jelena čelutkienė

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti išskirtinį žmogaus organą – širdį, nelengvas, tačiau įdomus darbas. Prof. Jelena Čelutkienė, gavusi pasiūlymą vadovauti šiam centrui, nusprendė išbandyti savo jėgas administraciniame darbe.

Laiku gauti teisingą širdies nepakankamumo diagnozę, tada – geriausią šiuo metu prieinamą sveikatos priežiūrą pagal priimtus gydymo standartus, turėti galimybę bendrauti su daugiadisciplinės priežiūros komanda ir dalyvauti sprendimų priėmime visu mano sveikatos priežiūros laikotarpiu – tai tik keli teisėti lūkesčiai, nugulę ką tik lietuviškai pasirodžiusiame pirmame tokiame pacientams ir jų artimiesiems skirtame leidinyje apie lūkesčius ir atsakomybes.

Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja.

Visą lapkričio mėnesį, o ypač minint pasaulinę diabeto dieną, medicinos bendruomenė aktyviai skleidė žinią apie cukrinio diabeto prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir pažengusią ligos kontrolę. Vis tik endokrinologus neramina tai, jog Lietuvoje į antsvorį ar nutukimą vis dar žiūrimą kaip į gyvenimo būdo apsileidimo pasekmę, nors tai yra liga, kurią reikia ir galima suvaldyti.

Infarktas drastiškai mažina gyventojų skaičių. Ši liga yra būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip esame įpratę manyti, tačiau ir jaunesniems. Nejaugi nėra vaisto, kuris pagelbėtų ir padėtų sveikti po infarkto ar insulto arba sumažintų šių ligų riziką? Gydytojai teigia, jog išeitis yra, tačiau vaistas apipintas blogais mitais atgraso žmones nuo vartojimo. Sveikata.lt komanda šį sekmadienį griaus nusistovėjusius mitus apie neigiamą šio vaisto poveikį organizmui.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Žinoma aktorių pora Larisa Kalpokaitė bei Jonas Braškys teatro scenoje sukasi visą savo gyvenimą. Nuolatinės gastrolės, ilgos repeticijos ar įtemptos premjeros – aktorių gyvenimo kasdienybė, lemianti ištvermės poreikį. Tai suprasdami, Larisa ir Jonas ėmė labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti ją natūraliais būdais, mat,anot aktorių, tai, deja, nėra amžina.