kainos

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 30–vasario 6 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro arba vienu euro centu mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais, iki 1,67 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Metus su lyginamąja reklama pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“ pateikia dar vieną argumentą, kodėl privatus prekės ženklas turi privalumų prieš žinomų gamintojų produkciją. Nuo penktadienio iki 25 proc. mažėja jų privataus prekės ženklo „Pilos“ sviesto kaina. 200 g sviesto pakuotė nuo šiol „Lidl“ parduotuvėse kainuos 1,99 eurų, o didžioji 375 g pakuotė – vos 2,99 euro.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. visos kainos. Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Grožio paslaugų – plaukų kirpimo, dažymo, manikiūro – kainos stiebiasi į viršų. Grožio specialistai sako, kad vis dar atsiliepia praėjusiais metais rekordiškai brangę energetikos ištekliai, o ir be perstojo brangstanti kosmetika – plaukų priemonės, dažai, nagų lakai ir kitos priemonės – neišvengiamai nugula į galutinę paslaugos kainą. Daugelio grožio salonų esą negelbsti net paslaugų kainų kėlimas ir jie priversti užsidaryti.

Lietuvos restoranuose ir kavinėse daugeliui valgyti tampa vis brangiau. Didelė dalis žmonių viešąsias maitinimo įstaigas išmaino į namų virtuvę ir gamina dažniau patys. Tai pastebi ir restoranų atstovai. Anot jų, žmonės taupo, todėl į restoranus užsuka rečiau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.  „Manau, kad metinį (būsto kainų – BNS) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų.  „Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl stiprios paklausos.

Kėdainiečiai socialiniuose tinkluose periodiškai iškelia klausimą – kas su Kėdainiais negerai, kad degalų kainos čia yra itin aukštos? Tie, kurie dažnai darbo ar asmeniniais reikalais keliauja į gretimus miestus – Panevėžį, Jonavą, Kauną, sakosi seniai pastebėję liūdną tendenciją: net didmiesčiuose degalai pigesni nei Kėdainiuose.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Nuo šiol klientams kas savaitę pasiūlys vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių  už mažesnę įprastą kainą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Statybos sąnaudų elementų kainos gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, augo 17,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (15,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (14,3 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,4 proc., gyvenamųjų pastatų – 17,4, negyvenamųjų – 16,9 procento.

 Lietuvos gyventojų kelionės į užsienį šiemet gali brangti apie 10 proc., sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, pernai tokia kelionė vienam žmogui kainavo apie 850 eurų.  „Ženklų nėra, kad kainos mažės, prognozuojame, kad nebebus tokio didelio augimo, bet lengvas augimas išliks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Lenkijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per praėjusius metus (gruodį, palyginti su paskutiniu 2021-ųjų mėnesiu) pakilo 20,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) šis kainų indeksas paaugo 0,5 procento. Vien tik apdirbamosios pramonės įmonės savo produkciją per mėnesį atpigino 0,5 proc., o per metus – pabrangino 15,3 procento.

Statybos Estijoje 2022-aisiais buvo 17,8 proc. brangesnės nei 2021 metais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Statybų kainų indeksas paskutinį pradėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu – 16,1 procento. Remonto ir rekonstrukcijos darbų kainos pernai buvo 16,2 proc. didesnės nei užpernai.

Gražiausia porų šventė artėja, jos laukia ne tik jaunavedžiai, bet ir svečiai. Pasiruošimas vestuvėms prasideda iš anksto: kostiumai, suknelės, rezervacijos šukuosenoms, makiažui ir kiti džiuginantys rūpesčiai. Vis tik galvosūkiu gali tapti dovanos jaunavedžiams.

Sausį visiems nepriklausomiems elektros tiekėjams sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog vartotojai gali tikėtis jų tolesnio mažėjimo.  „Visos tendencijos rodo ir aš visiškai nenustebčiau, kad už kelių savaičių matytume eilinį (fiksuotų tarifų – BNS) pamažinimą“, – BNS teigė V. Poderys.

Kodėl lietuviai tapo būsto palūkanų euro zonoje lyderiais? Kiek šiais metais brangs maistas ir kitos prekės? „Dėmesio centre“ studijoje – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tai, kad žmonės neretai renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius – natūralu. Tačiau, ar kada teko susimąstyti, kad po sunkios ligos, ramios senatvės ar iš niekur užklupusio nelaimingo atsitikimo netekus savo augintinio, jį taip pat galima kremuoti? Pasirodo, taip. Ši paslauga vis labiau populiarėja ir Panevėžyje.

