kainos

Pirminės rinkos butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, toliau menko, tuo metu bendri rinkos pardavimai mažėjo tik Kaune. Tuo metu butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugsėjį Lietuvoje parduotų butų skaičius augo 4,4 proc. iki 2988, o per metus smuko 7,1 procento. Vilniuje rugsėjį parduotas 941 butas – 9,7 proc. daugiau nei rugpjūtį, tačiau 5,2 proc.

Artėjančios Vėlinės tautiečius verčia pinigines praverti plačiau: šiemet brangiau teks mokėti už vieną pagrindinių Vėlinių simbolių – žvakutę. Per metus ir stiklinės, ir plastiko žvakės pabrango dvidešimčia, penkiasdešimčia centų, o kai kurios – ir visu euru. Žmonės ieško išeičių –  kai kas rinksis žvakių įdėklus, tačiau pirkti mažiau ar grįžti prie draugiškos aplinkai senovinės vaškinės žvakutės – nori grįžti retas. Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

Dalis lietuvaičių į rekordinę infliaciją nekreipia dėmesio: toliau sėkmingai taško pinigus atostogoms – ilgąjį Vėlinių savaitgalį kartu su šeimomis planuoja ir keliones į užsienį, ir išvykas į Lietuvos kurortinius miestus. Anot verslo, dauguma SPA ir kitų sveikatinimo paslaugų vietų jau išgraibstytos. Kelialapiai į Turkiją, Egiptą ar Kanarų salas beveik ištirpę. Tautiečiai ilgąjį savaitgalį poilsiui ir pramogoms Lietuvoje žada plačiai atverti pinigines – išleis tūkstančius eurų.

Per pastarąją savaitę visose trijose Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, benzinas – tik Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje jo kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausiais tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Statybų kainų indeksas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo 17,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Du trečdalius prieaugio suformavo statybinių medžiagų brangimas. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju) statybos Estijoje pabrango 3,8 procento. Statybinės medžiagos brango 4,4 proc., darbo jėga – 2,9 proc., išlaidos mechanizmams padidėjo 2,1 procento.

Estijos pramonės šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos gamintojų kainų indeksas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nukrito 1,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukį nulėmė kainų sumažėjimas elektros energijos gamyboje, medienos apdirbime ir gaminių iš jos gamyboje. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo vidutiniškai 23,2 procento.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ pardavimai išaugo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, kavos kapsulių „Nespresso“, naminių gyvūnėlių ėdalo „Purina“ ir ledų „Haagen-Dazs“ gamintojai padidinus kainas dėl sparčiai augančios infliacijos.  Bendrovė trečiadienį pranešė, kad bendrieji pardavimai sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 69,1 mlrd. Šveicarijos frankų (69,1 mlrd. JAV dolerių), arba 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Kainos per tą laikotarpį padidėjo 7,5 proc.

Tauragės ketvertuko namuose veiksmo niekada netrūksta, kai juose sukasi Milana, Lėja, Luknė ir Luka. Ir jų mamai Linai Strangienei nuobodžiauti nėra kada, nes įvairių darbų – apstu. Garsiojo ketvertuko mama naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip mergaitėms sekasi mokykloje bei kokiomis nuotaikomis gyvena. Lina atvirauja, kad reikalų niekad netrūksta – dukras reikia suruošti į mokyklą, pasirūpinti namais, maistu, o dabar su viena iš dukrų tenka lankytis reabilitacijose.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą kviečia pasigilinti daugiau.

Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos. ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše akivaizdžiai matoma, kad iš visų sąraše esančių produktų vieninteliai obuoliai šiemet rugsėjo mėnesį kainavo mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Kainų skirtumas nedidelis – siekia apie 2,5 proc.

Rekordiškai kylant maisto, degalų ir paslaugų kainoms Lietuvoje, tautiečiai ne atsisako kelionių ir atostogų, bet ieško būdų, kaip sutaupyti jų metu. O jų keliai veda ne tik į Lenkiją ar Turkiją. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Apsipirkti rečiau, bet gausiau yra vienas iš dažniausių patarimų žmonėms, norintiems išmokti racionaliau bei taupiau valdyti savo kasdienes išlaidas. Norint aprūpinti šeimą produktais visai savaitei, prireiks detalaus planavimo, kad nepritrūktų nei duonos riekės šalia šildančios rudeniškos sriubos, nei saldaus kąsnelio, gardžiuojantis kava. Išplatintame pranešime žiniasklaidai „Lidl“ tikina, kad norintys sutaupyti vos už 17,39 euro galės sudėlioti šeimos savaitės meniu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia balandžio mėnesį skelbtos prognozės ir mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,8 proc., tačiau kitų metų prognozė sumažinta nuo 2,6 proc. iki 1,1 procento. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje. Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.? Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Artėjanti žiema taps iššūkiu ligoninėms, todėl, šuoliuojant elektros ir šildymo kainoms, sveikatos įstaigos ruošiasi ir kuria energijos taupymo planus. To nepadariusiems žiema bus nerami, nes jau dabar skaičiuojama, kiek teks mokėti už elektros energiją – sąskaitos išsipūtusios kelis kartus.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 26– spalio 2 dienomis rapsai buvo superkami vidutiniškai po 631,4 euro už toną – 9,6 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 14,4 proc. brangiau negu prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 6,1 proc. iki 295,3 euro bei buvo 41,1 proc. didesnė neguprieš metus.

