įtaka

Paslaptingas ir potencialiai svarbus įvykių ciklas praėjusį savaitgalį Albanijoje nesulaukė didelio tarptautinio dėmesio, jį aplenkė Maskvoje sprogus automobilio bombai, per kurią žuvo kraštutinių dešiniųjų, prokremliško ideologo Aleksandro Dugino dukra Darja Dugina. Kai kas spėja, kad Duginą galėjo nužudyti Rusijos žvalgybos tarnyba FSB.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies politikais laiko premjerę Ingridą Šimonytę, prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Baltarusijoje opozicijai prijaučiančių ar tiesiog nepriklausomų sociologų apklausos buvo laikomos tabu. Visgi apeiti draudimus galima, tai ir padarė du baltarusių sociologai. Ir nepaisant skirtingų jų apklausos metodų, rezultatai turi daug bendro. Abiem apklausų atvejais dauguma respondentų (atitinkamai 85 ir 85,1 proc.) nenorėtų, kad Baltarusijos kariuomenė prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje, rašo Jamestown Foundation.

Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučiantys karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turintys pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų, rodo naujausia apklausa. Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučiantys, tačiau turintys dėl to nuogąstavimų.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei 20 metų į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, atsikvėpti jam niekad neleido politinės suirutės posovietinėse šalyse. Sukilimai kilo Gruzijoje, Ukrainoje ir Armėnijoje. Visai neseniai, 2020 metų rugpjūtį, atėjo eilė Baltarusijai. Vis dėlto nedaugelis Kremliaus strategų būtų numatę, kad kitas bus Kazachstanas, rašo politico.eu. Tris dešimtmečius valdant Nursultanui Nazarbajevui, Vidurinės Azijos respublika stabilumą pavertė savo prekės ženklu.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Įtakingiausiais visuomenininkais Lietuvos ekspertai laiko iš aktualijų žurnalistikso pasitraukusį Edmundą Jakilaitį, kunigą Ričardą Doveiką ir politologą Liną Kojalą, rodo pirmadienį delfi.lt paskelbti apklasos rezultatai. Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad pirmajame dvidešimtuke yra įsitvirtinę dvasininkai, kultūrininkai ir politologai.

Pasaulio akcijų indeksai smuko penktadienį pasklidus žiniai, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir pirmajai poniai Melaniai testais buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusine infekcija COVID-19. Žinia sukėlė naują politinę suirutę didžiausioje pasaulio ekonomikoje, likus vos mėnesiui iki prezidento rinkimų. Sustiprėjusi suirutė nusmukdė JAV ateities sandorius, investuotojams nervingai laukiant Volstryto atidarymo 16.30 val. Lietuvos laiku.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.