kainos

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,6 proc. didesnės nei pernai spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,7 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,4 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,9 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,4 proc., statybinių medžiagų kainos – 1 proc.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Gamtinių dujų skirstymo kaina kitais metais didės 80 proc. – nuo 6,01 iki  iki 10,82 euro už megavatvalandę, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba penktadienį patvirtino naujas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainas.  Pasak VERT, kainos augimą lėmė nustatyta 65,2 proc. didesnė nei šiemet įmonės reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (73,674 mln.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,659 euro iki 1,629 euro, Rygoje – nuo 1,774 iki 1,734 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,799 euro.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai išaugo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai spaliu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,2 proc., Latvijos – 32,3 proc., Estijos – 23,5 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos paaugo 1,6 proc., Latvijos – 0,5 proc., Estijos – 0,1 procento.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 21,7 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje lapkričio 11–17 dienomis vidutiniškai kainavo 206,2 euro, arba 21,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 169,47 euro. Latvijoje elektros kaina augo 22,2 proc. iki 206,2 euro, Estijoje – 24,9 proc. iki 190,5 euro už MWh.

Nors prieš Pasaulio taurės turnyrą Katare vietos valdžia ramino sirgalius dėl alaus kainų, tačiau jau ten nuvykę Anglijos rinktinės sirgaliai liko šokiruoti. Pasaulio taurės organizatoriai buvo nurodę, kad keturias savaites, kol futbolo aistruoliai bus Dohoje, šalyje bus sušvelnintas alkoholinių gėrimų įstatymas bei bus sumažintos kainos. Tiesa, tokie gėrimai bus pardavinėjami tik šalia stadionų įrengtose specialiose zonose.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį pakilo iki 17,9 proc. nuo 17,2 proc. rugsėjį, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 19,5 proc., paslaugų – 13 procentų. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (28,7 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (22 proc.), transporto prekių ir paslaugų (17,3 proc.

Ispanijoje maisto kainos spalį rekordiškai išaugo, o tai reiškia, kad gyventojų išlaidos išliko skausmingai didelės, nepaisant to, kad mažesnės energijos sąnaudos lėmė infliacijos traukimąsi, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, bendros maisto kainos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, spalį augo 15,4 procento. Tai yra didžiausias augimas nuo 1994 metų sausio mėnesio.

Vokietijai susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į protesto akciją Berlyne ir reikalavo, kad vyriausybė suvaldytų maisto kainas bei labiau apmokestintų turtinguosius. Kairiųjų pažiūrų organizacijoms paraginus gyventojus protestuoti prieš kylančias kainas ir brangstančią nuomą, į demonstraciją susirinkę žmonės surengė eitynes Vokietijos sostinėje. Ir policija, ir organizatoriai pareiškė, kad protesto akcijoje dalyvavo mažiausiai 3 tūkst. žmonių.

Planuojantis kelionę ir dairantis apgyvendinimo pasiūlymų internete, dažnai galima rasti egzotinių šalių nakvynių pasiūlymų gerokai pigesnių nei, tarkime, Lietuvos kaimo turizmo sodybose. Lyginant tokių vietų kokybę bei vaizdą, dažnu atveju, pakyla antakiai. Anot kelionių verslo atstovų, skirtumai Lietuvoje ir mažiau išsivysčiusiose šalyse Azijoje, ar pavyzdžiui, Turkijoje, paaiškinami tų šalių pigia darbo jėga ir daug ilgiau besitęsiančiu šiltuoju sezonu.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima tik iki 5 tūkst. eurų ribos. Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad didesnių sandorių dirbtinai skaidyti nebus galima. Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Lietuvos eksportui toliau augant, ekonomistai sako, kad tam didelės įtakos turi ne tik išaugusios kainos, bet ir didėjantis reeksportas į Rytus. Pasak jų, šalies eksportuotojai vis dar laikosi gerai, jiems pavyko greitai persiorientuoti netekus žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.  „Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis.

Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų. O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,5 euro), o palyginti su praėjusių metų spaliu buvo 33,4 proc. (18,42 euro) brangesnis.

Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus.

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.

Infliacija kyla, o valstybė ieško būdų, kaip kompensuoti elektros ir šildymo kainas. Tuo metu ekonomistai žada, kad infliacija nustos augti, tačiau kainos nesumažės. Jos ir liks pakilusios, todėl būtina didinti atlyginimus, ne tik paprastiems gyventojams, bet ir politikams. Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie 23 proc. išaugusį trečiojo ketvirčio pelną dėl sėkmingos kainų politikos, kuri padėjo kompensuoti šiek tiek sumažėjusius automobilių pardavimus. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo nuo 2,58 mlrd. iki 3,18 mlrd. eurų, EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų) – nuo 2,88 mlrd. iki 3,68 mlrd. eurų, įplaukos – 35,2 proc. iki 37,18 mlrd. eurų.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Šalies ligoninės aktyviai ir sėkmingai ieško priemonių, kaip sumažinti sunaudojamus energijos kiekius, ir taip apkarpant sąskaitas už paslaugas. Kai kurios ligoninės, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais – sąskaitos už elektros energiją sumažėjo ir 50 tūkst. eurų. Tokie rezultatai pasiekiami, netaupant medikų ir pacientų sąskaita, praneša ministerija.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Dujų kainos rinkose pastaruoju metu sumažėjo dėl Europoje užpildytų dujų saugyklų bei mažesnio jų vartojimo esant nešaltiems orams, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, artimiausiais mėnesiais dujų kainos turėtų augti, tačiau neturėtų pasiekti rugpjūčio lygio, kai sandorių kaina viršijo 300 eurų.    „Pagrindinė to priežastis yra užpildytos Europos dujų saugyklos.

Išaugusios elektros ir dujų kainos – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos verslininkams. Tūkstantinės sąskaitos už energijos išteklius jau privertė dalį smulkių Belgijos verslų visam laikui užverti duris. O kol vieni dar tikisi ir laukia valdžios pagalbos, kiti taupo iš paskutiniųjų ir tikina, kad turės kelti kainas – antraip neišgyvens. Tiesa, pastarosiomis dienomis į dvejų metų žemumas nusiritusios dujų kainos suteikia verslams vilties, kad situacija pasitaisys.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad aukštų energijos kainų šokas po truputį slopsta ir kainos stabilizuojasi. „Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Visos pramonės produkcijos vertė rugsėjį Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 4,3 proc.). Per mėnesį sumažėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 29 proc. (nepašalinus – 24,7 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 20,7 proc. (nepašalinus – 27,6 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 9 proc. (nepašalinus – taip pat 9 proc.