Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose.
Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
Verslas prašo piniginės paramos
Vienas iš posėdžio dalyvių, baldus gaminančio koncerno SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius pripažino, kad problemų patiriama ne tik dėl energetikos išteklių kainų.
„Priėmus sprendimą atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje, buvome priversti stabdyti pardavimus į Kiniją. Tai buvo labai perspektyvi rinka“, – pasakojo A. Martinkevičius.
Anot jo, dėl to sustabdyti planai statyti vieną iš didžiausių fabrikų, kurio produkcija būtų eksportuojama į Kiniją ir JAV. Pasak verslininko, užtruko nemažai laiko, kol įmonė rado kitus pardavimo kanalus.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, sugriuvo visa mūsų tiekimo sistema iš Rytų. Tai buvo ženklus mūsų konkurencinis pranašumas. Įdėjome nemažai pastangų, suradome kitus tiekėjus. Nežiūrint, kad turime mokėti dvigubai ar trigubai brangiau, bet mes turime įsipareigojimus prieš savo klientus“, – kalbėjo A. Martinkevičius.
Anot jo, siekiant nepalaikyti režimo koncernas turėjo uždaryti vieną iš pažangiausių fabrikų Baltarusijoje, kur dirbo 800 darbuotojų.
„Toje įmonėje uždirbti pinigai sėkmingai keliavo į Lietuvą ir buvo investuojami šalyje“, – tikino verslininkas.
Pasak jo, nėra prasmės šiuo metu vardyti, kiek jo vadovaujamai grupei pabrango elektra ir dujos: „Pabrango 10 ar 13 kartų. Mes atlikome didelį darbą – automatizavome sprendimus, kas mums leidžia geriau valdyti energetinius išteklius. Pavyko sutaupyti 10 proc.“
Pasak A. Martinkevičiaus, vienas iš klientų sutiko mokėti daugiau už lietuviškos įmonės produkciją ir prisiimti dalį išaugusių kaštų. Tačiau to esą negana.
„Bet klausia mūsų, ar jūsų Vyriausybė yra pasiruošusi padėti verslui. Ką aš turėčiau sakyti? Aš neturiu šiandieną jokio atsakymo. Čia klausimas yra tiesiog apie išgyvenimą“, – tikino koncerno vadovas.
Jo įsitikinimu, sveikintina, kad Vyriausybė žada lengvatinius kreditus saulės ar vėjo energetikai plėtoti. Tačiau tai yra ilgalaikiai projektai:
„Veiksmų mums reikia šiandien. Ir tikėčiausi iš Vyriausybės, na, didesnės lyderystės, didesnio ryžto veikti, jei nenori sulaukti daugiau bankrotų. Ir tada, matyt, turėsime dar didesnį biudžeto nuosmukį.“
A. Martinkevičius sako nematantis kito pasirinkimo, kaip tik paramos skyrimas verslui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti po 100 eurų verslui už kiekvieną elektros ar dujų megavatvalandę.
SBA įmones valdo bendrovė „SBA grupė“. Ji turi 33 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 7280 eurų neatskaičius mokesčių.
Įspėja, kad uždarys paukštynus, negamins vištienos
Daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas taip pat guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, verslas susidurs su didelėmis problemomis.
Verslininkas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę.
„Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje. Paukščiams augant, yra reikalinga šiluma. Ir dabar prasidėjus rudeniui, o ypač žiemai, tie kaštai, dujų kaštai ir elektros sąnaudos kyla ir sukils neaišku, iki kokio lygio“, – pasakojo D. Zubas.
Anot jo, šią žiemą paukštininkystės įmonėms išgyventi bus labai sunku. Jos esą patirs didžiulius nuostolius, kurie bus skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų.
„Tai yra labai dideli nuostoliai ir toje vietoje norėtųsi sulaukti solidarumo ir Vyriausybės pagalbos dengiant dalį energetikos kaštų – dujų ir elektros kaštų“, – posėdyje kalbėjo įmonės vadovas.
Jis priminė, kad grupės įmonėse dirba tūkstančiai žmonių, o jos gamina paukštieną, kuri yra vienas iš pagrindinių maisto produktų.
