infliacija

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc. Tai, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, daugiau nei Latvijos ekonomika, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau mažiau nei Estija, kuri augs 5,0-5,1 proc.

  Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Kylančias infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai – globalus maisto ir naftos kainų kilimas. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalių ekonomikose yra didesnė nei euro zonoje. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje santykinai didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija vasario mėn., tikėtina, sudarys 3,2, o vidutinė metinė – 1,8 proc.

Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.

Rusija užėmė antrąją vietą pagal infliacijos rodiklį tarp vienuolikos stambiausių pasaulio ekonomikų, pranešė Rusijos federalinė statistikos tarnyba. Praėjusiais metais Rusijoje vartotojų kainos išaugo 6,9 proc., didesnis rodiklis buvo tik Indijoje (12 proc.).Kitame lentelės gale - Japonija, čia 2010 metais buvo užfiksuota 0,7 proc. defliacija. 2009 metais tame pačiame sąraše pirmavo Rusija - infliacija siekė 11,7 proc., Indija su 10,9 proc. infliacija užėmė antrąją vietą.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 metų pabaigoje), tračiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., didžiąją dalimi dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje – beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.

Vartojimo prekių kainos, 2011-ųjų sausį palyginus su 2010 -ųjų gruodžiu, padidėjo 0,5 procento, paslaugų kainos beveik nepasikeitė, praneša Statististikos departamentas.

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja. Pensijos nuvertėjo Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė.

Lietuvos realusis BVP, pernai padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. turėtų didėti atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. Kaip teigiama ketvirtadienį Lietuvos banko išplatintame pranešime, mažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse yra palankių ūkio aktyvumo pokyčių.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.

Ketvirtadienį vyriausybės surengtos spaudos konferencijos metu Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) sakė, kad ekonomikos prognozuotojai tiki, jog šiais metais augs realusis darbo užmokestis, o tai reiškia, kad pajamos augs sparčiau nei kainos. J. Ligis sakė, kad paskutiniais 2010 m. mėnesiais ir šių metų pradžioje infliacija augo dėl aukštų degalų ir maisto produktų kainų. Estijos finansų ministras pažymėjo, kad vidutinė 2010 m. infliacija siekė 3 proc.

Anglijos banko vadovas Mervynas Kingas savo kalboje pareiškė, kad šalies žmonės kenčia dėl rekordiškai smukusių pajamų. Anot jo, tokio nuosmukio nėra buvę nuo 1920 metų, skelbia „The Daily Mail“. M. Kingas nupiešė košmarišką paveikslą apie milijonų dirbančiųjų finansinę padėtį, į kurią juos stumia nedėkinga kombinacija –  auganti infliacija ir atlyginimų įšaldymas. Per pastaruosius ketverius metus infliacija padidėjo 12 procentų, tačiau žmonių atlyginimai tiek nepaaugo.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad Rusijos gyventojus labiausiai jaudina tokios problemos kaip infliacija ir alkoholizmas, informuoja telegraph.co.uk. Apklausos rezultatai rodo, kad net 56 proc. apklaustųjų rusų didžiausia šalies problema įvardija infliaciją. 53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad opiausia šalies problema yra alkoholizmas. Trečioje vietoje pagal aktualumą atsirado nedarbas – jį kaip svarbiausią problemą įvardijo 46 proc. apklaustųjų rusų.

Augančios žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje jau pradeda atsiliepti Estijai ir gali paskatinti šalies infliaciją, Estijos ekonominių tyrimų instituto direktorės Marje Josing nuomonę cituoja „rus.err.ee“. Didžiausią Estijos vartotojų susirūpinimą kelia staigus žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje, sakė M. Josing per interviu ERR radijo naujienų laidai. „Deja, neigiamų naujienų vartotojai sulaukia iš visur. Svarstomos medvilnės, taip pat cukraus kainos.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pirmąją dalį galite rasti čia. Teigiamos prognozės 1. BVP augs sparčiau nei šiemet. 2010 metais numatomas 1 proc. augimas, 2011-aisiais – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 proc. 2. Vidaus rinkos būklė, ypač nuo 2 kitų metų ketvirčio, bus geresnė nei šiemet.

Kinijos įmonės lapkritį padidino gamybą, tačiau staigus žaliavų kainų šuolis liudija apie išaugusį infliacinį spaudimą ir būtinybę griežtinti monetarinę politiką.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pradėjo skaityti metinį pranešimą šalies parlamente, pranešė BBC. Likus vos porai metų iki prezidento rinkimų Rusijoje, ši kalba bus labai akylai stebima, siekiant rasti ženklų, rodančių ar D. Medvedevas sieks antros prezidento kadencijos. Daugelis mano, kad jo galingasis pirmtakas, dabartinis šalies ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, ketina grįžti į Kremlių ir pakeisti D. Medvedevą.

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. spalio mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija lapkričio mėn., tikėtina, sudarys 2,8, o vidutinė metinė – 1 procentą. Prognozuojama, kad lapkričio mėn.

Spalį dėl didėjančių maisto kainų infliacija Estijoje augo daugiau nei buvo tikėtasi ir pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt du mėnesius. Taline įsikūręs statistikos biuras teigė, kad nuo to paties praėjusių metų laikotarpio vartotojų kainos išaugo 4,7 proc., o tai yra aukščiausias padidėjimas nuo 2008 metų. Prieš mėnesį infliacija išaugo 4 proc. Vidutiniškai infliacija padidėjo 4,4 proc.

Infliacija kosmose kilo, nes produktai, iš kurių gaminamas kosmonautų maistas, pabrango, praneša agentūra AFP. Kainų kilimas nepaiso nesvarumo būklės: per metus gerokai išaugo Tarptautinėje kosmoso stoties rusų kosmonautų kasdieninio maisto raciono išlaidos. „Pernai vieno kosmonauto maitinimas kosmose kasdien atsiėjo 11 tūkst. rublių (256 eurus). Šiandien ši suma yra 15 tūkst. rublių (351 euras)“, – sakė kosmonautais besirūpinančio instituto direktorius Viktoras Dobrovolskis.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad spalio mėnesį infliacija bus mažesnė nei rugsėjį.  Skaičiuojama, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) infliacija gali sudaryti 0,4 procento. Rugsėjį mėnesinė infliacija sudarė 0,6 proc. Anot departamento, spalio mėn. infliacijai įtakos, tikėtina, turės brangstančių maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos ir dėl naujų rudens kolekcijų didėjančios drabužių ir avalynės prekių grupės kainos.

Turistai galės aplankyti bunkerius kuriuose Vokietijos federalinis bankas saugojo alternatyvių markių atsargas, rašo „travel.ru“. Cochemo mieste esanti saugykla, po „Bundesbank“ pastatu įrengta 1962-aisiais. Vietiniams buvo sakoma, jog čia – slėptuvė nuo bombų, kurioje tilptų 170 –žmonių. Tačiau iš tiesų 9000 kvadratinių metrų plote buvo saugoma 15 mlrd. serijos BBk-Serie II markių, kurias planuota naudoti prasidėjus Trečiajam pasauliniam karui, taip išvengiant hiperinfliacijos.

Statistikos departamentas praneša, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 4,2 – drabužiai ir avalynė, 1,3 – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 0,9 proc. atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, 1,2 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 proc.

Stokodami operatyvios ir tikslios žemės ūkio statistikos, prieš maisto prekių gamintojų ir prekybininkų diktatą neturi patikimų argumentų nei žemdirbiai, nei kontrolieriai, nei juo labiau vartotojai. Regis, logiška, kad, brangstant žaliavoms, turėtų brangti ir iš jos pagaminti produktai mažmeninės prekybos rinkoje. Bet kiek, kada ir kieno iniciatyva, žino tik šią tiesą deklaruojantys gamintojai ir prekybininkai.

Buvusi Prancūzijos teisingumo ministrė Rašida Dati (Rachida Dati) duodama interviu radijo stočiai „Europe 1“ supainiojo žodžius ir vietoj žodžio „infliacija“ pasakė „felacija“ (oralinis seksas), praneša agentūra AFP. „Investiciniai fondai tikisi 20-25 proc. augimo tuo metu, kai praktiškai nėra felacijos“, – pareiškė 44 metų R. Dati. Prancūzų kalba „felacija“ ir „infliacija“ skamba panašiai.

Artimiausiu metu tiekėjai iki 30 proc. gali branginti dalį miltų, kruopų, pieno ir duonos produktų kainas. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, rugsėjį tiekėjai miltų kainas padidino iki 40 proc., grikių ir makaronų – iki 25 proc., aliejaus ir kavos – apie 15 proc. Kai kuriuos pieno produktus tiekėjai pabrangino 2–6 proc., o kai kuriuos duonos gaminius – apie 10 proc.

Dėl prasto šiųmečio derliaus, eksporto uždraudimo kai kuriose Rytų Europos valstybėse grikių stygių, kaip ir šoktelėjusių šių kruopų kainų kirtį per kišenę, pajuto ir panevėžiečiai. Grikiai tapo deficitine preke. Šios kruopos išnyko ir iš daugelio Panevėžio parduotuvių, o ten, kur jų dar galima aptikti, tenka pakloti gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Per šiuos metus grikiai pirkėjams pabrango net iki 70 procentų, o gamintojai prekybininkams šias kruopas parduoda 2–3 kartus brangiau.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Kam byra pelnas parduotuvėse vis brangstant maistui? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies vartotojus? Tokie klausimai kyla gyventojams, priverstiems parduotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos turėtų atsakyti darbo imtis paraginta Konkurencijos taryba. Įtaria spekuliuojant kainomis Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidėjo 2,5 karto.

Valdžios atstovai dar kartą konstatavo, kad maisto produktai brangsta perdirbėjų bei prekybininkų pelno sąskaita. Tačiau stebuklas – dėl to maistas kažkodėl neatpigo. Ir greičiausiai nepigs. Mat atsakingos institucijos tyrimus vykdo metų metus ir tik palieptos. Kainomis tik domisi Premjeras Andrius Kubilius konstatavo, kad priežasčių produktams brangti nemato, kainos jo neklauso – jos kyla.

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija rugsėjo mėn., tikėtina, sudarys 1,4, o vidutinė metinė – 0,7 procento. Rugsėjo mėn.

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,4 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,5 – drabužiai ir avalynė, 0,5 – transporto prekės ir paslaugos ir po 0,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Paskutinį vasaros mėnesį infliacija Europoje sulėtėjo, tačiau liepą nedarbas regione ir toliau išliko aukštas bei nevienodas.Europos Sąjugos Statistikos agentūra Eurostat nurodo, kad nuo praeito mėnesio rugpjūtį 16 euro zonos šalių infliacija susitraukė 1,6 proc. Remiantis ekonomistų prognozėmis, šiais metais infliacija Europoje turėtų siekti 1,4 proc., o 2011 m. - 1,7 proc. Kita vertus, regiono nedarbo lygis išliko nepakitęs ir liepą 5 mėnesį iš eilės siekė apytikriai 10 proc.

Gali būti, kad realios vartojimo prekių kainos Kinijoje auga ženkliai greičiau nei skelbia oficiali statistika, rašo „Bloomberg“. Šanchajaus gyventojai teigia, kad pavyzdžiui batų kainos per metus pakilo 50 proc., o vaisių ir žuvies kainos šoktelėjo aukštyn 20 procentų. Oficialus Kinijos metinis vartojimo kainų indeksas liepos mėnesį siekė 3.3 proc. Pasak statistų, automobilių, mobiliojo ryšio paslaugų, drabužių kainos mažėja. Visgi  kai kurie analitikai statistika nepasitiki.

Vakarų šalių ekonomikų smukimas ir jų valdymo modelis gali sukelti naują hiperinfliaciją ir dešimtmečius truksiančius persitvarkymus, teigia Egon von Greyerz, investicinio aukso prekybos įmonės Goldswitzerland.com įkūrėjas. Nors taip teigti Egon von Greyerz naudinga, tačiau jis savo nuomonę argumentuoja. Nors pateikti faktai nėra naujiena, tačiau jų ignoruoti nevertėtų.

Statistikos departamentas pranešė, kad 2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., užfiksuota nulinė infliacija. Šiais metais antrą mėnesį iš eilės fiksuojama nulinė infliacija. 2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.

Prognozuojama, kad euro zonoje metinė infliacija liepą sudarys 1,7 proc., praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Birželį šis rodiklis siekė 1,4 proc.

2010 metų liepą, palyginti su 2010 metų birželiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,1 proc., prognozuoja Statistikos departamentas. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 1,8, o vidutinė metinė – 0,8 proc.

2010 metų birželį, palyginti su geguže, užfiksuota nulinė infliacija, praneša Statistikos departamentas. 2010 metų birželį, palyginti su geguže, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,7 proc. pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 – įvairios prekės ir paslaugos, 0,3 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir 2,9 proc. atpigusios švietimo paslaugos, 0,7 proc. – drabužiai ir avalynė.

Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos, infliacija birželį sulėtėjo, nes, nors nafta ir kainavo brangiau, drabužių ir batų kainos gerokai krito. Federalinė Vysbadeno statistikos agentūra nurodė, kad infliacijos lygis, skaičiuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos standartus atitinkantį metodą, susitraukė 0,8 proc. nuo gegužę užfiksuoto 1,2 proc. ir atitiko pradinę birželio 28 d. prognozę. Per mėnesio laikotarpį Vokietijos pirkėjų kainos liko nepakitusios.