kainos

Pastaruoju metu sunku surasti prekę ar paslaugą, kuri būtų atpigusi. Kai žmonių atlyginimai, kitos išmokos nesikeičia ar didėja ne taip greitai, kaip infliacija, realios jų pajamos traukiasi – už tą pačia sumą jie gali nusipirkti visko mažiau. Taigi, nieko keisto, kad nauji reikalavimai mokėti daugiau kelia pasipiktinimą. Į portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Edgaras pasipiktino, kad daugiau mokėti už paslaugas pareikalavo ir bendrovė „Cgates“, kurios klientas jis yra.

Austrijos sostinė Viena, garsėjanti kalėdinėmis mugėmis ir Naujųjų metų koncertu, pranešė apie planus mažinti gatvių apšvietimą dėl sparčiai kylančių energijos kainų. „Šiais metais kalėdinių apšvietimų Žiedo bulvare nebus“, – naujienų agentūrai AFP teigė savivaldybės atstovė Roberta Kraft, turėdama galvoje garsųjį sostinės centrą juosiantį bulvarą.

Kinijoje vartotojų kainų infliacija liepos mėnesį pakilo iki aukščiausios lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kai išaugus kiaulienos kainoms pabrango ir kiti maisto produktai.  Palyginti su kitomis šalimis, vartotojų išlaidų padidėjimas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje nebuvo drastiškas, kadangi šalis kol kas iš esmės išvengė pasaulinio maisto kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – padidėjo 1,3 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.  „Stebint bendras tendencijas – tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus.

Ilgą laiką sunkiai „kovoję“ su šildymo kainomis, Lietuvos gyventojai rado naują priešininką – elektrą. Gavę naujausias sąskaitas, vartotojai nustėro. Jos šį kartą yra rekordinės ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Energetinių tyrimų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas sako, kad greito sprendimo šiai situacijai nėra, o vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – pamėginti taupyti.

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 euro už toną – 16,2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 77 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 2,6 proc. iki 262,5 euro, bet buvo 56,4 proc. didesnė nei prieš metus. Kvietrugių kaina siekė 234,9 euro atitinkamai 9,7 proc.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Karšta saulė, palmės ir šiltos jūros bangos šią vasarą tautiečiams kainuoja gerokai daugiau. Kelionės šiemet, palyginti su pernai, brangesnės net iki 40-ies procentų. O tai reiškia, kad vienam asmeniui savaitė poilsio užsienio kurorte atsieina bent dviem–trimis šimtais eurų daugiau. Dėl turistų antplūdžio viešbučiai nebemato reikalo taikyti nuolaidų, o ir patys lietuviai kelionėms negaili ir tūkstančių eurų – į paprastus viešbučius nebesidairo.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos praėjusį mėnesį siekė 7,5 mln. barelių per parą ir buvo didžiausias per mėnesį nuo 2020-ųjų balandžio, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi tanklaivių stebėjimo duomenimis. Birželį Persijos įlankos karalystė vidutiniškai per parą eksportavo 6,6 mln. barelių „juodojo aukso“, o tai reiškia, kad jo pasiūlą tarptautinei rinkai per mėnesį padidino 13,6 procento.

Augant kainoms, trečdalis šalies gyventojų linkę atidėti naujo būsto įsigijimą, rodo naujausia apklausa. Taip pat pastebima, kad beveik pusę (46 proc.) Lietuvos gyventojų domina nauji būsto projektai, o 11 proc. butą viename iš jų norėtų įsigyti nieko nelaukdami. Latvijos banko „Citadele“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad trečdalis (35 proc.) lietuvių yra linkę atidėti naujo būsto įsigijimą ir palaukti, jų manymu, galimo kainų kritimo. Dar 15 proc.

Vis daugiau gyventojų atostogas Lietuvos kurortuose išmaino į Latvijos, Lenkijos pajūrį ar šiltus kraštus. Anot jų, Lietuvoje atostogauti per brangu. Kelionių organizatoriai irgi pastebi, kad šiemet gyventojai aktyviai keliauja atostogauti į Turkiją, ten atostogos su skrydžiais, apgyvendinimu ir maitinimu vienam asmeniui atsieina 550–750 eurų.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Rusijos pradėto karo akivaizdoje gamtinių dujų kainos nenustoja augti – liepos mėnesį pasiekė net 172 eurus už 1 MWh. Prognozuojama, kad šią žiemą gali būti ir dar daugiau rekordų, ypač jei ji bus šalta. Ekspertai sako, kad dėl aukštų dujų kainų didės ir elektros kainos, kurios pastarąjį mėnesį Lietuvoje išaugo rekordiškai. Spėjama, kad šią žiemą dujos bus net 10 kartų brangesnės nei prieš 3 metus, tačiau, jeigu Europa nepasiduos Rusijos spaudimui, sekanti žiema bus lengvesnė.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse, gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas – pramogoms bei prabangos prekėms.

