K. Kupšys

Nelegalių prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais vietų skaičius šiemet augo daugiau nei 2 kartus, teigė viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Pasak jo, valdžios didinami tabako ir alkoholio akcizai skatina jų nelegalią gamybą bei prekybą, ypač pasienyje su Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. „Nuo organizacijos įkūrimo pradžios 2012 metais nelegalių pardavimo taškų skaičius augo iki 2015 metų.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

Vartotojų teises ginanti organizacija Italijoje pateikė ieškinius prieš automobilių gamintojus, kad šie galimai apgaudinėja vartotojus, reklamuodami mažas kuro sąnaudas. Ieškinio pagrįstumu abejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas, tvirtinantis, kad ne viskas priklauso nuo gamintojų.

 Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą kontrabandos mąstai mažėja, nes gyventojai tampa labiau nepakantūs kontrabandai ir dažniau apie tai informuoja atitinkamas tarnybas. Tuo tarpu policija tapo atviresnė visuomenės pranešimams. Štai per beveik dvejus metus uždaryta apie 400 nelegalios prekybos vietų. Ar dėl to vertėtų džiaugtis? Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio manymu, išvadas daryti dar anksti.

Nuo šiandien pradėjo veikti interaktyvus žemėlapis www.pranesu.lt, leidžiantis Lietuvos gyventojams fiksuoti kainų perskaičiavimo iš litų į eurus pažeidimus. Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys „čia ir dabar“ gali fiksuoti pažeidimo vietą. Pranešant apie pažeidimą būtina įkelti nuotrauką, kurioje būtų aiškiai matomas pažeidimo faktas.

Prekybininkai ir vartotojai, keičiant nacionalinę valiutą šalyje, žada bendradarbiauti, pasitelkę interaktyviąsias priemones bei skelbdami gerąsias praktikas. Šiandien Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPIA) ir Asociacija „Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja šalys susitarė bendradarbiauti, šviečiant ir informuojant Lietuvos vartotojus euro įvedimo laikotarpiu.

LR Seimo rudens sesijos metu ketinama svarstyti ir priimti naują Kredito unijų įstatymą. Nors Lietuvos banko specialistų parengtas įstatymo projektas jau kitą savaitę pasieks Seimą, dėl kai kurių jo nuostatų tebeverda diskusijos tarp rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, „skola auga be lietaus“. Lietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą.