jeigu rusija

Vos tik Amerika paskelbė įvesianti pačias griežčiausias sankcijas Rusijai, šios rublis ėmė garmėti į apačią. Rublio vertė smuko į seniai regėtas žemumas, nuvertėjo ir rusų bendrovių akcijos Londono biržoje. Be to, JAV sprendimas riboti Rusijos finansų sektorių privertė investuotojus skubiai išparduoti turimas Rusijos obligacijas. Dėl tarptautinių sankcijų spaudžiama Rusijos ekonomika itin jautriai reaguoja į bet kokius neigiamus pranešimus.

Griežta politika ar dialogas – kaip Europai reikia reaguoti į Rusiją? Lenkijoje ir Baltijos šalyse atsakymas aiškus: Rusija šalia, ir ji yra laikoma priešiška. „Die Welt“ pakalbino Estijos užsienio politikos instituto direktorių, profesorių Andresą Kasekampą. „Estija, Latvija ir Lietuva šiandien itin gerai integruotos į Europos saugumo struktūras. Jos yra NATO ir ES šalys. Nuo 2017-ųjų NATO kariuomenė nuolat rotuojama Baltijos šalyse.

Nepripažintos Luhansko liaudies respublikos „liaudies milicija“ paskelbė apie į fronto liniją atvykusius Lietuvos ir Gruzijos snaiperius, kurie tariamai kovoja Ukrainos jėgos struktūrų pusėje. Žurnalistams šią „skandalingą“ dezinformaciją jau tradiciškai paskelbė LLR atstovas spaudai Andrejus Maročko. Pranešimai apie lenkų, gruzinų, latvių ar lietuvių „snaiperius“ ar „baltąsias pėdkelnes“ pasirodo reguliariai.

Pirmojo DLR armijos korpuso vadu okupuotoje rytinėje Ukrainos dalyje buvo Rusijos kariuomenės generolas Valerijus Asapovas, teigiama „Reuters“ paviešintame tyrime, kuris remiasi V. Asapovo brolio ir penkių nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos smogikų informacija. V. Asapovas į Ukrainą atvyko 2015-ųjų spalį. Komandiruotės metu jis naudojosi šaukiniu „Tuman“ (rus.

Švedijoje vyksta didžiausi kariniai mokymai per paskutinį dešimtmetį. Tuo pat metu Rusija demonstruoja raumenis kitoje Baltijos jūros pusėje. Manoma, kad mokymuose dalyvaus daugiau nei 100 tūkst. karių iš Rusijos ir Baltarusijos, rašoma „Aftonbladet“. Rusija kasmet rengia didelio masto karines pratybas vienoje iš keturių karinių apygardų.

Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, bet ką šie pokyčiai atneš Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą.

Šių metų rugsėjo 1-ąją JAV išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai – į jų akiratį pakliuvo „Gazprom-media“ ir bendrovės, dalyvaujančios Kerčės tilto statybose. Tuo pat metu, ES duoda signalų, kad rugsėjo 15-ąją bus pratęstos jau galiojančios sankcijos Kremliui. Apie tai, kaip buvo priimamos sankcijos Rusijai, kokių tikslų tuo siekiama ir kodėl JAV laiko jas efektyviomis, leidinys „Meduza“ pakalbino Danieliu Friedu – JAV diplomatą, kuris šios šalies gynybos ministerijoje atsako už sankcijų taikymą.

Tampa vis aiškiau, kas bus nutarta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. Per praeitą savaitgalį Bratislavoje vykusią tarptautinę saugumo konferenciją „Globsec“ buvo kalbama, kad dėl „nuolatinės rotacijos“ praktiškai jau sutarta. Tai reiškia didelius pokyčius: kad išties daug Amerikos ir kitų šalių karių bus reguliariai siunčiami į pafrontės valstybes ir bus iš jų išvedami. Be to, atrodo, kad naujų NATO itin greito reagavimo pajėgų būstinė įsikurs Lenkijoje.

2015 metais Ukraina įrodė, kad ji nėra nusiteikusi pasiduoti be mūšio. Šalis susivienijo prieš Rusijos agresiją, o prezidentas Vladimiras Putinas sužinojo, kad, jeigu jis nuspręstų realizuoti savo Novorosijos projektą, jam prireiktų kažko daugiau, negu kelių infiltruotų smogikų, rašo Aaronas Korva, Carlo Bildto, buvusio Švedijos užsienio reikalų ministro politinis patarėjas.