniuje kilogramas morkų kainavo vidutiniškai 0,53 euro, o Taline – 0,67 euro.

Didesnį ar mažesnį vandens telkinį galima rasti prie nemažos dalies Lietuvos sodybų. Vieniems tai aplinkos puošmena, kitiems – būtinybė sodų ar daržų laistymui. Ekspertai nurodo, kad norintiems įrengti kūdrą savo sklype būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Savaitė užsienio kurorte kelių žvaigždučių viešbutyje su baseinu ir maitinimu ar tiek pat laiko išsinuomotame kambaryje pas Palangos močiutę? Susėdę ir paskaičiavę visas maitinimo, transporto ir kitas išlaidas pamatysite, kad šios dvi galimybės jums gali atsieiti praktiškai identišką pinigų sumą.

Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl kritusios superkamos produkcijos kainos. Pieno produktų sektoriuje padėtis, panašu, stabilizuojasi, galima tikėtis truputį didesnių ir pieno supirkimo kainų antrą metų pusmetį.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Šalims atvėrus sienas ir nedrąsiai pradėjus turistinį sezoną į pamėgtus paplūdimius plūstelėjo pirmieji turistų srautai. Tačiau atostogos gali atrodyti nebe taip patraukliai, kaip iki Covid-19 pandemijos. Britų turistai, vieni pirmųjų apsilankę Turkijoje, buvo nemaloniai nustebinti juos pasitikusių kainų. Skundžiamasi ne tik kebabų ar kavos, tačiau ir nerealiomis maudynių kainomis.

Ir kas išdrįs paneigti, kad Kėdainiuose šiuo metu yra pats braškių nokimo pikas ir vienos žemiausių kainų? Turbūt tokių neatsiras. Kėdainiuose šiuo metu braškių galima įsigyti ne tik turguose, turgeliuose, bet ir beveik prie kiekvieno prekybos centro. Yra net siūlančių atvykti braškių pasiskinti tiesiai į ūkius, esą taip galima dar labiau sutaupyti. Tačiau augintojai atviri – jei norit pasmaguriauti raudonskruosčių – laukti nėra kada, kainos žemiau jau nekris.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių uogų sezonas. Šiuo metu pirkėjai labiausiai dairosi braškių. Tiesa, paklausa gerokai viršija pasiūlą, dėl to didokos kainos kol kas mažėja lėtai. O kada lietuviškų braškių kaina bus mažesnė ar bent jau panaši į atvežtų iš Lenkijos ar Graikijos? Sostinės Šeškinės turgaus prekystaliai raudonuoja, čia karaliauja braškės. Šiuo laikotarpiu jos čia yra pagrindinė prekė.