Elektros kainų šuoliai ne juokais išgąsdino tiek verslo atstovus, tiek kiekvieną gyventoją. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją, žmonės turėjo nuspręsti – arba pasirinkti fiksuotos kainos planus, arba mokėti už elektrą pagal kainas biržoje. Tuo metu dalis gyventojų griebėsi eksperimentų ir nusprendė rizikuoti, kad pamatytų, kuriuo gi atveju gyventojai galėtų sutaupyti.

Antradienio rytą startavo oficiali prekybą į gegužės 19–21 d. Kauno „Žalgirio” arenoje vyksiantį Eurolygos finalo ketvertą. Pigiausi vienos dienos bilietai į pusfinalių ir finalų dienas kainuoja nuo 225 eurų, o už brangiausius teks pakloti 515 Eur. Į šias sumas dar neįskaičiuoti aptarnavimo mokesčiai. Norint Eurolygos ketvertą stebėti iš geriausių pozicijų abi dienas, tektų pakloti daugiau nei 1000 Eur.

Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje šovė į neregėtas aukštumas ir nenustojo augti visus metus. Brango kone viskas, o apsilankymas maisto prekių parduotuvėsene juokais patuštindavo kiekvieno lietuvio piniginę. Tad kas laukia šiais metais? Ar maisto kaino pasiutpolkė tęsis toliau? Kada jos nustos augti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dainius Dundulis ir Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ penktadienį paskelbė mažinanti savo populiariausių modelių kainas Europoje ir Jungtinėse Valstijose iki 20 procentų. Elono Musko vadovaujamos bendrovės akcijos pinga jau daugiau nei metus, o penktadienio prekybos sesijos pradžioje jų vertė nukrito net 4,5 proc., prieš vėl atsigaudama.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Artimojo netektis yra ne tik itin skaudus, tačiau ir labai brangiai kainuojantis įvykis. Dabar už laidojimo paslaugas tenka pakloti kelis tūkstančius eurų, o valstybės išmokama pašalpa yra per maža oriai palaidoti artimąjį.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Nepaisant dukart atpigusių gamtinių dujų, gruodį dėl aukštų jų kainų laikinai amoniako gamybą sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nekeičia plano gamybą atnaujinti vasarį.  „Niekas nesikeičia, laikomasi ankstesnio plano“, – antradienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.  Šiuo metu atostogaujantis „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas artimiausius įmonės planus BNS žadėjo pakomentuoti trečiadienį.

Vienas iš dažniausių naujametinių pažadų – geresnis asmeninių finansų kontroliavimas. Nors karantinas šią užduotį daugeliui palengvino, savęs ribojimas daugeliui asocijuojasi su vargu, o galiausiai paliaubomis. Didžiausias pinigų siurbikas yra parduotuvės ir prekybos centrai. Kaip stebėti ne tik akcijas, bet ir etiketes, norint sutaupyti? Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį pareiškė prašysianti Europos Sąjungos (ES) pratęsti elektros kainų „lubų“ galiojimą iki 2024 metų pabaigos, kol laukiama bloko energijos rinkos taisyklių pertvarkos. Kainų „lubos“, dar vadinamos Pirėnų pusiasalio išimtimi, buvo įvestos pagal susitarimą su ES, pagal kurį Ispanijai ir Portugalijai buvo leista atsieti elektros kainą nuo dujų kainos, o tai abiejų šalių vyriausybėms suteikė galimybę gerokai sumažinti kainas vartotojams.

Jau 8 metus už prekes ir paslaugas Lietuvoje atsiskaitome eurais. Juos įsivedant pajuokiamos buvo prognozės, kad ilgainiui eurais viskas kainuos tiek, kiek kainavo litais – tai yra 3,4528 karto daugiau. Nors finansų specialistai ir patys prekybininkai tikino, kad kainos litais buvo verčiamos tuometiniu valiutų kursu į eurus, dabar pirkėjai randa įrodymus, kad kainos pasikeitė vienas prie vieno. Kiek prekė kainavo litais, dabar ji lygiai tiek pat kainuoja eurais.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Prekybos tinklas „Iki“ savo pirkėjams pristato dar vieną papildomą priemonę, padėsiančią išleisti mažiau. Nuo sausio 2 dienos, „Iki“ parduotuvėse perkant už 10 eurų ir daugiau, pirkėjams bus suteikiami 10 proc. nuolaidos kuponai kitam apsipirkimui. Ir taip – visą sausio mėnesį. „Kasdien dirbame tam, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius: planuojame, ruošiame patrauklias akcijas, taip pat sutaupyti padedančias kampanijas.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.