Metų infliacija Rusijoje rugsėjį sumažėjo iki 13,7 proc. nuo 14,3 proc. rugpjūtį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metų infliacijos mažėjimą „Rosstat“ fiksuoja šeštą mėnesį iš eilės nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per kiek daugiau nei du dešimtmečius. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 proc., po vartojimo kainų mažėjimo visus tris vasaros mėnesius. Per tris šių metų ketvirčius vartojimo prekės ir paslaugos Rusijoje pabrango 10,5 procento.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, prekių kaina skiriasi apie 20 proc. Žmonės tikina, kad nusipirkę vos kelias prekes už sienos sutaupo keliasdešimt eurų. Todėl ragina tikrinti kainas ir apsipirkinėti Lenkijoje. Tuo metu prekybininkai ir ekonomistai vardija priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau ir įspėja, kad netrukus ten kainos irgi kils.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau gyventojų planuoja kelionę į kapines ir rūpinasi žvakėmis, uždegamomis mirusiems atminti. Prekybininkai jau prieš kurį laiką matomiausiose parduotuvių vietose išdėliojo žvakes. Jie neslepia, kad žvakės pabrango iki 30 proc. ir atkreipia dėmesį, kad didėja lietuviškų žvakių pasirinkimas, o pirkėjams vis labiau rūpi tvarumas. Pašnekovės atskleidė, kad žvakių kaina priklauso nuo degimo trukmės, atsparumo vėjui ar lietui, dydžio, užpildo ir dizaino.

Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Pasaulinės maisto kainos rugsėjį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, penktadienį parodė JT duomenys, didindamos atsitraukimą nuo rekordinio lygio, kurį pasiekė Rusijai įsiveržus į Ukrainą. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) nurodė, kad jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas, stebintis mėnesinį tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų pokytį, rugsėjį vidutiniškai siekė 136,3 punkto – 1,1 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – sprendimas smarkiai sumažinti naftos gavybą yra skirtas stabilizuoti pasaulines naftos rinkas, Vašingtonui pareiškus, kad toks žingsnis yra nuolaida Maskvai. OPEC+ susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną. „Priimtais sprendimais siekiama stabilizuoti naftos rinkas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro. Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

Turkijos centriniam bankui sumažinus palūkanų normas, nors kainos šalyje kyla, metinė infliacija Turkijoje rugsėjį viršijo 83 proc., pasiekusi naują 24 metų rekordą, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Naftos kainos pirmadienį Azijos rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., pasirodžius pranešimų, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir kitos stambios naftos gamintojos svarsto galimybę sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną.  WTI rūšies naftos kaina pakilo 4,5 proc. iki 83,06 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 88,83 JAV dolerio už barelį.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir kitiems stambiems „juodojo aukso“ gamintojams svarstant, ar sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną, naftos kainos Azijos rinkose pirmadienį pašoko daugiau kaip 3 procentais. Artėjant šią savaitę Vienoje įvyksiančiam naftos kartelio ir jo sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – susitikimui, WTI rūšies naftos kaina pakilo 3,3 proc. iki 82,12 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango taip pat 3,3 proc.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Vienos pusės ekonominiai skrydžiai iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Dubajų, kainuoja net 5,1 tūkst. eurų. O daugelis bilietų buvo išparduoti per kelias dienas po to, kai Rusijoje buvo paskelbta „dalinė“ 300 tūkst. rezervistų mobilizacija karui Ukrainoje, rašo JAV naujienų portalas CNBC. Penkių valandų skrydis savaitę prieš mobilizacijos paskelbimą kainavo tik apie 359 eurus.

Augančios kainas verčia gyventojus taupyti, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir paslaugų. Grožio specialistės pastebi, kad į salonus žmonės užsuka vis rečiau. Dalies grožio procedūrų gyventojai arba iš vis atsisako, arba atlieka jas namuose. Tad grožio salonams tenka trumpinti darbo valandas, taupyti elektrą ir šilumą.  Grožio salono, įsikūrusio Vilniuje, „Egoforma“ vadovė Viktorija Melčinskaitė pasakojo, kad šiuo metu tenka taupyti kaip ir visiems kitiems verslams ar gyventojams.

Premjerė Ingrida Šimonytė konservatorių bendruomenei sako, kad nors šios Vyriausybės kadencija dar netrunka nė dviejų metų, bet kartais atrodo, kad atsakomybę jie neša jau 20 metų. Premjerė taip pat teigia, kad panašu, kad ne atsakomybė Vyriausybei patikėta, o apkaltinamasis nuosprendis. „Kažkaip bandžiau susiskaičiuoti, kiek čia jau toks kadencijos nešame atsakomybę. Pasirodo, kad dar nėra nė dvejų metų, bet kartais toks jausmas, kad jau kokių 20 metų.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę nepasikeitė ir toliau išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinis kuras atpigo maždaug 3 centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras rugsėjo 19–26 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,66 euro, jo kaina nepakito, o dyzelinis kuras – 1,76 euro (rugsėjo 12–19 dienomis – 1,79 euro). Vidutinė benzino kaina per penkias pastarąsias savaites sumažėjo 10,9 cento, o dyzelinis kuras per tris paskutines savaites vid...