Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Jei žmogus šiandien klausia, kaip jam gyventi su dabartinėmis energijos kainomis, galima jam atsakyti taip: vyksta karas Ukrainoje, todėl, žmogau, pakentėk ir pataupyk. Ar jūs sutiktumėte, kad valstybės atsakymas turėtų būti toks?
Iš dalies taip, iš dalies ne. Reikia ir šiek tiek pakentėti, bet tuo pačiu valstybės kompensacija yra pakankamai ženkli. Jeigu jos šiuo metu nebūtų, energijos kainos būtų augusios 2-3 kartus ir kitais metais tendencijos turbūt yra tokios pačios. Tam tikri amortizaciniai mechanizmai yra padaryti, ypač dėl šildymo kompensacijos.
Šiomis dienomis jūs pasakėte, kad naujos kompensacijos dėl energijos bus tik kitais metais. Ką tai reiškia? Tai toks išlikimo maratonas? Tie, kurie liks gyvi iki pavasario – gaus, o kurie ne – jie per silpni ir nereikalingi valstybei.
Tiesiog kompensacijos yra nustatomos iki metų pabaigos ir šiems metams jos jau yra nustatytos. Kaip minėjau, elektros ir dujų kainų augimas buitiniams vartotojams yra apribotas 40 procentų, jeigu nebūtų tų sprendimų, tai kainos būtų augusios 2-3 kartus. Taip pat yra išplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas, žmonės gali pretenduoti ir tos kompensacijos yra iki naujų metų.
Po naujų metų valstybinis reguliuotojas turės nustatyti naujas kainas ir toms kainoms yra planuojama daryti panašias kompensacijas, kokios yra daromos šiais metais.
Kompensacijų didinti nuo kitų metų neplanuojate?
Kompensacijos natūraliai turės būti didesnės todėl, nes dujų ir elektros kainų tarptautinėse rinkose tendencijos yra prastėjančios ir kainos auga. Todėl natūralu, kad pinigų kiekis, kuris bus reikalingas kitiems metams, bus didesnis.
Kodėl Lietuvai netinka energijos kainų įšaldymo modelis? O gal kaip tik tinka?
Turbūt yra daug aspektų. Vienas iš jų yra tai, kad Lietuva turi labai mažai savo generacijos, mažai gamina savo elektros ir ją turi pirkti tarptautinėse rinkose. Tarptautinėse rinkose elektros ir dujų kainos yra iššovusios į neregėtas aukštumas ir tendencijos tikrai nėra geros.
Visuomenei reikia suprasti, kad aukštos energijos kainos išsilaikys dar kurį laiką ir iš dalies turėtume keisti ir savo elgseną – daugiau taupyti, pereiti prie kitų elektros šaltinių, turėti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių savo generacijoje. Yra nemaži Vyriausybės planai, kad iki 2030 metų per 90 procentų visos generacijos turėtume iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir tam yra skiriamos nemažos lėšos.
Todėl įšaldyti kainas dabartiniame lygyje, matant, kad kainos tarptautinėse rinkose šauna į neregėtas aukštumas, yra pernelyg brangu.
Bet dėl to, kad neturime elektros generacijos pajėgumų yra kalta valstybė, o ne žmonės, ant kurių pečių dabar gulasi ta finansinė našta. Tai kodėl valstybė šiuo metu ir negalėtų prisiimti pagrindinės naštos ir skirti didesnes kompensacijas, kad ir skolinantis, ką taip pat siūlo toli gražu ne kairieji ekonomistai?
Turbūt nėra valstybės beveidės, kuri suneša pinigus. Yra tie patys mokesčių mokėtojai, tiesiog yra vienoks ar kitoks perskirstymas tam, kad būtų lengviau prisitaikyti prie dabartinės situacijos. Tam, kad būtų galima prisitaikyti prie tokių aukštų energijos kainų, yra daromas sprendimas ateities kartų sąskaita kompensuoti dabartinį šoką. Nėra kažkokios valstybės, kuri anonimiškai duotų pinigus ir pasitrauktų į šoną.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