Brangsta tiek nauji, tiek naudoti automobiliai. Optimizmo neįkvepia ir faktas, kad rinkoje jaučiamas automobilių trūkumas, todėl ekspertai prieš perkant automobilį pataria labai gerai apgalvoti, ko reikia jums ir iš karto neatsisakyti dyzelinu varomų automobilių.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Rinkdamiesi plastines operacijas lietuviai neatsilieka nuo vakarų: didinasi krūtinę, nusisiurbia riebalus, susitvarko akių vokus ir už tai ryžtasi mokėti iki 6 tūkst. eurų. Tačiau jeigu operaciją dėl sveikatos rekomenduoja gydytojas, tam tikrais atvejais ją finansuoti gali privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Lietuvos plastikos chirurgai pasakoja, kam dažniausiai ryžtasi pacientai ir kodėl renkasi būtent tokias operacijas.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Pasibaigus antram liberalizacijos etapui, per savaitę brango „Igničio“ ir „Enefit“ siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Ignitis“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina šią savaitę, palyginti su praėjusia savaite, didėjo 4,5 euro iki 66,15 eurų, „Enefit“ brango 1,79 euro iki 65,24 eurų, „Elektrum Lietuvos“ šio plano tarifas mažėjo 1,18 euro iki 60,91 euro.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

Lietuvoje trūksta naudotų automobilių, o naujų tenka ilgai laukti, tačiau tiek už vienus, tiek už kitus mokame daugiau – naujų automobilių kainos šiuo metu yra didžiausios per paskutinį dešimtmetį. Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pristatė pagrindines automobilių rinkos tendencijas Lietuvoje. Jo pateiktais duomenimis, automobilių pardavimai šiais metais sumažėjo 11 proc.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Metinė infliacija Lenkijoje birželį pasiekė 15,5 proc., o per mėnesį vartotojų kainos pakilo 1,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Metinės infliacijos rodiklis pirmąjį vasaros mėnesį buvo šiek tiek mažesnis už šio mėnesio pradžioje skelbtą išankstinį 15,6 proc. įvertį, pranešė Lenkijos radijas, remdamasis naujienų agentūra PAP. Gegužę metinė infliacija Lenkijoje siekė 13,9 proc., o balandį – 12,4 procento.

Pastaruoju metu Europoje sparčiai kyla nekilnojamo turto (NT) kainos. Anot ekspertų, dėl mažos būstų pasiūlos Lietuvoje jos ir toliau sparčiai augs. Ne ką mažesnį nerimą kelia ir statybų darbų kaštai. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybų kainos auga ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl trūkstamos darbo jėgos, kurią būtų galima parsivežti iš Baltarusijos.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Nerimstant aistroms tiek dėl karo, tiek dėl sankcionuotų prekių tranzito, žmonėms nerimą kelia ir vis kylančios kainos. Viena jų – naftos kaina, kurią sumažinti siekia Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau nemažai skeptikų mano, kad jis liks nieko nepešęs. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad daugiau vilčių teikia ateinanti recesija ir ekonomikos sulėtėjimas.

„Suprantu, kad šiomis dienomis viskas brangsta, tačiau manau, kad pas mus Lietuvoje grožio paslaugų teikėjai tikrai peržengia ribą. Štai mano manikiūristė per pusmetį kainas pakėlė jau tris kartus. Visiškas absurdas!“, –  rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja kaunietė Birutė. Pas nagų meistrę Kaune pradėjau lankytis sausio mėnesį. Tuomet gelinio manikiūro kaina buvo 22 eurai.

Būsimas šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji tikisi, jog kai kuriuos sprendimus, kaip žmonėms lengviau išgyventi žiemą, pasiūlys ir Europos Komisija (EK).  „Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip sąjunga, kaip geriau paruošti žiemai, todėl kad Europos Komisija turėtų komunikatą išleisti artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė I. Šimonytė.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Atšilus orams lietuviai nuo lentynų pradėjo šluoti oro kondicionierius ir ventiliatorius – pirkimai išaugo 10–15 kartų. Parduotuvių teigimu, šių prekių kainos išaugo iki 25 proc., tačiau žmonės pasiryžę išleisti vidutiniškai 84 eurus oro vėsintuvui ir gerokai didesnės sumos oro kondicionieriui. Pašnekovų teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi pigiausius ventiliatorius už maždaug 16 eurų, kurių užtenka vienam sezonui.

Palangos turgaus prekeiviai skundžiasi sunkesnės nei šios vasaros daugiau nei dvidešimt metų neturėję. Žmonių šiame pajūrio kurorte yra, tačiau į turgų užsuka vos vienas kitas. O ir tie patys pasiryžę derėtis dėl 50 centų kainuojančių mėtų. Kodėl taip yra, ar žmonės taupo, ar nebemato poreikio lankytis turguje – nežinia. Patys prekeiviai gūžčioja pečiais ir svarsto, ar pajėgs išgyventi dar vieną sezoną, ar nebankrutuos.

Lietuvoje prasidėjo miško gėrybių sezonas – šiuo metu juose sirpsta mėlynės ir dygsta voveraitės. Tiesa, pastarųjų rasti sunku, o ir uogos menkos, tad kainos pirkėjus verčia suklusti. Už kilogramą mėlynių Palangos turgavietėje prekeiviai užsiprašo net 14 eurų. Palangos turgavietėje akys raibsta nuo uogų, vaisių ir daržovių pasiūlos.

Visame pasaulyje sparčiai augančios maisto ir energijos kainos į skurdą pačiose skurdžiausiose šalyse įstūmė dar 71 mln. žmonių, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) ataskaitoje. Besivystančiose šalyse skurdo lygis per pastaruosius tris mėnesius „auga drastiškai greitesniu tempu nei per COVID-19 pandemijos sukeltą sukrėtimą“, sakoma UNDP pranešime spaudai, kuriame pabrėžiama, kad tokią padėtį lėmė iš dalies dėl karo Ukrainoje sukeltas kainų šuolis.

Ar kada nors bandėte įsivaizduoti lietuvišką vasarą be šaltibarščių ir šalia jų patiektų karštų bulvių? Jei taip, tikriausiai vaizdiniai galvoje kaupėsi sunkiai. Ši vėsinanti sriuba gyventojų itin pamėgta ne tik dėl išskirtinio skonio, bet ir dėl lengvo, greito paruošimo, prieinamos kainos.