„Yra tokia rizika, kad tuos paukštynus gali tekti uždaryti. Ir žmones išleisti į prastovas, kur jau po to rizika ar juos besurinksime. Ir, na, yra didelė rizika, kad negalėsime pagaminti paukštienos. Tai yra didžiulė problema ir paukštininkystė yra ypač jautri“, – Vyriausybės ir Seimo narių dėmesį atkreipė dėmesį verslininkas.
Dėl to jis prašė „solidarizuotis“ su įmonėmis ir joms padėti, nes „situacija gali būti kritinė“.
„Linas Agro Group“, kuri valdančias kitas grupės įmones, turi 17 darbuotojų. Vidutinis jų darbo užmokestis yra beveik 5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Suprastės maisto kokybė, jo ims trūkti
„Vikonda grupė" generalinis direktorius ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis įspėjo, kad nesiėmus jokių priemonių mūsų šalyje maismto produktų kokybė suprastės, o kai kurių ims ir trūkti.
„Gali kažkur taupyti, gali kažkur susispausti, bet žmogus nekvėpuoti negali, nemiegoti negali ir nevalgyti negali. Ir mes, maisto pramonė, iš tikrųjų susiduriame su beprecedente situacija“, – kalbėjo verslininkas.
Jis įspėjo, kad sumažėjus Lietuvos maisto produktų eksportui, neeksportuotų prekių kainos anksčiau ar vėliau persikels ant vietos vartotojų.
„Iš kitos pusės, aš bijau, matydamas esamą situaciją, kad pradės kentėti maisto kokybė. Maisto kokybė mūsų pirkėjui dėl to, kad fiziškai kainos jos jau nebegalimos. Ir pati grandinė neleidžia ir fiziškai neįmanoma tų kainų išaugusių...
Mes matysime bangą, kurios mes dar nematome. Didžiąja dalimi tas, kas sudaro dabartinę infliacija, tai tik „gėlytės“. Ir tas bazinis krepšelis, jisai augs kartais“, – įspėjo M. Snarskis.
Jis įspėjo, kad pasiutpolkę, ypač energetikos srityje, yra privaloma stabdyti:
„Kitu atveju maisto pramonėje artimiausiu laiku matysime atleidimus, tikrai matysime išaugusį nedarbą ir galime matyti maisto produktų trūkumą mūsų lentynose“.
Įspėjo, kad „Ikea“ gali perkelti užsakymus
„Vakarų medienos grupės“ vadovas ir savininkas, asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas priminė, kad baldų pramonės sektorius eksportuoja apie 4 mlrd. eurų per metus – apie 12 proc. viso šalies eksporto.
Jis kritikavo Vyriausybės kalbas apie „šviesų rytojų“ 2030 m. Esą ministras apkaltino verslą ir gyventojus neveiklumu, kad patys nepasigamina elektros.
Verslininkas ragino įjungti visas elektrines ir deginti viską, ką galima – pavyzdžiui, mazutą. Sprendimų esą reikia dabar, o ne kada nors.
„Kitą savaitę pas mus atvažiuoja „Ikea“ viceprezidentas. Atvažiuoja spręsti klausimų, kiek mes konkurencingi. Ar į ateitį mes perspektyvūs, ar neperspektyvūs. Ar pirkti tuos produktus, kuriuos Lietuva išmaniai eksportavo dideliais kiekiais, ar didinti Vokietijoje, Lenkijoje ar kituose kraštuose, ar verta su mumis dirbti“, – aiškino S. Paulauskas.
Kaip vieną iš sprendimų jis siūlė keisti įstatymą ir vėl importuoti elektrą iš Baltarusijos.
Verslininkas taip pat nuogąstavo, kad trečdalis medienos, kuri gali būti naudojama kaip biokuras, yra eksportuojama iš Lietuvos. O tai situaciją esą dar pablogina.
„Problemą mes turime spręsti šiandien, o ne kada nors. Ne po metų, ne po dviejų ar iki 2030 m.“ – kalbėjo S. Paulauskas.
Naujus porsche pirkosi, namus statesi, kazkaip turtingi daresi turtingesni, o dabar reikia vel paramu?
Gal reikėjo pataupyti pinigų juodai dienai, o ne ferarius pirkti?
