kainos

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Pirmadienį Vyriausybės nariai ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitinka tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek su koalicijos partneriams aptarti planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Ateinantys metai lengvi nebus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau kartu jis tikino, kad juos atlaikyti pavyks. Šeštadienį Molėtų rajone vyksta Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąskrydis. Jo metu žodį tarė ir partijos lyderis. Savo kalbą jis pradėjo prisimindamas praėjusiais metus: kokie jie buvo sunkūs, kokių buvo iššūkių, rašo Delfi. „Labai norėčiau palinkėti ir pažadėti, kad jau kitais metais, mielieji, tikrai bus kaip 2010-aisiais.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Čekijos koalicinė vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, inicijuotą dėl energetikos krizės valdymo ir skandalo dėl vienos iš šalies žvalgybos agentūrų vadovo veiksmų. Penkias partijas vienijančios koalicijos įstatymų leidėjai, turintys daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, penktadienį po maždaug 22 valandas trukusių debatų atmetė siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Iniciatyvą palaikė tik 84 iš 200 deputatų.

Pasaulinės maisto kainos rugpjūtį traukėsi penktą mėnesį iš eilės, iš dalies dėl atnaujinto eksporto iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).  FAO skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas traukiasi nuo tada, kai kovo mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.  Pasak organizacijos, rugpjūtį užfiksuotas kuklus 1,9 proc. indekso nuosmukis.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Vasaros sezonui einant į pabaigą kavinės pasidalino įspūdžiais dalyvaujant įvairiose mugėse ar festivaliuose ir atskleidė, kiek ir dėl ko renginiuose maistą pardavinėja brangiau. Nemažai žmonių pastebi, kad muzikos festivaliuose dalyvaujantys maitintojai maistą parduoda ženkliai brangiau, nei įprastose savo lokacijose. Kai kurie pašnekovai nurodė, kad kaina renginyje padidėja apie 20 proc., bet kartais dalyvavimas vis tiek būna nuostolingas.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus rekordinį lygi, tradicinis atsakymas, kad niekas dėl to nekaltas, kelia vis daugiau abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool Spot“. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Aplinkos ministerija siūlys sumažinti reikalavimus nesudėtingiems statiniams – jiems nebereikės atlikti statybos užbaigimo procedūrų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, anot jo, inicijuojamos įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi padidinti statybų užbaigimo rinkos konkurenciją ir paslaugų kainas.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai šiemet suruošti moksleivius į mokyklą kainuos brangiau nei pernai, sako prekybininkai – anot jų, kuprinėms ir visoms būtinoms kanceliarinėms prekėms turėtų užtekti 60–100 eurų: pigiausios kuprinės kainuoja 30-40 eurų, dar tiek pat kainuos įvairios kanceliarinės prekės.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą. „Be abejo, bus mokomi (taupyti elektrą). Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

„Nauji mokslo metai – rimtas iššūkis mūsų šeimai. Šiemet turiu paruošti du pradinukus į mokyklą ir žinote, man plaukai piestu stojasi, kai matau, kiek viskas kainuoja“, – rašo Ernesta iš Vilniaus.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos emigravo į Jungtinę Karalystę (JK). Šios šalies valdžia įspėja, kad artėjanti žiema gyventojams gali sukelti daug rūpesčių. Sveikatos sistema ir prekybininkai įspėjami ruoštis blogiausiems scenarijams. Smarkiai atšalus ir pritrūkus dujų, JK gali susidurti su rimtais iššūkiais – ėmus riboti elektros tiekimą, su problemomis susidurtų daugybė verslų ir namų ūkių visoje šalyje.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį. Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi. Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių. Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi.

Pastarąją savaitę Lietuvoje kukliai pabrango benzinas, Estijoje jis atpigo, tuo tarpu Latvijoje smuktelėjo tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas tapo Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę padidėjo nuo 1,799 iki 1,809 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,874 iki 1,834 euro, Taline – nuo 1,929 iki 1,899 euro.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei ketvirtadienį nurodyta jų netaikyti. Pasak tarnybos, kitu atveju įmonei grės bauda. Pasak tarnybos, ketvirtadienį raštu bendrovei nurodyta iki rugpjūčio 26 dienos pateikti rašytinį įsipareigojimą netaikyti tokių sąlygų.