Marijampolėje spaustuvę ir kanceliarinių prekių parduotuvę turintis verslininkas Arūnas Reinikis skaičiuoja, kiek išaugo jo gamybos kaštai.
„Brangsta ir medžiagos, kurias mes naudojam gamyboje: popierius ypatingai brangsta. Energetiniai resursai, viskas atsiliepia ir produkto galutinėje kainoje“, – sako A. Reinikis.
Labiausiai verslą gąsdina nežinia, kokių dujų ir elektros kainų tikėtis artėjančią žiemą.
„Jeigu dar tos kainos šoktels, bus labai įtempta situacija. Sudėtingiausia tai, kad sunku prognozuoti bent kokį pusmetį į priekį. Taupom šildymo prasme, taupom apšvietimo prasme. Dujomis šildomas pastatas, mūsų ofisas, darbinės patalpos, akivaizdžiai tai matosi sąskaitose“, – kaba A. Reinikis.
Brangių dujų ir elektros sukeltą sunkmetį jaučia tiek Lietuvos verslas, tiek gyventojai, kurie išleidžia daugiau pinigų, tačiau perka mažiau prekių: dalis bankų skaičiuoja, kad mažmeninė prekyba yra sumažėjusi maždaug keturiais procentais lyginant su pernai.
„Aš nieko nepirkau, žinokit. 8 eurus išleidau. Bulvės 2 kilogramai, biški žuvytės, sulčių ir 8 eurai, batono pusė. Yra brangu, tikrai brangu. O iš ko taupyti, kai pensijos gauni virš 400 eurų. Ką labai pritaupysi?“
„Už butą ir maistą. Visi tą patį sako: ne man vienai. Žiūriu, parduotuvėje visi varto prekę, žiūri pigiau, svorį, sudėtį. Va taip ir gyvenam, nekaip.“
„Ir vaistai brangūs, ir maistas brangus, ir elektra sukėlė kainas, sunku labai.“
„Pragyvensim. Visko buvo, svarbu, kad karo nebūtų, daugiau čia viskas gerai.“
Ekonomistai skelbia, kad blogiausius laikus Lietuva jau esą pasiekė ir atsidūrė ant infliacijos viršukalnės, kuri Europoje viena didžiausių. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad labiausiai kainos kilo Estijoje, kur infliacija viršija 24 procentus. Toliau ant „prizininkų“ pakylos rikiuojasi Lietuva su 22 procentais ir 5 dešimtosiomis ir tada bronzinis apdovanojamas už vieną greičiausių kainų augimų Europoje atiteko Latvijai. Visos trys valstybės daugiau nei dvigubai lenkia Europos Sąjungos vidurkį.
„Infliacija didžiuotis tikrai nereikia. Tai yra turbulenciška, tai yra problemų šaltinis. Ko gero, kokie 80 procentų infliacijos sudaro energetika, likusi yra normalus vartojimas“, – aiškina verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomistų, kainų augimas pradės lėtėti.
„Daugelis išorinių veiksnių rodo, kad infliacijos pikas yra praeityje. Žiūrint ir naftos kainas, žaliavų kainas. Pavyzdžiui, transportavimo išlaidos iš Kinijos į Europą nuo piko praėjusių metų vasarą sumažėjo 70 procentų“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiam šaltajam sezonui Europa pasiruošė neblogai. Matome kone pilnai užpildytas dujų atsargas ir energetikos žaliavų rinkos jau į tai reaguoja. Matome krintančias tiek dujų, tiek elektros kainas“, – tvirtina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Dujų kaina Europoje antradienį siekė apie 128 eurus už megavatvalandę ir toliau krenta. Ji šiuo metu beveik trigubai mažesnė negu buvo rugpjūčio pabaigoje. Pinga ir elektra, kurios kilovatvalandės kaina didmeninėje rinkoje šią savaitę kasdien svyravo tarp 10 ir 23 centų.
Tiesa, kainų augimas turėtų lėtėti nevienodai. Specialistai prognozuoja, kad prekių infliacija mažės greičiau nei paslaugų.
„Maisto prekės pabrango trečdaliu, paslaugų brangimas apie 12 procentų. Tikėtina, kad kitais metais prekių brangimas bus daug lėtesnis, jų kainos gali visai nepadidėti, kitų sumažėti, pavyzdžiui, maisto, bet paslaugų brangimas tikėtina išliks spartus, sieks apie 10 procentų“, – teigia N. Mačiulis.
Pasak Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje infliaciją aukštumose taip pat laiko nuolat augantys atlyginimai, kurie esą ir kitąmet turėtų kilti.
„Matome nuo sausio pirmos dienos taip pat didėja minimalus mėnesinis atlyginimas ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Stums aukštyn ir vidutinį darbo užmokestį“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 7 procentais.
„Vis dar sparčiai didinami atlyginimai viešajame sektoriuje bei pakeliami minimalūs dydžiai, tiek neapmokestinamas pajamų dydis“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Vienintelis scenarijus, kuri galėtų labiau pabloginti padėtį, tai labai šalta žiema.
„Kuo šiltesnė žiema, tuo bus mums lengviau ją ištverti, tuo mažiau reikės taupyti, mažiau reikės viešųjų išteklių, kad kompensuoti ir padėti ekonomikos dalyviams išgyventi šaltąjį sezoną“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
„Kiti metai nebus lengvesni ir kita žiema nebus lengvesnė ir, kai reikės užpildyti ištuštintas saugyklas, vėl matysime nemažas dujų kainas. Ši energijos krizė reikėtų susitaikyti nėra vienos žiemos krizė“, – tikina N. Mačiulis.
Tik tada, kai Europa sugebės visiškai pakeisti rusiškas dujas, turėtų baigtis Rusijos sukelta energetinių išteklių krizė.
