kainos

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė apie naują maždaug 10 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių) vertės priemonių paketą, skirtą sumažinti pragyvenimo išlaidas gyventojams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) laikiną panaikinimą pagrindiniams maisto produktams. Apie naująjį paketą metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Šešiems mėnesiams sumažinsime PVM visiems pagrindiniams maisto produktams – nuo 4 iki 0 proc.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Šiais laikais grožis nemažai daliai žmonių yra labai svarbus, tad turintys finansinių galimybių gyventojai yra pasirengę mokėti už įvairiausias procedūras, palengvinančias rūpinimosi išvaizda kasdienybę. Daugeliui grožio procedūrų, tokių kaip plaukų dažymas, manikiūras, įvairios injekcijos kainuoja nemažai, o ir norint palaikyti aukštus standartus į šias procedūras tenka vaikščioti reguliariai.

Lietuvos ir Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį toliau didino, tuo tarpu Latvijos – kiek sumažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas pakilo 1,6 proc., Estijos - 0,2 proc., Latvijos – nukrito 0,1 procento. Per metus šis kainų indeksas labiausiai išaugo Latvijoje, o kukliausiai - Estijoje.

Prieš pat šventes ir šventinį eglučių pirkimo vajų ėmė sklisti gandas, kad mes Lietuvoje esą labai permokame už žaliaskares ir kad patraukus link Varšuvos ir sustojus kone pirmame už Lietuvos sienos esančiame eglučių prekybos taške galima už nedidelę pinigų sumą nusipirkti gražią eglutę. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lenkijos eglučių pardavėjai išrikiavę turimų prekių asortimentą vilioja geromis kainomis ne tik savus, bet ir mūsiškius.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Reikšmingai kylant maisto kainoms, Vyriausybė neketina reguliuoti šios rinkos, bet sieks palaikyti gyventojų perkamąją galią, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, prognozuojama, kad tiek šiemet, tiek kitais metais kainos augs greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. Dėl to realios gyventojų pajamos susitrauks – net ir už didesnę sumą pinigų jie įstengs nusipirkti mažesnį kiekį prekių ir paslaugų.

Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose? Apie tai laidoje diskutuoja žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.

Artėjant magiškiausiam metų laikotarpiui į darbą kimba ir Kalėdų seneliai. Jų paslaugas užsisako tiek darželiai, tiek mokyklos, tiek įmonės, tiek privatūs klientai, o kai kuriuos Kalėdų senius tenka rezervuoti net metus prieš. Kalėdines programas siūlančios bendrovės ir privatūs asmenys pasidalino savo programų įvairove: magai, elfai, Snieguolės ar net Hario Poterio veikėjai, fokusai, eksperimentai ir žaidimai. Kai kurie į šventes gali atvykti gyvai, kiti – pasveikinti virtualiu skambučiu.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Artėja dvi svarbios šventinės datos. Parduotuvėse jau prasidėjo nemenkas šurmulys – ieškome dovanų artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau kur žmonės renkasi švęsti didžiąsias šventes? Ar turizmas šventiniu laikotarpiu klesti? Kokios kainos sutikti šventes sodyboje prie žindinio? Ar dar spėsite pačiupti vietą šventėms? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“. Anot kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės, švęsti didžiąsias šventes sodybose yra nauja tendenci...

Artėjant Kūčioms gyventojai ne tik lankosi prekybos centruose ir ieško reikalingų produktų, bet skuba įsigyti ir kalėdaičių. Jų šiandien galima gauti įvairiais būdais. Vieni žmonės kalėdaičius įsigyja bažnyčiose, kiti perka internetu. O dar kiti juos patys kepa muziejuje, vykdomos edukacijos metu.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad užpernai įsigijo tiek kalėdaičių, kad jų liko ir pernykštėms šventėms.  „Juos įsigijau už auką bažnyčioje.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Vokiečiai vyksta į Kaliningrado sritį „peržiemoti“ dėl aukštų komunalinių paslaugų kainų, Rusijos valstybinei televizijai pasakojo regiono vadovas Antonas Alichanovas. „Kaimynai, beje, keista, bet atvyksta. Yra pavieniai vokiečiai, kurie atvažiuoja pas mus peržiemoti. Nes buto nuoma, komunaliniai mokesčiai už keturis mėnesius Kaliningrade – tai kaip vienas mėnuo kur nors Diuseldorfe. Su vienu tokiu turėjome pokalbį.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o kai kuriais atvejais už dvi praleistas naktis Vilniaus senamiestyje gali tekti pakloti ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Trumpalaikės būsto nuomos skelbimų portale „Booking.com“ surasti skirtingų apgyvendinimo vietų galima ne vieną, tačiau, vilniečiui Tomui išvydus siūlomą skelbimą, jam tiesiog atvipo žandikaulis, mat nurodyta kaina už apartamentų nuomą, pasak jo, buvo tarsi iš kosmoso.

Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skirta beveik 73 mln. eurų baudų, antradienį pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Briuselyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais sieks susitarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške.

Gruodis jau įsibėgėjo, o Lietuvos gyventojus jau stulbina sniego gausa. Bet gal juos stebins ne tik sniegas, bet ir sąskaitos už šildymą? Ar gyventojai įkas šildymo kainas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Už galvos išplovimą kirpykloje – 60-70 eurų? Būna ir taip. Kylant energetinių žaliavų kainoms grožio sektoriaus paslaugų kainos šovė į viršų, todėl pasigražinti prieš šventes norintiems lietuviams teks kaip reikiant atverti pinigines. Brangiausia yra didmiesčiuose. Gyventojai specialistų ieško ir regionuose, kad sutaupytų.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Valstybės gyventojams mokamų kompensacijų už dujas ir elektrą 2023 metais suma, visuomeninė elektros kaina ir gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams paaiškės antroje gruodžio pabaigoje, o ne viduryje, kaip planuota anksčiau, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Pasak jos, gruodžio 13 dieną Seimas turėtų priimti Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, o dar po savaitės Vyriausybė turėtų patvirtinti galutinius kompensacijų kitiems metams dydžius.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Valstybės institucijų renkamos ir viešai skelbiamos žemės ūkio ir maisto produktų kainos nuo kitų metų bus tikslesnės – Vyriausybė trečiadienį palengvino duomenų įtraukimą į Statistikos departamento programas. Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Metų infliacija Estijoje lapkritį sumenko iki 21,3 proc. nuo 22,5 proc. spalį. Prekės praėjusį mėnesį buvo 20,1 proc. brangesnės nei pernai lapkritį, o paslaugos per metus pabrango 23,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas – abi šios grupės suformavo po daugiau kaip 30 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį pakilo iki 10,7 proc. nuo 10,5 proc. rugsėjį, energijos išteklių kainų spurto veiksniui pastaraisiais mėnesiais silpstant, antradienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija spalio mėnesį užfiksuota 18 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Energetikos bendrovei „Ignitis“ kiek anksčiau vienašališkai nusprendus nutraukti su birža nesusietos nefiksuotos elektros kainos sutartis ir sulaukus dalies klientų nepasitenkinimo, įmonė antradienį patikslino savo poziciją, jog šiuos planus toliau galės naudoti to pageidaujantys klientai.     Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad nuo Naujųjų metų tokiems klientams elektros kaina keisis.  „Klientai, kurie nori likti nefiksuoto termino planuose, gali tai padaryti.

Infliacija ir sąskaitos už elektrą, šildymą šiemet pakoreguos gyventojų išlaidas kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui, prognozuoja finansų specialistai. Jie skaičiuoja, kad kalėdinių dovanų biudžetas šįmet žada siekti vidutiniškai 106 eurus. Vienai dovanai gyventojai yra pasirengę išleisti vidutiniškai 25 eurus arba 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kodėl taip yra.

Europos Sąjunga uždraudė importuoti jūromis gabenamą rusišką naftą ir nustatė aukščiausios rusiškos naftos kainos ribą – 60 JAV dolerių. Kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai? Ar dėl to keisis kainos Lietuvos degalinėse? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų analitikas Marius Dubnikovas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje beveik nekinta antrą mėnesį iš eilės po nepaliaujamo kritimo nuo šių metų kovą pasiektų rekordinių aukštumų. Anot FAO naujausios, kas mėnesį skelbiamos apžvalgos, lapkritį augalinių riebalų ir cukraus kainų augimą atsvėrė grūdų, pieno ir mėsos kainų nuosmukis. Grūdų kainų indeksas per mėnesį krito 1,3 proc., bet palyginti su pernai lapkričiu – pakilo 6,3 procento.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Artėjant didžiausioms metų šventėms žmonės jau skuba pasirūpinti pagrindiniu jų simboliu – kalėdinėmis eglutėmis. Jų pardavėjai neslepia, kad prekybai jomis ruošiasi jau nuo metų pradžios. Šiemet ne vieną pirkėją eglučių kaina gali nemaloniai nustebinti. Nors iki švenčių liko dar mėnuo, kai kur išpirkta daugiau nei pusė visų parduodamų eglių, o pirkimai išaugę trigubai, palyginus su pernai.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Dalis ekonomistų ramina, kad rekordinė infliacija Lietuvoje jau sustojo ir pradeda po truputį nažėti. Tačiau gyventojams ramiau atsikvėpti neleidžia smarkiai išaugusios kainos. Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad joms kilti jau nebėra kur, tačiau realų situacijos pagerėjimą pajausime 2024 metais, o iki tol laukia stabilizacijos laikotarpis.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus.  Laidoje „Dėmesio centre“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo paguodžiančia prognoze ir sako, kad infliacijos pikas liko užnugaryje.   „Jau tai, kad infliacija Lietuvoje virš 20 proc.