kainos

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas. Dėl šių prižasčių kaip ant mielių auga ir maisto kainos. O kada mes pasieksime maisto kainų piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

Užimtumo tarnyba jau gauna dešimtis pranešimų apie įmonių ketinimus atleisti grupes darbuotojų, o įmonės, savo ruožtu, kalba apie verslo perkėlimą į Lenkiją, kuri gali užimti didžiąją dalį rinkos. Taip yra ne iš gero gyvenimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas. Jei verslas negaus paramos, kokias išeitis matote? Kai kurie verslininkai sako, kad kelsis į Lenkiją.

Kiek šeimoms kainuoja vaiko pasiruošimas Eucharistijos Sakramentui arba kitaip – pirmajai šventai Komunijai? Ar tiesa, kad už pamokas Vilniuje, trunkančias nuo spalio iki gegužės, reikia pakloti daugiau nei 100 eurų? Naujienų portalo tv3.lt kalbintas vienos Vilniaus parapijos klebonas bei katechetė teigė, kad šeimos finansinė padėtis ir pinigų trūkumas nėra kliūtis leisti vaiką priimti Eucharistijos (pirmosios komunijos) Sakramentą.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Lietuvoje maisto ir kitų prekių kainoms rekordiškai kylant į viršų, lietuviai maršruto nekeičia ir traukia apsipirkti į Lenkijos parduotuves. Sako, ten vis dar pigiau. Tačiau patys lenkai imasi už galvų ir taip pat su siaubu laukia žiemos. Kaip ant mielių kyla maisto kainos, elektra nuo Naujųjų metų turėtų brangti kelis kartus, žmonės nebeįperka net anglių. Tona kainuoja ir 700 eurų. O verslininkai neatmeta bankrotų bangos.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pateikė naujų paisūlymų dėl kylančių energijos kainų. Vienas iš jų siūlymų – greičiau koreguoti mažmeninio elektros tiekimo sistemą, įsigyti elektrą ne vien per biržą. „Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. Ministrai svarsto tolimus, vos ne penkmečio planus, bet sprendimų reikia šiandien.

Opozicijos esanti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teikia pasiūlymus, kaip palengvinti gyventojams išaugusių kainų naštą. Demokratai siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų kompensuoja iki 100 kW žmogui per mėnesį ir įpareigoti darbdavius padengti iš namų dirbančių darbuotojų išlaidas elektrai, šildymui. Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. „Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą bragins kartais, teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus. „Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog augant energijos kainoms valstybei, įvertinus jau įdiegtų paramos namų ūkiams priemonių efektyvumą, gali tekti nustatyti viršutinę kainų ribą. Pasak jo, Ekonomikos ministerija šiuo metu skaičiuoja, kiek ateinantį šildymo sezoną skirtingų savivaldybių gyventojai mokės už įvairaus dydžio būstus, o tokie skaičiavimai būtini, kad būtų galima suprasti, ar pakaks esamų paramos mechanizmų.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Pirmadienį Vyriausybės nariai ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitinka tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek su koalicijos partneriams aptarti planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Ateinantys metai lengvi nebus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau kartu jis tikino, kad juos atlaikyti pavyks. Šeštadienį Molėtų rajone vyksta Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąskrydis. Jo metu žodį tarė ir partijos lyderis. Savo kalbą jis pradėjo prisimindamas praėjusiais metus: kokie jie buvo sunkūs, kokių buvo iššūkių, rašo Delfi. „Labai norėčiau palinkėti ir pažadėti, kad jau kitais metais, mielieji, tikrai bus kaip 2010-aisiais.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Čekijos koalicinė vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, inicijuotą dėl energetikos krizės valdymo ir skandalo dėl vienos iš šalies žvalgybos agentūrų vadovo veiksmų. Penkias partijas vienijančios koalicijos įstatymų leidėjai, turintys daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, penktadienį po maždaug 22 valandas trukusių debatų atmetė siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Iniciatyvą palaikė tik 84 iš 200 deputatų.

Pasaulinės maisto kainos rugpjūtį traukėsi penktą mėnesį iš eilės, iš dalies dėl atnaujinto eksporto iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).  FAO skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas traukiasi nuo tada, kai kovo mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.  Pasak organizacijos, rugpjūtį užfiksuotas kuklus 1,9 proc. indekso nuosmukis.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.